7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Elvina Baužaitė

Elvina Baužaitė

Amžina žmogiškųjų jausmų drama

Pokalbis su operos solistais Aiste Pilibavičiūte ir Tomu Pavilioniu operos „Didonė ir Enėjas“ kontekste

Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtąsyk vykusiame festivalyje „LNOBT Open“ birželio mėnesį skambėjo Henry Purcello opera „Didonė ir Enėjas“ (libreto autorius Nahumas Tate’as, režisierė ir choreografė Dóra Barta, muzikos vadovas ir dirigentas Vytautas Lukočius, scenografė Ildi Tihanyi, kostiumų dailininkė Andrea Kovács, šviesų dailininkas Józsefas Pető). Turtingos dramaturgijos ir melodingo veikalo akivaizdoje savo pajautomis ir įžvalgomis dalijasi Kartaginos karalienę Didonę ir Trojos princą Enėją įkūniję operos solistai – sopranas Aistė Pilibavičiūtė ir tenoras Tomas Pavilionis.

Aistė Pilibavičiūtė ir Tomas Pavilionis operoje „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Aistė Pilibavičiūtė ir Tomas Pavilionis operoje „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Aistė Pilibavičiūtė operoje „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Aistė Pilibavičiūtė operoje „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis operoje „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis operoje „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Elvina Baužaitė

Per kartas keliaujantis jausmas

Pokalbis su dainininkėmis Lina Dambrauskaite, Lauryna Bendžiūnaite ir smuikininke Dalia Kuznecovaite Šimtmečio dainų šventės akivaizdoje

Šimtmečio dainų šventė – kultūrinis reiškinys, kuriuo visi pasaulio lietuviai šiemet gyveno nuo birželio 29-osios iki liepos 6-osios. Apie tai kalbamės su dviem operos solistėmis Lina Dambrauskaite ir Lauryna Bendžiūnaite, savais balsais praturtinusiomis atliekamus kūrinius, bei žinoma smuikininke Dalia Kuznecovaite, su Švč. Margelės Marijos Ramintojos bažnyčios „Angelų“ choru dalyvavusia lietuviškoje dainos meno sakralijoje, įprasmintoje kiekvieno balso ir širdies čia, „kur giria žaliuoja...“

Lina Dambrauskaitė. Dainų diena Kaune. G. Jauniškio nuotr.
Lina Dambrauskaitė. Dainų diena Kaune. G. Jauniškio nuotr.
Dalia Kuznecovaitė. Šimtmečio Dainų šventėje. Asmeninio archyvo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė. Šimtmečio Dainų šventėje. Asmeninio archyvo nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė ir Juozas Vasiliauskis. Asmeninio archyvo nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė ir Juozas Vasiliauskis. Asmeninio archyvo nuotr.
Elvina Baužaitė

Tas nepaprastas jausmas scenoje

Pokalbis su pianistu Kasparu Mikužiu

„Muziką vadina dievišku, arba žvaigždžių, menu ne tik todėl, kad ji naudojama religijoje ir apeigose, arba kad ji pati savaime yra universali religija, bet dėl jos subtilumo lyginant su kitais menais bei mokslais“, – iš Indijos kilusio sufijų mokytojo Hazrato Inajato Chano žodžiais knygoje „Garso misticizmas“ („Mijalba“, 2009) pradedame pokalbį su jaunosios kartos pianistu Kasparu Mikužiu, Londono Karališkosios muzikos akademijos magistrantu, 2023 m. Tarptautinio M.K. Čiurlionio konkurso trečios vietos laimėtoju, jau turinčiu ypatingų muzikinių patirčių prestižinėse pasaulio koncertų salėse, žymiausiuose konkursuose, grojusiu įvairiomis reikšmingomis valstybinėmis progomis, apdovanotu muzikos meno laurais bei publikos ovacijomis po solinių pasirodymų, kurie gyvai transliuoti ir pasauliniu „Mezzo“ kanalu.

