7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Kauno žydų dramos ir muzikos draugijos nariai. Pirmas iš kairės – „Vilniaus trupės“ įkūrėjas Leibas Kadisonas (1881–1947; apie 1910 m.). Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuosavybė
Kauno žydų dramos ir muzikos draugijos nariai. Pirmas iš kairės – „Vilniaus trupės“ įkūrėjas Leibas Kadisonas (1881–1947; apie 1910 m.). Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuosavybė
Scena iš spektaklio „So Who Will Remember Me in the End?“. Gertrūdos gatvės teatro (Ģertrūdes ielas teātris) nuotr.
Scena iš spektaklio „So Who Will Remember Me in the End?“. Gertrūdos gatvės teatro (Ģertrūdes ielas teātris) nuotr.
Ignas Zalieckas

Laiko tėkmė ir užmarštis

Pokalbis su režisieriumi Justinu Vinciūnu

Režisierius Justinas Vinciūnas sukūrė spektaklius „Nepalaidoti mirusieji“ (Kauno miesto kamerinis teatras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2023), „Psichozė“ (LMTA, 2023) ir „Dulkės“ (Jaunimo teatras ir LMTA, 2023).

Justinas Vinciūnas. V. Kuklytės nuotr.
Justinas Vinciūnas. V. Kuklytės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Martynas Berulis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Teatro šmėklos ir patriarchato dekonstrukcija

Pokalbis su režisieriumi Naubertu Jasinsku

„Man visad kyla klausimas, kodėl žmonės ima interviu: ar jiems smalsu ką nors konkrečiai sužinoti? Įamžinti tam tikrų procesų fragmentus? Skaitydamas daugelį interviu nesuprantu, kokia klausiančiojo ir kalbančiojo motyvacija, ir man greit pasidaro nuobodu. Praėjus savaitei po pokalbio su Ingrida gavau pirmą interviu juodraštį, jis man itin nepatiko – ne dėl to, kad klausiančioji nebuvo pasiruošusi ar susidomėjusi ir atsakantysis negebėtų atsakyti (o gal ir negeba?). Atrodo, kad ši forma niekaip neatliepia to, ko iš tikrųjų norima paklausti, ir to, kuo iš tikrųjų norima pasidalinti. Viliuosi, kad redakcija publikuos šį komentarą lyg įžangą į pokalbį. Pirmieji du klausimai skambėjo taip: „Kodėl pasirinkote teatro režisūrą?“ ir „Ar dabar keistumėte šį pasirinkimą?“ Mano atsakymai pasirodė beviltiški, dėl to paprašiau, kad publikacija prasidėtų maždaug ties mūsų pokalbio viduriu“, – Naubertas Jasinskas.

Nauberto Jasinsko autoportretas. Asmeninio archyvo nuotr.
Nauberto Jasinsko autoportretas. Asmeninio archyvo nuotr.
Viktorija Kuodytė, Matas Sigliukas, Matas Dirginčius ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Viktorija Kuodytė, Matas Sigliukas, Matas Dirginčius ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė, Matas Dirginčius ir Matas Sigliukas spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė, Matas Dirginčius ir Matas Sigliukas spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Povilas Jatkevičius, Jolanta Dapkūnaitė, Alvydė Pikturnaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius, Jolanta Dapkūnaitė, Alvydė Pikturnaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Kipras Mašidlauskas ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Kipras Mašidlauskas ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Kaip visur, kaip visi“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Kaip visur, kaip visi“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zaliecka

Išgirsti ir pamatyti

Pokalbis su režisiere Anna Karasińska

Lenkų teatro ir kino režisierė bei dramaturgė Anna Karasińska sukūrė tokius spektaklius,  analizuojančius patį teatrą ir jo elementus (aktorių, publiką ir kt.), kaip „Evelina verkia“ („Ewelina płacze“, „TR Warszawa“, 2015), „Antras spektaklis“ („Drugi spektakl“, Poznanės lenkų teatras, 2016), „Fantazija“ („Fantazja“, „TR Warszawa“, 2017), „Viskas išgalvota“ („Wszystko zmyślone“, Krokuvos Senasis teatras („Stary Teatr“), 2017), „2118. Karasińska“ („Nowy Teatr“, 2018) ir kt. Kūrinys „Lengvi dalykai“ („Łatwe rzeczy“, Olštyno miesto Stefano Jaraczo teatras, 2021) bus parodytas festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje.

Anna Karasińska. L. Zych („Polityka“) nuotr.
Anna Karasińska. L. Zych („Polityka“) nuotr.
Scena iš spektaklio „Lengvi dalykai“. W. Habdas nuotr.
Scena iš spektaklio „Lengvi dalykai“. W. Habdas nuotr.
Scena iš spektaklio „Lengvi dalykai“. W. Habdas nuotr.
Scena iš spektaklio „Lengvi dalykai“. W. Habdas nuotr.
Scena iš spektaklio „2118. Karasińska“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „2118. Karasińska“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „2118. Karasińska“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „2118. Karasińska“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas išgalvota“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas išgalvota“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas išgalvota“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas išgalvota“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Fantazija“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Fantazija“. M. Hueckel nuotr.
Greta Vilnelė

Apie lynus ir blynus

Šiuolaikinio cirko festivalis „Helium’23“

Šių metų tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ pasirodymai reikalavo iš žiūrovų įdėmios koncentracijos ir nepriekaištingo smegenų darbo. Trys matyti renginio kūriniai paskatino mąstyti apie nuostabą ir atstumą bei saugumo ir vienybės jausmą kuriantį šiuolaikinį cirką. Prancūzų trupės „La Sociale K“ pasirodymas „In Bilico“ ir šveicarų menininko Juliano Vogelio tarpdisciplininis projektas „China Series“, palyginti su Monikos Neverauskaitės ir Elenos Damasio dueto „Accompany ME“ tebeplėtojamo kūrinio „Paces“ eskizu, yra paveikūs, įtikinami ir beprotiški pasirodymai, tačiau sterilizuoti nuo jausmų ir žmogiškumo.

Julianas Vogelis pasirodyme „China Series“. D. Putino nuotr.
Julianas Vogelis pasirodyme „China Series“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Paroda „China Series“. D. Putino nuotr.
Paroda „China Series“. D. Putino nuotr.
Paroda „China Series“. D. Putino nuotr.
Paroda „China Series“. D. Putino nuotr.
Julianas Vogelis pasirodyme „China Series“. D. Putino nuotr.
Julianas Vogelis pasirodyme „China Series“. D. Putino nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas