Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savo repertuare Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybas“ rodo nuo pat Valstybės teatro laikų. Skirtingos kūrėjų komandos iš viso pasaulio įvairiai traktavo šį kūrinį, tačiau visuomet buvo išlaikyta klasika. Teatre nebuvo nei vieno spektaklio, kuris būtų sušiuolaikintas ar perkeltas į kitą laikmetį.
Kai pasaulį išvydo Johannesas Brahmsas ir Antonas Bruckneris, niekas neįtarė, kokie du genijai atkeliavo užkariauti žmonijos. Genijus – labai stiprus žodis. Anot muzikologo Viktoro Gerulaičio, „jeigu Čiurlionis yra genijus, kas tada yra Mozartas?“ Tačiau tiek Bramsą, tiek Brucknerį drąsiai galime vadinti muzikos genijais, nes klausantis jų didingų kompozicijų, atrodo, gyvenime nieko daugiau nebereikia.
Spalio 3–10 dienomis JAV, Čikagoje skambėjo lietuvių autorių muzika ir poezija. Čia lankėsi kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“ (fleitininkė Laima Šulskutė, altininkas Rolandas Romoslauskas, pianistas Sergejus Okruško), kontrabosininkas Oliveris Ramonas, perkusininkas Saulius Auglys, aktorius Andrius Bialobžeskis bei kūrinio „Apie žvėris ir žmones. Muzikėčios pagal Kristijoną Donelaitį“ autorius kompozitorius Antanas Kučinskas. „Muzikėčios“ buvo atliktos Lietuvių Dailės muziejuje – galerijoje „Siela“ Lemonte, Čikagoje. Į 6-ojo muziejaus sezono atidarymo proga surengtą koncertą susirinkusi pilnutėlė salė emocingai reagavo ir labai šiltai priėmė šiuolaikiškai interpretuojamas K. Donelaičio pasakėčias – melodeklamacija perteikiamas Andriaus Bialobžeskio, palydimas šmaikščios, charakteringos, anot paprastų klausytojų „avangardiškos“ A. Kučinsko muzikos.
Šaltą ir vėjuotą rugsėjo 29-osios popietę kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“ pakvietė į savo koncertą „Rudens divertismentas“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Savo 33-ąjį kūrybinį sezoną pradėjęs ansamblis per metus vien tik Vilniuje surengia 5-6 koncertus, kuriuose publika vos sutelpa. Ir išties, originalios programos bei muzikantų profesionalumas priverčia ploti ir prašyti kartoti beveik visus kūrinius.
10-asis, jubiliejinis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vasaros festivalis visą laiką žavėjo klausytojus puikia programa ir gera vieta muzikai – birželio vakarai visuomet labai šviesūs ir romantiški, tad koncertai po atviru dangumi sutraukia minias klausytojų. Ką tik pasibaigęs 30-asis koncertų sezonas buvo kupinas staigmenų ir siurprizų. Šis, taip pat jubiliejinis, LVSO vasaros festivalis irgi neatsilieka – gedulo ir vilties dienai birželio 14 d. VRM kieme (Šventaragio g. 2) orkestras paruošė ypatingą programą – Wolfgango Amadeus Mozarto (1756–1791) „Requiem“.
Niekuomet nepaliaujantis stebinti Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) užbaigė savo grandiozinį 30-ąjį koncertų sezoną. Matyt, dėl to grandioziškumo orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius įspūdingam koncertui pasirinko įspūdingą kūrinį. Jau tapo tarsi savaime aišku, jog šio orkestro sezono atidarymo, gimtadienio ir sezono uždarymo koncertai yra elitinis renginys, pritraukiantis pilną Kongresų rūmų salę. Tad ir programos reikia ne bet kokios. Įspūdingoji austrų kompozitoriaus Gustavo Mahlero (1860–1911) trečioji simfonija buvo sutikta griausmingomis ovacijomis. O ir nebe reikalo – beveik 100 žmonių orkestras, 80 žmonių choras (Kauno miesto valstybinis ir berniukų bei jaunuolių „Ąžuoliukas“) – vien šie skaičiai negali palikti abejingų.
Gegužės 16 d. Vilniaus kongresų rūmuose maestro Gintaras Rinkevičius ir jo vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras jubiliejinį trisdešimtąjį koncertų sezoną užbaigs įspūdinga austrų kompozitoriaus Gustavo Mahlerio (1860–1911) simfonija Nr. 3. Šis kūrinys šventinio sezono pabaigai pasirinktas neatsitiktinai. Muzikologė Jūratė Katinaitė rašė, kad „maestro G. Rinkevičius – pirmasis Lietuvos „maleristas“, kurio dėka Lietuvoje prasidėjo G. Mahlerio kūrybos recepcijos istorija“. Bėgant metams G. Mahlerio kūryba tapo neatskiriama Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro repertuaro dalimi. G. Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras taip pat yra įrašęs visus G. Mahlerio simfoninius kūrinius.
Jubiliejinis, 30-asis, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezonas nesiliauja stebinti. Vien per balandžio mėnesį orkestras surengė tris įspūdingus koncertus, kurių metu jubiliejus minėjo altininkas, LVSO altų grupės koncertmeisteris Rolandas Romoslauskas, pristatęs publikai pasaulinę, taip pat jubiliejų švenčiančio kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus koncerto altui su orkestru premjerą „Trys mano būsenos“.
Du žodžiai, apibūdinantys grandiozinį, beveik trijų valandų koncertą. Tačiau į šiuos žodžius telpa labai daug. Visų pirma, bravo sušukti reikia paskutiniam tikram romantikui, vokiečių kompozitoriui ir dirigentui Richardui Straussui, kurio 155-osioms gimimo ir 70-osioms mirties metinėms dedikuotas koncertas skambėjo balandžio 13-osios pavakarę Vilniaus koncertų salėje „Compensa“.
Richardo Strausso kūriniai su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistėmis
Du žodžiai, apibūdinantys grandiozinį, beveik trijų valandų koncertą. Tačiau į šiuos žodžius telpa labai daug. Visų pirma, bravo sušukti reikia paskutiniam tikram romantikui, vokiečių kompozitoriui ir dirigentui Richardui Straussui, kurio 155-osioms gimimo ir 70-osioms mirties metinėms dedikuotas koncertas skambėjo balandžio 13-osios pavakarę Vilniaus koncertų salėje „Compensa“. Antrasis bravo lekia Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui bei solistėms Viktorijai Miškūnaitei, Guntai Gelgotei ir Anastasiai Lebedyantsevai, kurios savo balsais papildė orkestrą ir sukūrė tikrą stebuklą, atlikdamos ištrauką iš vienos populiariausių Strausso operų „Rožės kavalierius“ – mūsų scenose dar nestatyto veikalo. Na, o visų didžiausi plojimai ir susižavėjimo šūksniai skirti maestro Modestui Pitrėnui, orkestro meno vadovui ir vyriausiajam dirigentui.







