Vargonų ir obojaus meistrų koncertas Kauno Įgulos bažnyčioje

Pažaislio muzikos festivalio koncertą „Muzika dviem“ atliko du garsūs atlikėjai: vargonininkas Virginijus Barkauskas ir obojininkas Robertas Beinaris. Šios pavardės klausytojams reiškia aukštą instrumento valdymo meistriškumą ir muzikavimo meną.

Muzikų duetas parengė įvairiabriaunią programą, stengdamiesi prakalbinti instrumentus įdomiais techniniais atlikimo sprendimais. Kūriniai aprėpė platų epochų, kompozitorių ir šalių spektrą nuo baroko (Johannas Sebastianas Bachas) iki šių dienų (Ola Gjeilo), nuo JAV iki Lietuvos. Obojumi atlikta Giedriaus Svilainio kompozicija „Būro metai“ (Kristijono Donelaičio „Metų“ muzikinė interpretacija) nevalingai iššaukė būrų gyvenimo vaizdinius; Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fuga b-moll vargonams ir Juozo Naujalio „Malda“ – kiekvienam pažįstami, jei ne iš skambesio, tai bent iš širdies virptelėjimo girdint artimą lietuvių kompozitorių kūrybą. Tautiškas intarpas programose yra labai svarbus. Kita vertus, globalesnis muzikos pažinimas ir kultūros kontekstų žinojimas mus tik praturtina. Tad į programą muzikantai įtraukė ir Bacho preliudą Es-dur vargonams, ir Johanno Ludwigo Krebso Fantaziją f-moll obojui ir vargonams, pristatydami Vokietijos kompozitorių kūrinius. Retai girdimi opusai atskleidė įvairesnes šių kompozitorių kūrybos puses. XIX–XX amžių sandūros prancūzų kompozitoriaus Louiso Vierne’o „Impromptu“ paneigė mitą, kad vargonais netinka groti smulkias ritmines figūras. Kūrinys pasižymi greitu tempu, tačiau garsams liejantis tai skambėjo kaip upės čiurlenimas, įtekėjimas į suvaldytą kompozicijos struktūrą, o keičiantis registrams dar prisidėjo ir mistiška, romantiška nuotaika. Kitas romantizmo kompozitorius – slovakas Jánas Levoslavas Bella – koncerte pristatytas choralu vargonams. Taip pat nuskambėjo vargoninė čeko Leošo Janàčeko „Simfonietta“. Neįprasto skambesio, bet labai didingas kūrinys, pagražintas smulkių natų, ilgų legato bei aukštų ir žemų registrų kontrastais.

Tarp kūrinių solo ir duetui, vienas privertė suklusti atidžiau. Naujalio „Malda“ jau įsirėžęs į atmintį panašiai kaip ir „Lietuva brangi“, tačiau niekada neteko susimąstyti, kokiu registru atliekamas kūrinys vargonais. Skambesys rodėsi toks pažįstamas! Pasiteiravus paties vargonininko išaiškėjo, kad jis atliekamas obojaus registru.

Atkreipti dėmesį į obojaus instrumento galimybes leido šiuolaikinių lietuvių kompozitorių opusai: Giedriaus Svilainio „Būro metai“ ir Vaidos Striaupaitės-Beinarienės „Lietaus žaidimai“. Pirmame kūrinyje grojimas derinamas su švilpynės pūtimu, skleidžiančiu paukščio čirškėjimo garsus, eiliuoto teksto intarpais ir vaikščiojimu grojant. Taip kūrinį atlikėjas pritaikė Kauno Įgulos bažnyčios erdvei ir paskleidė gamtos dvelksmą po visą šventovę. Antras kūrinys išnaudoja instrumento technines galimybes, sukuria lietaus įspūdį. Pirma mintis, ateinanti į galvą klausantis šio opuso – kompozitorė puikiai pažįsta instrumentą ir žino kaip atskleisti jo stipriasias puses.

Koncertą vainikavo trys kūriniai. Vienas jų – muzikų dueto repertuare seniai gyvuojantis Bernardo Wayne’o Sanderso „Malonės ornamentas“ vargonams ir obojui, panardinantis į melodijos meditaciją. Antrasis kūrinys – pirmą kartą Lietuvoje atlikta Ola Gjeilo „Simfonietta“. Kompozitorius daugiausiai kuria chorams ir fortepijonui, tad išgirsti jo kūrinį aranžuotą vargonams nėra taip dažna. Opusas kupinas energijos ir modernaus skambesio, iš pirmo žvilgsnio nesulyginamas su barokiniais, skambėjusiais koncerto pradžioje, tačiau įsiklausius į harmoniją ir melodingumą, ne taip ir skiriasi nuo senųjų meistrų. Finalinis koncerto kūrinys – Naujalio „Lietuva brangi“ – nuskambėjo bažnyčios kupole plėvesuojant trijų spalvų audinio atraižoms. Muzika puikiai derėjo tautiškai koncerto pabaigai, paminint Baltijos kelio 30-metį.

Leidžiantis Įgulos bažnyčios laiptais į Laisvės alėją kilo mintys, kad vertinant savo tautinį identitetą verta dažniau pasidairyti ir į tarptautinį, tarpkontinentinį kultūrinį kontekstą ir pamąstyti, ką reiškia būti kuriančiu lietuviu pasaulyje – prieš šimtą, trisdešimt metų ar šiandien?