7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Scena iš spektaklio „Katedra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Katedra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Katedra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Katedra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Katedra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Katedra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Katedra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Katedra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Katedra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Katedra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Katedra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Katedra“. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Katedra“ repeticijos. T. Ivanausko nuotr.
Spektaklio „Katedra“ repeticijos. T. Ivanausko nuotr.
Spektaklio „Katedra“ repeticijos. T. Ivanausko nuotr.
Spektaklio „Katedra“ repeticijos. T. Ivanausko nuotr.
LRDT inf.

LRDT kviečia į premjerą „Mums viskas gerai“ Erdvėje A-Z

Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) 2018 m. vasario 24 dieną kviečia į spektaklio „Mums viskas gerai“ premjerą pagal šiuolaikinės lenkų dramaturgės Dorotos Maslovskos (Dorota Masłowska) pjesę.

Vienos dalies dramos spektaklį lietuvių kalba teatro „Erdvėje A-Z“ stato režisierė Eglė Švedkauskaitė, scenografiją kuria dailininkė Anna Berdnikova iš Sankt Peterburgo, muzika – Skomanto Duoplio. Iš lenkų kalbos pjesę išvertė Gintaras Grajauskas. Spektaklis kuriamas bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

LRDT premjera „Mums viskas gerai“ (rež. Eglė Švedkauskaitė)
LRDT premjera „Mums viskas gerai“ (rež. Eglė Švedkauskaitė)
Ilona Vitkauskaitė

Amerikietiškos grožybės

Apie Ado Burkšaičio spektaklį „Honey, I’m Home!“

Dar rugsėjo mėnesį programuotojas Adas Burkšaitis „Menų spaustuvės“ jaunųjų menininkų programoje „Atvira erdvė“ pristatė spektaklį „Brangioji, aš namie!“ (tikriausiai pabrėžiant amerikietišką spektaklio tapatybę naudojamas pavadinimas anglų kalba – „Honey, I’m Home!“). Dėl vienokių ar kitokių priežasčių spektaklis liko neaptartas. Tikriausiai nereikėtų stebėtis, rugsėjis – premjerų metas, ir dėmesį kur kas labiau traukė tiesiogine žodžio prasme didesni spektakliai, kaip antai „Lokis“ ar „Tartiufas“. Vis dėlto tokie atvejai, kai į teatro sceną įsileidžiamas kito profesinio lauko atstovas, nėra dažni. „Atviros erdvės“ organizatoriai, atrodo, išties bando vadovautis pavadinime nurodytu atvirumo principu. Gal vieną dieną šalies teatro padangėje vietos atsiras režisieriui, neatėjusiam iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos.

Scena is spektaklio „Honey, I’m Home!“. „Glasses’n beard photography“
Scena is spektaklio „Honey, I’m Home!“. „Glasses’n beard photography“
Scena is spektaklio „Honey, I’m Home!“. „Glasses’n beard photography“
Scena is spektaklio „Honey, I’m Home!“. „Glasses’n beard photography“
Scena is spektaklio „Honey, I’m Home!“. „Glasses’n beard photography“
Scena is spektaklio „Honey, I’m Home!“. „Glasses’n beard photography“
Valerijus Kazlauskas, Ieva Savickaitė ir Vigita Rudytė spektaklyje „Honey, I’m Home!“.
Valerijus Kazlauskas, Ieva Savickaitė ir Vigita Rudytė spektaklyje „Honey, I’m Home!“.
Scena is spektaklio „Honey, I’m Home!“. „Glasses’n beard photography“
Scena is spektaklio „Honey, I’m Home!“. „Glasses’n beard photography“
Scena is spektaklio „Honey, I’m Home!“. „Glasses’n beard photography“
Scena is spektaklio „Honey, I’m Home!“. „Glasses’n beard photography“
Ieva Tumanovičiūtė

Profilaktinė saviplaka

Apie naują Eimunto Nekrošiaus spektaklį „Kalės vaikai“ Klaipėdos dramos teatre

Kartais gamta įkvepia labiau nei menas. Jūra – stipri varžovė. Klaipėdoje perkėla taip arti dramos teatro, kad grįžtant nuo jūros, atrodo, galima į fojė prinešti smėlio. Palyginus su ramiu jūros abejingumu, Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Kalės vaikai“ nemaloniai gelia – tarsi verstų bristi į ledinį vandenį. Nelyg siūlytų paglostyti ežį, kurio spygliai prismaigstyti laikraščių iškarpų. Duria šiuolaikinės mūsų visuomenės aktualijos, susipynusios su istoriniais tautos vargais bei nuodėmėmis. Spektaklyje išgverusi atrodo mūsų tauta ir tėvynė – jokios prošvaistės, gal tik krislas ironijos. Net jei ir lytų tas kelias saulėtas metų dienas, vandens vis tiek neužtektų nuodėmėms nuplauti ir sieloms apvalyti. O gal visa priklauso nuo žvilgsnio?

Regina Šaltenytė (Marija) spektaklyje „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Regina Šaltenytė (Marija) spektaklyje „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Meškauskas (Karvelis) spektaklyje „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Meškauskas (Karvelis) spektaklyje „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Meškauskas (Karvelis) spektaklyje „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Meškauskas (Karvelis) spektaklyje „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

NKDT premjeroje ,,Vasarvidis“ – daug meilės ir juoko

Vasarvidžio naktį keturi jaunuoliai atsisako paklusti tėvų valiai ir patys nusprendžia, kam dovanoti savo meilę. Tikintiems meilės galia – režisierės Eglės Kižaitės spektaklis ,,Vasarvidis“ pagal W. Shakespeare’o pjesę ,,Vasarvidžio nakties sapnas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre jau vasario 14, 18, 25 dienomis.

,,Vasarvidžio nakties sapnas“ – nuostabioji W. Shakespeare’o komedija, nuotaikingai ir jaunatviškai pasakojanti apie stebuklingą meilės galią – tereikia atverti akis ir prasidės magiškas nubudimas. Režisierė E. Kižaitė sukūrė savąją pjesės interpretaciją, pagrindinį vaidmenį patikėdama elfui Pakui, kurio burtai sukelia komiškus nesusipratimus – kažkas kažko nebemyli, įsimyli ne tą. Spektaklis skiriamas žiūrovams nuo 14 metų. Dažniausiai vaikams ir paaugliams kurianti režisierė tiki, kad šis spektaklis artimas visiems: „Pirmieji rimtesni įsimylėjimai prasideda paauglystėje, kai tau keturiolika, šešiolika metų. Aistra užvaldo protą, tuo pat metu baisu būti nesuprastam, išjuoktam. Norisi, kad visi žiūrovai prisimintų savo meilės „kančias“, atpažintų save ir tuo pačiu iš savęs pasijuoktų“, – sako E. Kižaitė.

NKDT spektaklio „Vasarvidis“ repeticija. D. Stankevičiaus nuotr.
NKDT spektaklio „Vasarvidis“ repeticija. D. Stankevičiaus nuotr.
NKDT spektaklio „Vasarvidis“ repeticija. D. Stankevičiaus nuotr.
NKDT spektaklio „Vasarvidis“ repeticija. D. Stankevičiaus nuotr.
NKDT spektaklio „Vasarvidis“ repeticija. D. Stankevičiaus nuotr.
NKDT spektaklio „Vasarvidis“ repeticija. D. Stankevičiaus nuotr.
Rengėjų inf.

Šokio teatras „Aura“: „Ten, kur du – trečiam vietos nėra. Nebent... tai būtų šokis“

Vasario 14-ąją, tarptautinę Meilės dieną, sostinės Menų spaustuvės scenoje šiuolaikinio šokio kalba liesis meilės istorijos. Romantiško vakaro programoje – naujausi Kauno šokio teatro „Aura“ choreografės Birutės Letukaitės ir šokėjų sukurti duetai.

Jausminga Fridos Kahlo ir Diego Riveros meilės istorija, iš tolimosios Japonijos sugrįžęs „ABU2“ duetas, rytais alsuojantis šokėjų iš Azijos dialogas. Istorijomis dalinsis tarptautinės Kauno šokio teatro „Aura“ trupės šokėjai iš Kinijos, Filipinų, Italijos, Prancūzijos, JAV, Lietuvos.

„Abu2“. Organizatorių nuotr.
„Abu2“. Organizatorių nuotr.
 „Žiedas“. Organizatorių nuotr.
„Žiedas“. Organizatorių nuotr.
Klaipėdos dramos teatro inf.

„Pūkuotuko pasaulis“ įsikurs Klaipėdos dramos teatre

Mažuosius žiūrovus kovo mėnesį keliauti po savo pasaulį pakvies Mikė Pūkuotukas: Klaipėdos dramos teatre prasidėjo spektaklio vaikams „Pūkuotuko pasaulis“ repeticijos. Spektaklis kuriamas pagal gerai žinomą to paties pavadinimo britų rašytojo Alano Alexanderio Milne’o knygą (1926). Spektaklio premjera įvyks kovo 17, 18 dienomis teatro Didžiojoje salėje.

 

Su teatro kolektyvu darbuojasi jaunų kūrėjų komanda: režisierius Paulius Tamolė, scenografė ir kostiumų dailininkė Lauryna Liepaitė (jie drauge ir adaptavo kūrinį scenai), kompozitorė Agnė Matulevičiūtė, vaizdo projekciją kuria kino režisierius Tomas Smulkis. Žiūrovai pamatys aktorius Artūrą Lepiochiną (Mikė), Karoliną Kontenytę (Paršelis), Rimantą Pelakauską, Reginą Arbačiauskaitę, Simoną Šakinytę, Reginą Šaltenytę, Donatą Stakėną. Spektaklis skirtas visai šeimai, tinka 5–10 metų vaikams.

Spektaklio „Pūkuotuko pasaulis“ kūrybinės dirbtuvės KLDT. S. Rankauskaitės nuotr.
Spektaklio „Pūkuotuko pasaulis“ kūrybinės dirbtuvės KLDT. S. Rankauskaitės nuotr.
Spektaklio „Pūkuotuko pasaulis“ kūrybinės dirbtuvės KLDT. S. Rankauskaitės nuotr.
Spektaklio „Pūkuotuko pasaulis“ kūrybinės dirbtuvės KLDT. S. Rankauskaitės nuotr.
Spektaklio „Pūkuotuko pasaulis“ kūrybinės dirbtuvės KLDT. S. Rankauskaitės nuotr.
Spektaklio „Pūkuotuko pasaulis“ kūrybinės dirbtuvės KLDT. S. Rankauskaitės nuotr.
Spektaklio „Pūkuotuko pasaulis“ kūrybinės dirbtuvės KLDT. S. Rankauskaitės nuotr.
Spektaklio „Pūkuotuko pasaulis“ kūrybinės dirbtuvės KLDT. S. Rankauskaitės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Vardai, prasidedantys raide M

Aktorės Airidos Gintautaitės veikėjos

Teatro meno saugykla – atmintis. Kitaip nei su kino personažais, teatre kiekvienas susitikimas yra nepakartojamas, nors aktorių kartojamas šimtus kartų. Laikinumas – skaudžiausia ir gražiausia teatro savybė. Spektaklio įrašas negali prilygti užgimstančiam ryšiui tarp aktorių ir žiūrovų. Galvoti apie teatro aktorės kūrybą – tai prisiminti jos veikėjas ir į nepatikimą atmintį įsirėžusius spektaklių fragmentus. Spektaklis nėra filmas, kurį kada panorėjus galima dar kartą peržiūrėti, sustabdyti ar atsukti atgal. Kiekvieno žiūrovo atmintyje saugomi vis kiti aktorių sukurti personažai ir skirtingos spektaklių akimirkos. Tai – svari priežastis eiti į teatrą, nes personažai ieško vaizduotės, kurioje galėtų egzistuoti. Aktorė Airida Gintautaitė sukūrė daugiau kaip dvidešimt teatro veikėjų, kurios gyvena žiūrovų atmintyje. Sugrįžtu į saugyklą, kur aktorės sukurtų veikėjų vardai prasideda raide M: Marie, Miranda ir Margarita, o jas sieja tikėjimo motyvas.

Airida Gintautaitė spektaklyje „Miranda“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Miranda“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė „Lokio“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Airida Gintautaitė „Lokio“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Povilas Budrys ir Airida Gintautaite spektaklyje „Miranda“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Airida Gintautaite spektaklyje „Miranda“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Laura Šimkutė

„Netflix“ maratonas teatre pagal Artūrą Areimą

Apie spektaklį „Virimo temperatūra 5425“

Teatras, kaip ir dauguma aplinkinių reiškinių, neatsiejamas nuo bendros kultūros pažangos. Rudenį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pasirodęs Łukaszo Twarkowskio spektaklis „Lokis“ iškėlė gana aukštą formos bei technologijų panaudojimo kartelę ir prilygsta Vakarų Europos teatro standartams. Nors Vakarų Europoje kažin ar būtų kas nors nauja. Bet režisieriaus iš Lenkijos sukurtas spektaklis rodo, kad mūsų teatras nebesivelka iš paskos ir drąsiai vejasi esamąjį laiką bei tendencijas.

Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Greimas Vilniuje

Vasario 22 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre garsi prancūzų aktorė Dominique Frot pristatys spektaklį pagal Algirdo Juliaus Greimo tekstus „Netikėtumas slepiasi“. Laukdama susitikimo su Vilniaus žiūrovais Dominique Frot rašė: „Mane sujaudino pasiūlymas pratęsti tai, ką atradau susipažinusi su Greimo nueitu keliu ir gestais. Ir  galimybė tai padaryti Vilniuje. Vilnius – skambus žodis. Man sakė, kad  jo aidas girdėti mieste!“

Apie tai Daiva Šabasevičienė kalbasi su pagrindiniais šios viešnagės iniciatoriais – literatūrologais, literatūros kritikais, žinomais semiotikais Kęstučiu Nastopka ir Sauliumi Žuku.

Algirdas Julius Greimas apie 1985 m.
Algirdas Julius Greimas apie 1985 m.
Dominique Frot
Dominique Frot
Kęstutis Nastopka. Dž. Barysaitės nuotr.
Kęstutis Nastopka. Dž. Barysaitės nuotr.
Saulius Žukas
Saulius Žukas
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas