Kasdienybės didvyriams

Vasario 11, 12 d. režisieriaus Kirilo Glušajevo ir aktoriaus Martyno Nedzinsko spektaklį „Nuostabūs dalykai“ pagal Duncano Macmillano pjesę pristatys vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje „Kitas kampas“. „Nuostabūs dalykai“ – tai žaidimas, improvizacija, tai linksmiausia pjesė apie liūdesį arba pati linksmiausia drama. Taip galėčiau apibūdinti šią pjesę“ – sako režisierius Kirilas Glušajevas.

Kuo ypatinga ši premjera teatrui „Kitas kampas“?

Spektaklyje „Nuostabūs dalykai“ kalbėsime rimtomis temomis, kurių šį kartą nepadiktuos žiūrovas. Temą pasiūlysime mes, žiūrovai galės ją plėtoti ir suvaidinti kartu su mumis. Pusę spektaklio užims improvizacija, o kita jo dalis – elegantiškas brito Duncano Macmillano pjesės „Nuostabūs dalykai“ tekstas. Taigi pirmą kartą teatre „Kitas kampas“ sujungsime improvizacinio ir dramos teatro principus. Spektaklis susideda iš labai asmeniškų patirčių, visi jame dalyvaujantys žmonės yra tiesiogiai susiję ir išgyvenę tai, apie ką bus kalbama, tad kviesime kalbėti tiesiogiai, per Martynui adaptuotą medžiagą.

Papasakokite apie pjesę, kurią dramaturgas apibūdina kaip bendraautorystę su nuostabiais monospektaklyje vaidinančiais aktoriais. Kaip šis tekstas atsirado Jūsų akiratyje?

Pjesę atradau prieš metus, kai ją man patarė perskaityti dramaturgė Birutė Kapustinskaitė. Su ja mes anuomet kūrėme spektaklį „Terapijos“. Su Birute bendradarbiavome ir kurdami spektaklį „Dvasiniai reikalai“ Vilniaus mažajame teatre. Pjesė „Nuostabūs dalykai“ yra posakio „komedija – pats rimčiausias žanras“ pavyzdys. Kaip sako Woody Allenas, komedijos galia – byloti apie tragiškiausius dalykus. „Nuostabūs dalykai“ tai paliudija. Dramaturgas pabrėžia bendraautorystę su aktoriais. Pjesė iki šiol tarsi nebaigta. Ir niekada nebus baigta, nes joje esantis improvizacinis pradas kiekvieną kartą leidžia aktoriui suvaidinti kai kurias scenas naujai. Aktorius naudojasi improvizacinio ir komedijos teatro principais. Bet pasakojama istorija – itin jautri ir prasminga.

Jūsų pastaraisiais metais režisuotuose spektakliuose labai ryškūs sąlyčio taškai tarp teksto ir šiuolaikinės visuomenės skaudulių. Ar Jums tai svarbiausia?

Šiuo metu dirbdamas su aktoriais kalbu tik apie tai, ką gerai žinau, esu patyręs, išgirdęs, pamatęs. Neieškau savyje sprendimų ir intonacijų, idėjų ir nušvitimų. Dabar prioritetą teikiu „ausims“. Kaip sako „Dvasinių reikalų“ herojė Viktorija, „kai gyvenau melu, kalbėjau nuolat; kai pradėjau gyventi tiesa, man sunku kalbėti“.

Spektaklio plakate panaudota aktoriaus Martyno Nedzinsko vaikystės nuotrauka. Kodėl pasirinkote šį aktorių?

Martynas – pripažintas jaunas aktorius. Labai svarbios jo asmeninės savybės – sukaupęs ir tragiškų, ir žaismingų patirčių, išmintingas, komikas su „rudeniu širdy“. Toks aktoriaus dvilypumas atspindi pačią pjesę ir leidžia sekti paskui dramaturgą, kuris prašo, kad viskas būtų maksimaliai susieta su konkrečiomis realijomis. Kuo mažiau dirbtinės teatro šviesos, tuo geriau. Toks demokratiškumas paprastai ir būdingas improvizacijos teatrui „Kitas kampas“. Martynas – puikus dramos aktorius ir geriausias improvizuotojas Lietuvoje. Siekdami sukurti kamerinį, „negudraujantį“, režisūros priemonėmis „neapsaugotą“ spektaklį, pasakosime istoriją, kurios nereikia vaidinti, ją kiekvienas suvaidins savo prisiminimų ir asociacijų teatre, nes tai lemia pati tema. Pasak rusų dramaturgo Michailo Durnenkovo, šiuo metu šalia didelės formos spektaklių yra prasminga kurti mažos, miniatiūrinės formos spektaklius, nes didžioji dalis revoliucijų ir perversmų vyksta pavienių žmonių galvose, kompiuteriuose, socialinėse, virtualiose plotmėse. Taip pat ir paskiros asmeninės, neišspręstos, iš pirmo žvilgsnio kamerinės dramos gali turėti katastrofiškų pasekmių visuomenės mastu. Tarkim, depresija, priklausomybės, savižudybės, skyrybos, agresija. Pritarčiau ir Antono Čechovo minčiai, kad šiuo metu didvyriai yra ne aikštėse, barikadose, o kasdienybėje. Pavyzdžiui, provincijoje dirbantys muziejininkai, medicinos seselės valstybinėse ligoninėse, mokytojai ir kiti šių dienų didvyriai.

Kalbino Ingrida Ragelskienė