7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Ingrida Jankauskaitė

Vis daugiau laisvės ir pasitikėjimo

Pokalbis su aktore Vaidile Juozaityte

Aktorė Vaidilė Juozaitytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Svetimas“ (rež. Jernejus Lorenci, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2024), „Metamorfozė“ (rež. Oliveris Frljićius, LNDT, 2023), „Baseinas. Be vandens“ (rež. Jonas Kuprevičius, Kauno miesto kamerinis teatras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2023), „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“ (rež. Ieva Kaniušaitė, 2022) ir kt.

Vaidilė Juozaitytė ir Povilas Budrys spektaklyje „Svetimas“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Povilas Budrys spektaklyje „Svetimas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Svetimas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Svetimas“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė, Aurelijus Pocius ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Svetimas“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė, Aurelijus Pocius ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Svetimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Svetimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Svetimas“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė (pirma iš kairės) spektaklyje „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė (pirma iš kairės) spektaklyje „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė (trečia iš dešinės) spektaklyje „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė (trečia iš dešinės) spektaklyje „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė (antroje eilėje, pirma iš kairės) spektaklyje „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė (antroje eilėje, pirma iš kairės) spektaklyje „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Prisiminimų ir tikrovės peizažai

„Arkadija“ Naujajame Rygos teatre

Miestai be juose kuriančių žmonių yra tušti maketai, todėl galvodamas apie vienos ar kitos tautos tapatybę pirmiausia prisimeni ją kūrusius ar kuriančius žmones. Paradoksalu, bet talentingų menininkų subjektyvus pasaulis naikina kultūrų ribas, o jų kūryba yra suprantama ir priimtina bet kurios tautos atstovui. Ryga turi vieną aktyviausiai ir įdomiausiai Europoje kuriančių menininkų – režisierių Alvį Hermanį, kuris šiandien priklauso ne tik latviams, bet visam teatro pasauliui.

Guna Zariņa (centre) spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Guna Zariņa (centre) spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Evelīna Priede spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Evelīna Priede spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Kristīne Krūze ir Ritvars Logins spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Kristīne Krūze ir Ritvars Logins spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Agate Krista, Kristīne Krūze ir Ritvars Logins spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Agate Krista, Kristīne Krūze ir Ritvars Logins spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Vilis Daudziņš ir Agate Krista spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Vilis Daudziņš ir Agate Krista spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Jānis Skutelis spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Jānis Skutelis spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Evelīna Priede ir Guna Zariņa spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Evelīna Priede ir Guna Zariņa spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Evelīna Priede ir Toms Harjo spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Evelīna Priede ir Toms Harjo spektaklyje „Arkadija“. M. Vilkārsio nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Skrosti skausmingą praeitį

„Savižudybės anatomija“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Staigus įkvėpimas, šūksnis, o gal aštrus atodūsis – toks yra garsinis naujausio Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Savižudybės anatomija“, kurio premjera įvyko lapkričio 28 d., leitmotyvas. Jį kartu išleidžia trys vienos šeimos moterys – močiutė, mama ir anūkė, sėdinčios ta pačia poza, stipriai sukryžiuotomis kojomis ir rankomis, ant tos pačios sofos, prie to paties stalelio su ta pačia lempa. Teatro scena leidžia vienoje erdvėje sugretinti tris skirtingus močiutės, mamos ir anūkės gyvenimo laikus – 1970, 1990 ir 2024 metus, tačiau akivaizdu, kad tai anūkės inicijuota kelionė į praeitį, jos bandymas pažinti tragiškus savo šeimos moterų likimus.

Augustė Pociūtė, Augustė Ona Šimulynaitė ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Pociūtė, Augustė Ona Šimulynaitė ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Žygimantė Jakštaitė ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Žygimantė Jakštaitė ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Dešinėje – Augustė Ona Šimulynaitė ir Marius Repšys spektaklyje „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Dešinėje – Augustė Ona Šimulynaitė ir Marius Repšys spektaklyje „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Ona Šimulynaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Ona Šimulynaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Savižudybės anatomija“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Apie preciziškumą teatre ir muzikoje

Pokalbis su aktoriumi Sergejumi Ivanovu

Aktorius Sergejus Ivanovas sukūrė vaidmenis tokiuose Jaunimo teatro spektakliuose kaip „Užburtas kalnas“ (rež. Krystianas Lupa, 2024), „Ūbas caras“ (rež. Gintaras Varnas, 2023), „Barbarai“ (rež. Árpádas Schillingas, 2023), „Jauno žmogaus memuarai“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, 2022), „Austerlicas“ (rež. Lupa, 2020), „Vienos miško pasakos“ (rež. Yana Ross, 2019), „Cinkas“ (rež. Eimuntas Nekrošius, 2017) ir kt.

Sergejus Ivanovas spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksas Kazanavičius ir Sergejus Ivanovas spektaklyje „Užburtas kalnas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksas Kazanavičius ir Sergejus Ivanovas spektaklyje „Užburtas kalnas“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Anužis ir Sergejus Ivanovas spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Anužis ir Sergejus Ivanovas spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Sergejus Ivanovas spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Sergejus Ivanovas spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Ivanovas, Dovilė Šilkaitytė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Ivanovas, Dovilė Šilkaitytė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Ivanovas ir Valentinas Masalskis spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas ir Valentinas Masalskis spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Lindyhopera“ repeticija. J. Vorik nuotr.
Spektaklio „Lindyhopera“ repeticija. J. Vorik nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas