7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Judėjimas į priekį, nors ir lėtas

Baleto pedagogai ir VII laida

Žilvinas Dautartas
Nr. 12 (1377), 2021-03-26
Šokis
Audronė Sarokaitė ir Mindaugas Baužys balete „Silfidė“. M. Raškovskio nuotr.
Audronė Sarokaitė ir Mindaugas Baužys balete „Silfidė“. M. Raškovskio nuotr.

Choreografijos skyrius, išleisdamas pirmąsias absolventų laidas, pagrindė, nors ir sunkiai, savo teisę į egzistavimą, tapo de jure. De facto baleto mokykla, ruošianti šokėjus profesionaliai scenai, Lietuvoje veikė nuo 1921 m., kai ją įkūrė baletmeisterė, pedagogė, dailininkė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė. Per tuos dešimtmečius keitėsi baleto mokyklų pavadinimas (prie Valstybės teatro veikė baleto studija), vadovai ir pedagogai. Belieka stebėtis, kaip tokiomis sąlygomis – pokario nepritekliai, trėmimai, kai trūko ne tik pedagogų, bet ir šokėjų (artėjant antrai okupacijai į Vakarus pasitraukė vos ne trečdalis Valstybės teatro personalo) – Lietuvos baletas po truputį yrėsi į priekį. Tarsi bijodamas likti nuošalėje į priekį judėjo ir choreografijos skyrius, būsima Lietuvos baleto žvaigždžių kalvė.

 

Panagrinėjęs pirmųjų skyriaus pedagogų sudėtį drįstu teigti, kad dauguma jų kliovėsi asmenine patirtimi, savo auklėtiniams bandydami perteikti, ką išmoko iš savo pedagogų. Apie kokią nors metodiką net kalbos nebuvo. Be abejo, ir tarp pirmųjų skyriaus pedagogų buvo ryškių asmenybių, profesionalų tikrąja šio žodžio prasme. Genovaitė Sabaliauskaitė, Agrippinos Vaganovos mokinė, Klavdija Salnikova, buvusi Maskvos Didžiojo teatro baleto solistė, 1951–1959 m. mūsų baleto pedagogė, Tamara Sventickaitė, stažavusi Sankt Peterburge Kirovo teatre (dabar Marijos teatras), Tamara Tiulkova, baigusi Sankt Peterburgo choreografijos mokyklą. Viltis sustiprinti skyriaus pedagogų kolektyvą švystelėjo 1959 m. į teatro baleto trupę įsiliejus „leningradiečiams“. Per porą metų pedagogo duonos paragavo vos ne pusė jų – Regina Baranauskaitė, Genovaitė Samaitytė, Pranė Sargūnaitė, Gražina Žvikaitė, Elegijus Bukaitis, Antanas Beliukevičius, Raimondas Minderis, Pranas Peluritis. Vieniems tai buvo bandymas realizuoti save kitoje srityje, kitiems – gal tik papildomas pajamų šaltinis, tiesa, labai menkas, treti pasitraukė dėl kitų įvairių priežasčių. Iš tos gausybės pretendentų tapti pedagogais ištikimiausias pasirinktai profesijai liko Peluritis, savo žinias ir gebėjimus parengti profesionalius šokėjus perdavęs ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos baleto mokykloms.

 

Tuometės skyriaus vadovės Lili Navickytės-Ramanauskienės pečius užgulė vos ne Sizifo akmuo – suburti profesionalų pedagogų kolektyvą, savo veiklą grindžiantį metodikos žiniomis. Tad nieko nuostabaus, kad profesionalią baleto artisto karjerą baigę šokėjai į pedagogų būrį įsiliedavo išėję kursus Maskvos ar Sankt Peterburgo choreografijos mokyklose.

 

Nepaisant tokios pedagogų kaitos, vos ne kiekvienais metais skyrius išleisdavo didesnį ar mažesnį atlikėjų būrelį. Ne išimtis ir septintoji skyriaus laida, 1971 m. vasaros pradžioje atsisveikinusi su savo mokytojais Leokadija Dumšaitiene, Natalija Sodeikiene ir Raimondu Minderiu. Operos ir baleto bei Kauno muzikinis teatrai pasipildė kaip niekad gausiu būriu jaunimo. Į profesionaliąją sceną žengė Dainora Adomaitytė, Laima Baltrušytė, Olga Borisenko, V. Grybauskaitė, Vijolė Parutytė, S. Paškevičiūtė, Audronė Sarokaitė, Romas Silickas, Laima Užupytė,  E. Valiušis, Romas Veiveris ir V. Levinas. Likimas lėmė, kad kai kuriems jų (Parutytė, Sarokaitė) teko vadinamojo antrojo ešelono vaidmuo, kai šiandien šoki kordebalete, rytoj Efę „Silfidėje“ arba Uršulę „Baltaragio malūne“, poryt princesę Floriną „Miegančiojoje gražuolėje“, dar po paros vieną iš 32 gulbių arba Pas de trois „Gulbių ežere“. Toks likimas laukia daugumos skyriaus absolventų, tačiau be šių šokėjų neįmanomas nė vienas spektaklis. Be kordebaleto neįsivaizduojame nė vieno klasikinio baleto: jei „Gulbių ežere“ nebūtų gulbių, o „Žizel“ – vilisų, scenoje matytume tik klasikinį pas de deux.

 

Galime džiaugtis, kad mūsų baleto mokykla jau sugeba parengti ne tik profesionalius kordebaleto šokėjus, bet ir ne mažiau profesionalius solistus, galinčius papuošti bet kurią sceną. Viso to neturėtume be skyriaus pedagogų, pradedant pirmaisiais, kurie rėmėsi asmenine patirtimi ir žodiniu paveldu, ir tais, kuriuos į skyrių atvedė ne tik asmeninė patirtis, bet ir klasikinio šokio technikos metodika, išmokta Maskvos choreografijos mokykloje, GITIS’e ar Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Audronė Sarokaitė ir Mindaugas Baužys balete „Silfidė“. M. Raškovskio nuotr.
Audronė Sarokaitė ir Mindaugas Baužys balete „Silfidė“. M. Raškovskio nuotr.
Vijolė Parutytė ir Jurijus Smoriginas balete „Mergaitė ir mirtis“. LNOBT nuotr.
Vijolė Parutytė ir Jurijus Smoriginas balete „Mergaitė ir mirtis“. LNOBT nuotr.
Iš kairės: Lili Ramanauskienė-Navickytė, Nijolė Šimkūnaitė, Genovaitė Sabaliauskaitė, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Natalija Makarova-Sodeikienė, Aliodija Ruzgaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Iš kairės: Lili Ramanauskienė-Navickytė, Nijolė Šimkūnaitė, Genovaitė Sabaliauskaitė, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Natalija Makarova-Sodeikienė, Aliodija Ruzgaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Lili Ramanauskienė-Navickytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Lili Ramanauskienė-Navickytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Sergejus Bilida ir Leokadija Šveikauskaitė-Dumšaitienė balete „Raimonda“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Sergejus Bilida ir Leokadija Šveikauskaitė-Dumšaitienė balete „Raimonda“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Ramutė Janavičiutė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova-Sodeikienė balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Ramutė Janavičiutė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova-Sodeikienė balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.