Pokalbis su režisieriumi Justinu Vinciūnu
Režisierius Justinas Vinciūnas sukūrė spektaklius „Nepalaidoti mirusieji“ (Kauno miesto kamerinis teatras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2023), „Psichozė“ (LMTA, 2023) ir „Dulkės“ (Jaunimo teatras ir LMTA, 2023).






Pokalbis su režisieriumi Naubertu Jasinsku
„Man visad kyla klausimas, kodėl žmonės ima interviu: ar jiems smalsu ką nors konkrečiai sužinoti? Įamžinti tam tikrų procesų fragmentus? Skaitydamas daugelį interviu nesuprantu, kokia klausiančiojo ir kalbančiojo motyvacija, ir man greit pasidaro nuobodu. Praėjus savaitei po pokalbio su Ingrida gavau pirmą interviu juodraštį, jis man itin nepatiko – ne dėl to, kad klausiančioji nebuvo pasiruošusi ar susidomėjusi ir atsakantysis negebėtų atsakyti (o gal ir negeba?). Atrodo, kad ši forma niekaip neatliepia to, ko iš tikrųjų norima paklausti, ir to, kuo iš tikrųjų norima pasidalinti. Viliuosi, kad redakcija publikuos šį komentarą lyg įžangą į pokalbį. Pirmieji du klausimai skambėjo taip: „Kodėl pasirinkote teatro režisūrą?“ ir „Ar dabar keistumėte šį pasirinkimą?“ Mano atsakymai pasirodė beviltiški, dėl to paprašiau, kad publikacija prasidėtų maždaug ties mūsų pokalbio viduriu“, – Naubertas Jasinskas.








Pokalbis su režisiere Anna Karasińska
Lenkų teatro ir kino režisierė bei dramaturgė Anna Karasińska sukūrė tokius spektaklius, analizuojančius patį teatrą ir jo elementus (aktorių, publiką ir kt.), kaip „Evelina verkia“ („Ewelina płacze“, „TR Warszawa“, 2015), „Antras spektaklis“ („Drugi spektakl“, Poznanės lenkų teatras, 2016), „Fantazija“ („Fantazja“, „TR Warszawa“, 2017), „Viskas išgalvota“ („Wszystko zmyślone“, Krokuvos Senasis teatras („Stary Teatr“), 2017), „2118. Karasińska“ („Nowy Teatr“, 2018) ir kt. Kūrinys „Lengvi dalykai“ („Łatwe rzeczy“, Olštyno miesto Stefano Jaraczo teatras, 2021) bus parodytas festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje.








Šiuolaikinio cirko festivalis „Helium’23“
Šių metų tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ pasirodymai reikalavo iš žiūrovų įdėmios koncentracijos ir nepriekaištingo smegenų darbo. Trys matyti renginio kūriniai paskatino mąstyti apie nuostabą ir atstumą bei saugumo ir vienybės jausmą kuriantį šiuolaikinį cirką. Prancūzų trupės „La Sociale K“ pasirodymas „In Bilico“ ir šveicarų menininko Juliano Vogelio tarpdisciplininis projektas „China Series“, palyginti su Monikos Neverauskaitės ir Elenos Damasio dueto „Accompany ME“ tebeplėtojamo kūrinio „Paces“ eskizu, yra paveikūs, įtikinami ir beprotiški pasirodymai, tačiau sterilizuoti nuo jausmų ir žmogiškumo.







