Autorius: Gražina Montvidaitė

Gražina Montvidaitė

Pažaislio muzikos festivalio koncertą „Muzika dviem“ atliko du garsūs atlikėjai: vargonininkas Virginijus Barkauskas ir obojininkas Robertas Beinaris. Šios pavardės klausytojams reiškia aukštą instrumento valdymo meistriškumą ir muzikavimo meną.

Gražina Montvidaitė

Pokalbis su festivalio direktoriumi Justu Šerveniku ir meno vadovu Robertu Šerveniku

Kiekvieną birželį Šiaurės Lietuvoje pradeda skambėti galingi klasikinės muzikos garsai, jau šešioliktą kartą priviliojantys klausytojus iš visos Lietuvos. Tytuvėnų vasaros festivalis, ugdydamas mėgavimosi muzika įgūdį, lankytojams įskiepija ir kultūrinio turizmo geną – aplankius koncertus susipažįstama su architektūra, regiono ypatybėmis ir pasisemiama kelionių po gimtąją šalį džiaugsmo. Festivalį publika jau yra pamėgusi, tačiau kaip vyksta jo organizavimas, planavimas – visa tai, kas koncertų lankytojams lieka nematoma? Apie tai kalbamės su festivalio direktoriumi Justu Šerveniku ir meno vadovu Robertu Šerveniku.

Gražina Montvidaitė

Festivalio „Resurrexit“ pabaigos koncertas

Savaitę po šv. Velykų Šiauliai trisdešimt septintą kartą skambėjo klasikinės muzikos garsais, skelbiančiais prisikėlimą. Kai vis dažniau menas ir kultūra stengiasi šokiruoti, išmušti iš vėžių, gera žinoti, kad yra stabilių dalykų, kaip kasmetinė klasikinės muzikos šventė – festivalis „Resurrexit“. Renginys įpareigojantis, bet organizatoriai vis turi paslėptų kozirių, kurių kasmet ištraukia bent po kelis.

Gražina Montvidaitė

Paskutinis žvilgsnis į festivalio „Prototype“ renginius Niujorke

Iškilus klausimams dėl identiteto dažniausiai kreipiamas dėmesys į istoriją ir ieškoma, kas labiausiai apibrėžia tikrąjį savitumą. Kalbant apie „amerikietiškumą“, identiteto klausimas ir šiandien lieka atviras. Bandydami jį spręsti, du kūrybiniai kolektyvai sukūrė oratorijas „Ar esu gimęs“ („Am I Born“) ir „Svajonės apie Naująjį pasaulį“ („Dreams of the New World“), reflektuojančias amerikietiškumo idėją bei lokalesnį – niujorkiečio – identiteto klausimą. Kūriniai sausį buvo pristatyti septintajame „Prototype“ festivalyje.

Gražina Montvidaitė

Įspūdžiai iš muzikinio teatro pasirodymo „ThisTree“ festivalyje „Prototype“ Niujorke

Šiuolaikinės operos ir muzikinio teatro festivalyje „Prototype“ Niujorke atliktas kūrinys „ThisTree“ („Šis medis“) yra autobiografinis pasirodymas. Pagrindinė jo veikėja, autorė ir kompozitorė Leah Coloff – violončelininkė ir dainininkė. Su moterų muzikine grupe L. Coloff dalyvavo HERE menų centro (HERE Arts Center) organizuojamoje rezidentų menininkų programoje (sutrumpintai HARP), kurios metu gimė pirminis kūrinio „ThisTree“ variantas.

Gražina Montvidaitė

Kamerinės operos „4:48 Psichozė“ festivalyje „Prototype“ Niujorke įspūdžiai

Šiuolaikinės operos ir muzikinio teatro festivalis „Prototype“, trinantis ir brėžiantis naujas ribas šiems žanrams apibūdinti, vyksta kasmet Niujorke pirmas porą sausio savaičių. Šiais metais jau septintas, festivalis žinovų nebestebina programos įvairumu, džiugina kokybe – pristatoma dvylika operos, muzikinio teatro, koncertų tipo ar tarpžanrinių darbų. Tarp šiųmečio festivalio nagrinėjamų temų: paveldo suvokimas, trauminės patirtys, psichinė šeimos sveikata, giminės istorija ir žmonių tarpusavio susietumas, netikėtai paneigiantis vienišumą.

Gražina Montvidaitė

Festivalis „Resurrexit“ ir jo pabaigos koncertas

Šiais metais kovo 28 – balandžio 8 d. Šiauliuose ir jo regione vykęs velykinės muzikos festivalis „Resurrexit“ grįžo į nuosaikesnę, tradiciškesnę kryptį, nesistengta nustebinti žiūrovo ypatingomis naujovėmis, tačiau džiugino kokybe.

Festivalio organizatoriai – Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“ – nepamiršo ir regiono muzikos mylėtojų. Koncertai surengti Pakruojo sinagogoje ir Žagarės dvaro rūmuose. Šiauliuose, tradiciškai, klausytojai rinkosi erdviose miesto bažnyčiose – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo ir Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, taip pat organizatorių „namuose“ – kamerinėje salėje „Polifonija“. Į klasikinės muzikos daugiau nei savaitės trukmės maratoną klausytojus viliojo stipriausi Lietuvos kolektyvai ir atlikėjai (tokie kaip „Musica humana“, valstybinis choras „Vilnius“, Neda Malūnavičiūtė su Olegu Ditkovskiu ar pilną kamerinę salę surinkusi Nijolė Narmontaitė, vaidinusi tragikomediją „Meistriškumo pamoka“). Vienas koncertas, prisidedant prie Baltijos šalių valstybingumo šimtmečio minėjimo, surengtas šiai progai paminėti, tačiau draugystė ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis atsiskleidė dar du vakarus grožintis solistų iš Estijos atliekamomis arijomis ir perkusininko iš Latvijos pagrotais kūriniais. Klausytojai dar kartą galėjo įsitikinti, kad muzika – tai emocijų ir energijų menas, kuriam nebūtinas žodžių ar muzikinio rašto supratimas, kad pavyktų pajausti jos esmę.

Gražina Montvidaitė

Pasaulinę kultūros dieną norisi švęsti kultūringai. Akis įnirtingai dairosi renginių, kol iš lūpų išsiveržia entuziastingas voilà! Valstybinis Šiaulių dramos teatras Mažosios salės erdvę patikėjo neįprasto žanro pasirodymui – muzikos, šokio ir vaizdo spektakliui „beTono“. Vien toks aprašymas suintriguoja, o kojos pačios nuneša į teatrą visa valanda per anksti.

Gražina Montvidaitė

Spektaklis „Visu greičiu atgal“ (rež. Arvydas Lebeliūnas) – apie dviejų pusamžių seserų kelionę ieškant tėvo kapo, mirus jų mylimai mamytei. Nuo to prasideda ramios ir visą gyvenimą gebančios valdytis, nieko sau neleisti Anetės ir vilioklės dramatiškosios Bernadetės pašėlęs nuotykis po Amjeno apylinkes šniukštinėjant kiekvienas aptiktas kapines. Iš pažiūros tai turėtų būti liūdna istorija, persmelkta gedulo ir nostalgijos. Tačiau pasakojama komiškai, į gyvenimą žvelgiant paprastai, džiaugiantis kiekviena akimirka kaip nepakartojama.

Gražina Montvidaitė

Žavus ir viliojantis bohemiškas XX a. pradžios Paryžius pasitinka žiūrovą šokiais, absentu „apšilimui“ ir juodai balta estetika. Linksmybės apsuka galvą bei priverčia pamiršti gyvenimo sunkumus. Tokia nuotaika prasideda Liūnės Janušytės romanas „Korektūros klaida“ (1938 m.), nuo to atsispiria bei istoriją ima pasakoti ir režisierė Agnė Dilytė.