Autorius: Kristupas Antanaitis

Kristupas Antanaitis

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Šeštoji Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų savaitė pernelyg daug neišsiskyrė iš kitų. Senokai žinomi kūriniai vienu metu privertė suabejoti, ar tik nepabodo kasdienis operų žiūrėjimas? Tačiau atidžiai narstant kiekvieną operą, matomą pirmą ar jau dešimtą kartą, supranti, jog tokio meistriškumo bei kokybės niekur arti nepamatysi. Deja.

Kristupas Antanaitis

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Sunku patikėti, tačiau baigėsi jau penktoji karantino savaitė. Per šį laiką „Metropolitan opera“ parodė 35 operų transliacijas iš savo 14 metų lobyno. Vis kirbėjo mintis, kada šios transliacijos baigsis, o jeigu bus rodomos ilgiau, ar teatrui nepristigs įrašų? Tačiau Niujorko opera visada mokėjo stebinti. Kai prieš dvi savaites prasidėjo žiūrovų balsavimas, publika išsirinko dvi operas: praėjusią savaitę rodytą „Madam Baterflai“ ir šią savaitę rodomą „Traviatą“, senąjį spektaklį, filmuotą prieš 8 metus. Tačiau neregėtas dalykas, sukėlęs didelį susidomėjimą, buvo teatro pranešimas, kad rodys vieną įrašą iš 1977–1990 metų archyvo. Balsuojant už norimą išvysti operą kilo nemenka problema – už ką balsuoti? Solistus ar spektaklį? Mat tuo laikotarpiu ne tik „Metropolitan opera“, bet ir visas operos pasaulis išgyveno tikrą aukso amžių, kuriame tokie solistai kaip Anna Netrebko, ko gero, atrodytų tik vidutiniokai. Luciano Pavarotti, Plácido Domingo, José Carreras, Sherrillas Milnesas, Jessye Norman, Joan Sutherland, Éva Marton – tai asmenybės, kurios ne tik nuostabiai dainavo ar vaidino, tai buvo menininkai, po savęs palikę ištisas mokyklas.

Kristupas Antanaitis

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Ketvirtoji transliacijų savaitė iš Niujorko „Metropolitan opera“ pasižymėjo naujove – savaitę prieš prasidedant transliacijoms teatras žiūrovams suteikė galimybę balsuoti. Pateiktame sąraše buvo dar nerodyti spektaklių įrašai ir publika galėjo balsuoti už 3 norimus pamatyti spektaklius. Susumavus rezultatus išrinktas vienas publikos pageidautas spektaklis. Taigi šią savaitę tarp 6 spektaklių išvysime ir „Madam Baterflai“, kuri nuskynė laurus žiūrovų rinkimuose. Panašu, jog taip bus balsuojama nuolat, mat jau dabar galima rinktis operą, kuri bus rodoma 6-ąją savaitę.

Kristupas Antanaitis

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys)

Trečioji savaitė karantine jau pradeda įgristi, tačiau stebėdamas „Metropolitan opera“ spektaklius negali atsižavėti jų išmone ir išradingumu. Pirmoji savaitė buvo skirta vienoms iš populiariausių operų, tokių kaip „Karmen“ ar „Bohema“. Antroji transliacijų savaitė orientavosi į operos gurmanus, jiems buvo skirti Richardo Wagnerio veikalai. Tiems, kurie peržiūrėjo visas jo septynias grandiozines operas, ko anksčiau nebuvo darę ar šiaip Wagnerio „nemėgsta“, – tai buvo tarsi Olimpo viršūnė. Šią trečiąją operų savaitę teatras skyrė kiek mažiau žinomiems veikalams, o nuo balandžio 5-osios teatro internetiniame puslapyje (www.metopera.org) yra paskelbtas visų dar nerodytų operų sąrašas (iš viso teatras nuo 2006 m. nufilmavo daugiau kaip 110 operų).

Kristupas Antanaitis

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys)

Šalyje įsibėgėjęs karantinas turi ir savų pliusų. Vienas jų – „Metropolitan opera“ spektaklių įrašai (www.metopera.org), pasiekiami ir prienami visiems ir bet kuriuo metu. Kovo 23–29 d. turėjome puikią progą mėgautis vien Richardo Wagnerio operomis: „Tristanas ir Izolda“, „Reino auksas“, „Valkirija“, „Zygfridas“, „Dievų žūtis“, „Niurnbergo meisterzingeriai“ ir „Tanhoizeris“. Tai monumentalūs veikalai, kuriuos kompozitorius rašė ilgai, nestokodamas ir aplinkinių kritikos. Maža to, privataus rėmėjo, mecenato ir globėjo dėka Wagneriui buvo pastatytas teatras Bairoite, kur buvo atliekamos tik jo operos. Kompozitorius turėjo visišką laisvę savo operoms rašyti libretus, nevaržomai komponuoti muziką, trunkančią 4–5 valandas.

Kristupas Antanaitis

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga

Kai pasaulį kausto baimė ir nerimas, kai dar ilgai reikės būti užsidarius namuose, verslininkai ir menininkai suka galvas, kaip nepatirti didelių nuostolių. Be pinigų, didelė problema yra fizinis spektaklių ir koncertų nebuvimas, tad kultūros įstaigoms tenka greitai rasti sprendimų, kad meno gerbėjai neliktų nuskriausti.

Niujorko „Metropolitan opera“ 2006 metais parodė pasauliui pavyzdį ir pirmoji pradėjo tiesiogiai transliuoti spektaklius. Šią veiklą ypač suaktyvino dabar.

Kristupas Antanaitis

Įspūdžiai iš Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro gimtadienio koncerto

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) per sezoną surengia nuo 15 iki 20 koncertų. Keli iš jų – sezono atidarymo, orkestro gimtadienio ir uždarymo – kasmet būna išskirtiniai. Ne todėl, kad į juos ateina kažkas iš valstybės vadovų, bet todėl, kad tokių koncertų programas galima pavadinti elitinėmis, unikaliomis. Orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius visuomet stebina savo koncertų koncepcijomis. Kiek opusų būtent jo pastangomis Lietuvoje suskambo pirmą kartą, kiek iškilių asmenybių koncertavo nors ir tragiškuose Kongresų rūmuose ir džiugino publiką!

Kristupas Antanaitis

Įspūdžiai iš Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto Nacionalinėje filharmonijoje

Kai scenoje išgirsti neseniai išėjusio žmogaus kompoziciją, per kūną nubėga šiurpuliai, kurie dar ilgai kamuoja ir lengvai nepaleidžia. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) vasario 1-ąją pakvietė į koncertą su iškiliu violončelininku David Geringu ir dirigentu iš Rusijos Jurijumi Serovu.

Kristupas Antanaitis

Valstybinio Vilniaus kvarteto, pianisto Roko Valuntonio ir kontrabosininko Dainiaus Rudvalio koncerto įspūdžiai

Nuo pat vaikystės šių eilučių autorius, girdėdamas kamerinę muziką koncertų salėse, muistydavosi kėdėje ir nesuprasdavo, kaip galima kelias valandas sėdėti ir mėgautis kelių atlikėjų atliekamais kūriniais. Tačiau po truputį išaugo suvokimas, jog klausantis šios nuostabios muzikos gali įsivaizduoti tą romantinę dvasią, mintimis nusikelti į mažą butą ar kambarėlį Vienoje, Prahoje ar Milane, kur žvakių šviesoje ir kūrybiniame chaose gimsta muzika.

Kristupas Antanaitis

Apsilankius Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre

Kai kelių turtingų ir menui prijaučiančių verslininkų dėka 1883 m. teatras atvėrė duris, buvo galima suprasti, jog pasaulis sulaukė įspūdingo reiškinio. Vien tik pirmame sezone įvyko 20 premjerų: „Faustas“ (10. 22), „Liučija di Lamermur“ (10. 24), „Trubadūras“ (10. 26), „Puritonai“ (10. 29), „Minjon“ (10. 31), „Traviata“ (11. 05), „Lohengrinas“ (11.07), „Somnambula“ (11. 14), „Rigoletas“ (11. 16), „Velniūkštis Robertas“ (11. 19), „Sevilijos kirpėjas“ (11. 23), „Don Žuanas“ (11. 28), „Mefistofelis“ (12. 05), „Džokonda“ (12. 20), „Marta“ (01. 04), „Karmen“ (01. 05), „Pranašas“ (02. 12), „Hamletas“ (02. 21), „Hugenotai“ (03. 19), „Romeo ir Džuljeta“ (04. 16), taip pat keletas koncertų.