Teatro anonsai
Justina Paltanavičiūtė
Dėmesio centre – muzika
Įspūdžiai iš Latvijos teatro vitrinos
Lapkričio 7–10 d. Rygoje vykusi Latvijos teatro vitrina šiemet skyrė dėmesio ne tik įvairiems dramos elementams, bet ir muzikai. Vitrinos programoje pradžiugino du muzikiniai spektakliai, taip pat susitikimas bei diskusija su teatro kompozitoriais Edgaru Mākenu ir Tomu Auniņiu. Įprastai balsą kompozitoriai gauna tik kituose, muzikiniuose kontekstuose, o muzika laikoma pagalbine teatrinės raiškos priemone, tad šis muzikinis akcentas tokiame teatro renginyje buvo labai svarbus.
Ingrida Ragelskienė
Randai ir įtrūkiai šiuolaikinės dramaturgijos kūne
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“
Katastrofos akivaizdoje žmonių gebėjimas kurti istorijas mažėja, ir čia slypi didelis pavojus. Taip po Pirmojo pasaulinio karo teigė žydų kilmės vokiečių filosofas Walteris Benjaminas. Prabėgus dar keliems dešimtmečiams žmonija suprato, kad po Osvencimo nebeįmanoma kurti poezijos. Mūsų amžininkams, nebyliai stebintiems istorijos lūžį, kurio laikinu simboliu kasdien tampa vis naujas karščiuojantis planetos taškas, belieka slėptis savo kūnų ertmėse. Pasak filosofų, būtent kūnas šiandien tampa laikina priebėga, trapia slėptuve ir pačia patikimiausia žmogiškų istorijų laikmena. Smalsu, kaip šiuos neišvengiamus procesus ir katastrofų purtomą dabartį reflektuoja šiuolaikinis teatras.
Laura Šimkutė
Kaifo paieškos tuštumoje
Jaunimo teatro spektaklis „Shopping and Fucking“
Vaikytis svaigulio vis madingiau. Nors gal taikliau būtų sakyti, jog viskuo persotintoje šiuolaikybėje jo vaikytis tiesiog norisi vis labiau, kad numarintų vidų, kad jį nutildytų ir leistų užmiršti apie ten žiojinčią tuštumą, kurią reikėtų pildyti artimu ryšiu. Bet ryšiui reikia laiko ir pastangų, o ekstazė suveikia per gerą pusvalandį. Tad ji greičiau – ir optimaliau, ir efektyviau, ir našiau – duoda rezultatą. Ir mes atpratę nuo ilgų procesų – konsumerizmas taip mumyse įaugęs, kad jį išpažįstame ne tik per prekes, bet ir per savo kūną bei patirtis. Dopamino vergai, ar kaip ten sakoma.
Rengėjų inf.
Spektaklyje „Žodžiai, sklidę miškais“ – Lietuvos partizanių istorijos: „Norime suteikti balsą moterims, kurias pamiršome“
Ingrida Jankauskaitė
Kai priimi sprendimą kurti, tai ir darai
Pokalbis su aktore Irena Sikorskyte
Aktorė Irena Sikorskytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Svetimas“ (rež. Jernejus Lorenci, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2024), „Makbetas“ (rež. Aleksandras Špilevojus, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras (JMDT), 2024), „Camino Real“ (rež. Jonas Kuprevičius, JMDT, 2023), „Sala, kurios nėra“ (rež. Špilevojus, JMDT, 2022), „Nepalaidoti mirusieji“ (rež. Justinas Vinciūnas, Kauno miesto kamerinis teatras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2023) ir kt.
Aušra Martišiūtė-Linartienė
Ariadnės siūlo beieškant, arba kelionė painiu atminties labirintu
„Geras oras, jei per daug negalvoji“ Vilniaus senajame teatre
Vilniaus senajame teatre – premjera „Geras oras, jei per daug negalvoji“, Kristinos Marijos Kulinič režisuotas spektaklis pagal jos pačios parašytą dramą. Anonsuojant premjerą sakoma, kad spektaklio kūrėjai „imasi kaip niekad aktualios istorijos, atminties, istorinių traumų, kaltės, holokausto temos“. Sudėtingą atminties temą atskleidžia du personažai, šiuolaikiniai jauni žmonės, – istorijos mokytoja Marija (Edita Gončarova) ir kariškis Julius (Dovydas Stončius).