Kasparas Mikužis, LNSO, dirigentas Modestas Barkauskas. M. Mikulėno nuotr.
Kasparas Mikužis, LNSO, dirigentas Modestas Barkauskas. M. Mikulėno nuotr.
Kasparas Mikužis, LNSO. M. Mikulėno nuotr.
Kasparas Mikužis, LNSO. M. Mikulėno nuotr.
Kasparas Mikužis, LNSO. M. Mikulėno nuotr.
Kasparas Mikužis, LNSO. M. Mikulėno nuotr.
Kasparas Mikužis. M. Mikulėno nuotr.
Kasparas Mikužis. M. Mikulėno nuotr.
Elvina Baužaitė

Įkvėpimas – gyvumo ir tikrumo apraiška

Pokalbis su pianistu Simonu Poška 

Jaunosios kartos pianistas Simonas Poška – daugybės konkursų laureatas, jau turintis išskirtinės patirties atliekant įvairių kompozitorių kūrinius prestižinėse koncertų salėse, bendradarbiaujant su žymiausiais muzikais, 2018 m. LR prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas už Lietuvos vardo garsinimą tarptautiniuose konkursuose; 2019 m. įvertintas Vilniaus miesto savivaldybės Mažojo Šv. Kristoforo apdovanojimu. Šių metų kovo 12-ąją pianistas skambino išskirtiniame renginyje – Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje įžangos koncerte – solo ir su pianiste Mūza Rubackyte, orkestrui dirigavo Sébastienas Billardʼas, renginyje dalyvavo Prancūzijos ir Lietuvos prezidentai Emmanuelis Macronas bei Gitanas Nausėda su žmonomis.

Simonas Poška, Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso II premijos laureatas. K. Jodko nuotr.
Simonas Poška, Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso II premijos laureatas. K. Jodko nuotr.
Simonas Poška, Sébastien Billard, Mūza Rubackytė. Prancūzija. 2024. K. Zubytės nuotr.
Simonas Poška, Sébastien Billard, Mūza Rubackytė. Prancūzija. 2024. K. Zubytės nuotr.
Simonas Poška. J. Šopos nuotr.
Simonas Poška. J. Šopos nuotr.
Elvina Baužaitė

Tarnauti muzikai

Pokalbis su operos soliste Rita Petrauskaite

Sopranas Rita Petrauskaitė Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre šeštą kartą surengtoje  ceremonijoje „Pagauk bangą“ vėl išrinkta Metų operos soliste. Trečius metus iš eilės dainininkės pelnomas įvertinimas rodo tikrąją meistrystę, suvokiant, kad išlaikyti aukštą kūrybinės raiškos lygį itin sudėtinga. Prisiminę įvertinimus kalbamės su Rita Petrauskaite apie būtį kūryboje.

Rita Petrauskaitė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo iškilmėse. M. Aleksos nuotr.
Rita Petrauskaitė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo iškilmėse. M. Aleksos nuotr.
Rita Petrauskaitė, Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“. 2023 m. M. Aleksos nuotr.
Rita Petrauskaitė, Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“. 2023 m. M. Aleksos nuotr.
Rita Petrauskaitė. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ceremonijoje „Pagauk bangą“. 2024 m. D. Kažukausko nuotr.
Rita Petrauskaitė. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ceremonijoje „Pagauk bangą“. 2024 m. D. Kažukausko nuotr.
Rita Petrauskaitė. O. Kasabanovos nuotr.
Rita Petrauskaitė. O. Kasabanovos nuotr.
Elvina Baužaitė

Muzika galingesnė už žodžius

Pokalbis su pianistu Gintaru Januševičiumi

Pianistas Gintaras Januševičius sėkmingai plėtoja savo muzikinį talentą ir turi kūrybinę gyslelę rengti rečitalius kaip muzikos teatrą: unikaliai įkūnija ir savitai perteikia skirtingų kūrėjų pajautas, pristatydamas tai savo koncertinėse programose „Sapnų gaudyklė“(2014), „Visi Frederiko Šopeno valsai“ (2015), „Advento kalendorius: 24 bisai“ (2016), „Naujasis Kolosas“ (2019), „Venecijos pirklio istorijos“ (2022). Naujausias atlikėjo rečitalis – „Mažasis princas“, kuriame Antoineʼo de Saint-Exupéry novelė atgyja dvidešimt septyniose prancūzų kompozitorių miniatiūrose.

Gintaras Januševičius. P. Jarmalos nuotr.
Gintaras Januševičius. P. Jarmalos nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Šopos nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Šopos nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Wahnschaffe nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Wahnschaffe nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Šopos nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Šopos nuotr.
Elvina Baužaitė

Link savojo garso idealo

Pokalbis su smuikininke Dalia Dėdinskaite

Dalia Dėdinskaitė – viena ryškiausių Baltijos šalių smuikininkių, sukaupusi daugybę skirtingų patirčių, dalyvaujanti įvairiose kūrybinėse partnerystėse, rengianti solinius pasirodymus. Tai sudaro unikalią muzikanto esatį, kuria ir įprasminamas autentiškas muzikos skambesys, įkūnijami kompozitorių kūriniai, juos pakviečiant gyventi ir gyvuoti. Regėdami kūrybinės raiškos horizonto platybes ir gelmę, kalbiname Dalią Dėdinskaitę.

Dalia Dėdinskaitė. M. Morkevičiaus nuotr.
Dalia Dėdinskaitė. M. Morkevičiaus nuotr.
Dalia Dėdinskaitė Josepho Achrono muzikos festivalyje. D. Ančerevičiaus nuotr.
Dalia Dėdinskaitė Josepho Achrono muzikos festivalyje. D. Ančerevičiaus nuotr.
Dalia Dėdinskaitė ir Glebas Pyšniakas. S. Kasino nuotr.
Dalia Dėdinskaitė ir Glebas Pyšniakas. S. Kasino nuotr.
Elvina Baužaitė

Krystiano Lupos teatro utopija

Knygos „Utopija. Laiškai aktoriams“ fragmentai

Lenkų teatro režisierius, scenografas, dramaturgas ir pedagogas Krystianas Lupa, pripažįstamas vienu iškiliausių Europos teatro menininkų, šių metų lapkričio 7-ąją pasitinka aštuoniasdešimtmečio jubiliejų. Šia proga verta priminti 2020 m. Lietuvoje išleistą jo knygą „Utopija. Laiškai aktoriams“ (iš lenkų kalbos vertė Živilė Pipinytė; Vilnius: „Teatro tekstų biblioteka“).

Krystian Lupa. D. Matvejevo nuotr.
Krystian Lupa. D. Matvejevo nuotr.
Knygos „Utopija. Laiškai aktoriams“ viršelyje panaudota D. Matvejevo nuotr.
Knygos „Utopija. Laiškai aktoriams“ viršelyje panaudota D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas ir Valentinas Masalskis spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas ir Valentinas Masalskis spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Masalskis spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Masalskis spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Elvina Baužaitė

Muzika – mano aistra

Pokalbis su pianiste Milda Daunoraite

Talentinga jaunosios kartos pianistė Milda Daunoraitė reikšmingai plėtoja savo muzikinę veiklą Europos ir pasaulio horizontuose, išpildydama ir įprasmindama kompozitorių idėjas, kad jos gyvuotų ne tik muzikinio teksto forma, bet ir ypatingu skambesiu, emocija. Apie tai pokalbis su pianiste Milda Daunoraite.

Milda Daunoraitė. Asmeninio archyvo / G. Coxo nuotr.
Milda Daunoraitė. Asmeninio archyvo / G. Coxo nuotr.
Milda Daunoraitė. Asmeninio archyvo / G. Coxo nuotr.
Milda Daunoraitė. Asmeninio archyvo / G. Coxo nuotr.
Milda Daunoraitė. Asmeninio archyvo / G. Coxo nuotr.
Milda Daunoraitė. Asmeninio archyvo / G. Coxo nuotr.
Elvina Baužaitė

Mums reikės daugiau Szymanowskio!

Pokalbis su dainininke Lauryna Bendžiūnaite prieš operos „Karalius Rogeris“ koncertinį atlikimą

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), vadovaujamas vyriausiojo dirigento ir meno vadovo Gintaro Rinkevičiaus, kūrybinės veiklos 35-ąjį sezoną rugsėjo 28 d. pradės lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio trijų veiksmų operos „Karalius Rogeris“ koncertiniu atlikimu. Poetinio simbolizmo prisodrintas kūrinys, užburiantis garsine raiška, kuria įprasmintas daugiaklodis prasminis turinys, apimantis skirtingų religijų, priešingų nuostatų ir oponuojančių ideologijų atstovų vidinį ir išorinį konfliktą, jų susitikimo dramą, klausytoją kviečia mąstyti, aiškintis, kas slypi už žodžių, garsuose, jų nuvilnijančiame aidėjime.

Lauryna Bendžiūnaitė, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. LVSO archyvo nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. LVSO archyvo nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. LVSO archyvo nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. LVSO archyvo nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė – Galatėja operoje „Acis ir Galatėja“. 2021 m. R. Navicko nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė – Galatėja operoje „Acis ir Galatėja“. 2021 m. R. Navicko nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė. R.T. Dunphy nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė. R.T. Dunphy nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas