7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Ingrida Jankauskaitė

Troškimas jaustis gyvai

Pokalbis su aktore Alvyde Pikturnaite

Aktorė Alvydė Pikturnaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „bowel“ (rež. Naubertas Jasinskas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2021), „Miegantys“ (rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2021), „Kaip visur, kaip visi“ (rež. Jasinskas, Jaunimo teatras, 2021), „Didysis kelias“ (rež. Jonas Vaitkus, LNDT, 2020) ir kt. Dvejus metus iš eilės kaip geriausia aktorė už vaidmenis spektakliuose „Pelikanas“ (rež. Jasinskas, Oskaro Koršunovo teatras ir rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“, 2022) ir „Neištikimoji“ (rež. Jasinskas, Vilniaus mažasis teatras ir VšĮ „Darbininkai“, 2023) buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“.

Alvydė Pikturnaitė pjesės „Džipai“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė pjesės „Džipai“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Malinauskas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Lukas Malinauskas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Lukas Malinauskas, Alvydė Pikturnaitė ir Tomas Stirna spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Lukas Malinauskas, Alvydė Pikturnaitė ir Tomas Stirna spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Lukas Malinauskas spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Lukas Malinauskas spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Zėringytė

Kaip erdvė veikia mus ir mes ją

Pokalbis su scenografe Barbora Šulniūte

Barbora Šulniūtė sukūrė scenografiją tokiems spektakliams kaip „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, „Operomanija“, 2023), „Ха́tа – Zuhause“ (rež. Gudmonaitė, „Münchner Kammerspiele“, 2023), „Medėja“ (rež. Gudmonaitė, Freiburgo teatras, 2022), „Guašas“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras, 2022), „Jaudulys“ (rež. Aleksandras Špilevojus, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) ir „Meno alchemija“, 2022), „Portalas“ (rež. Mantas Jančiauskas, Oskaro Koršunovo teatras, 2021), „Ledynai“ (rež. Gudmonaitė, Estijos „Vaba Lava“ teatras, 2020), „Panika“ (rež. Gudmonaitė, NKDT, 2019), „12 gramų į šiaurę“ (rež. Špilevojus, Vilniaus mažasis teatras, 2019), „Errorai“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija, 2018) ir kt.

Barbora Šulniūtė. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Barbora Šulniūtė. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Ryo Ishimoto spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Ryo Ishimoto spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Ignas Zalieckas

Kurti teatrą, suteikiantį kitur neprieinamą patirtį

Pokalbis su aktoriumi Mariumi Karoliu Gotbergu

Aktorius Marius Karolis Gotbergas sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Taisykla“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2023), „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“ (rež. Hilde Brinchmann, NKDT, 2022), „Veidas / Visage“ (rež. Vincent’as Adelus ir Isabelle Adelus & Suran, NKDT, 2022), „Kauno pavasaris ’72“ (rež. Jonas Tertelis, NKDT, 2022), „Emilių Emilis“ (rež. Gornatkevičius, NKDT, 2021), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020), „Upė“ (rež. Ieva Jackevičiūtė, teatras vaikams „Pradžia“, 2018), „Šveikas“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras (JT), 2018), „Pasirinkimas“ (rež. Vidas Bareikis, JT, 2016) ir kt.

Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Taisykla“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Taisykla“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas, Povilas Jatkevičius ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas, Povilas Jatkevičius ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Raimondas Klezys ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Marius Karolis Gotbergas ir Raimondas Klezys spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Marius Karolis Gotbergas ir Raimondas Klezys spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Der Komische Holländer

„Skrajojantis olandas“ Komische Oper Berlin

Poeto Heinricho Heine’s užrašyta legenda apie amžinoms klajonėms pasmerktą olandą, įkvėpusi vokiečių kompozitorių Richardą Wagnerį parašyti operą, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje išgarsėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dėka, Komische Oper Berlin scenoje įgavo netikėtų režisūrinių ir vizualinių akcentų, o pats kūrinys galėtų būti vadinamas Der Komische Holländer (spektaklis žiūrėtas kovo 15 d.).

Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Komische Oper Berlin. D. Šabasevičienės nuotr.
Komische Oper Berlin. D. Šabasevičienės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Mein Fleisch heißt Lulu

Franko Wedekindo „Lulu“ Staatsschauspiel Dresden

Vienu žymiausių vokiečių dramaturgų vadinamo Franko Wedekindo (1864–1918) kūryba lietuviškai – penkių posmelių eilėraštis „Tetos žudikas“, užtat išverstas dviejų vertėjų: Jono Juškaičio ir Lanio Breilio. Vien šio nihilistinio kūrinio pavadinimas nusako Wedekindo kūrybines nuostatas, kurios savaip išplėtotos penkių veiksmų tragedijoje „Lulu“. Ji buvo išleista tik 1988 m., o „Forum Cinemas“ prieš keletą metų iš Metropolitan operos transliavo Albano Bergo operą pagal šį kūrinį.

Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Staatsschauspiel Dresden. D. Šabasevičienės nuotr.
Staatsschauspiel Dresden. D. Šabasevičienės nuotr.
Kornelija Anelauskaitė

Gyventi tiesoje lengviau nei meluoti

Pokalbis su aktoriumi Andriumi Žebrausku

Andrius Žebrauskas – teatro ir kino aktorius, vienas iš teatro „Kitas kampas“ įkūrėjų, pedagogas, lektorius. Teatre jį galima pamatyti Rimo Tumino režisuotame spektaklyje „Belaukiant Godo“ (Vilniaus mažasis teatras, 2002).

Andrius Žebrauskas. VMT nuotr.
Andrius Žebrauskas. VMT nuotr.
Andrius Žebrauskas ir Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas ir Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas ir Mindaugas Capas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas ir Mindaugas Capas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas ir Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas ir Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas, Mindaugas Capas ir Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas, Mindaugas Capas ir Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys ir Andrius Žebrauskas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys ir Andrius Žebrauskas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas