7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Rengėjų inf.

Lietuvos teatro amžius: susitikimas su režisieriais

Lapkričio 15 dieną, ketvirtadienį, 18.30 valandą Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks susitikimas su režisieriais – Jonu Vaitkumi, Eimuntu Nekrošiumi, Gintaru Varnu. Renginį moderuos teatrologė dr. Rasa Vasinauskaitė.

Režisierius Gintaras Varnas. M. Aleksos nuotr.
Režisierius Gintaras Varnas. M. Aleksos nuotr.
Režisierius Eimuntas Nekrošius. L. Vansevičienės nuotr.
Režisierius Eimuntas Nekrošius. L. Vansevičienės nuotr.
Režisierius Jonas Vaitkus. R. Danisevičiaus nuotr.
Režisierius Jonas Vaitkus. R. Danisevičiaus nuotr.
Laura Pačtauskaitė

Režisierius R. Banionis: „Madam Rubinštein“ – pribloškianti legendinės moters drama

Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) rengiasi intriguojančiai premjerai – teatro ir kino režisierius Raimundas Banionis stato australų rašytojo Johno Misto pjesę „Madam Rubinštein“ legendinės kosmetikos verslo asmenybės Helenos Rubinštein (Rubinstein) gyvenimo motyvais.

Režisierius Raimundas Banionis. Asmeninio archyvo nuotr.
Režisierius Raimundas Banionis. Asmeninio archyvo nuotr.
Menų spaustuvės inf.

Spektaklyje vaikams – istorijos apie ypatingas moteris

„Tikros pasakos“ – taip pavadintas naujas spektaklis vaikams, kuriamas Vilniaus „Menų spaustuvėje“. Tikros, nes kalba apie tikrus žmones ir tikras jų pasiektas svajones bei patį tikriausią kiekvieno iš mūsų troškimą – gyvenime tapti tuo, kuo svajojame. Lietuvoje ir visame pasaulyje populiarios Elena Favilli ir Francesca Cavallo knygos  „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“  motyvais kuriamas spektaklis – pirmasis kino režisierės Živilės Mičiulytės bandymas teatre. Interaktyviame, 7 – 10 metų vaikams skirtame pasirodyme su mažaisiais žiūrovais bendraus ir istorijas pasakos aktorės Kamilė Petruškevičiūtė ir Aura Garmutė. „Atviros erdvės“ jaunųjų menininkų programos premjera bus pristatoma lapkričio 17 dieną.

Rimgailė Renevytė

Tie, kurie skaito simbolius, rizikuoja

„Doriano Grėjaus portretas“ Vilniaus teatre „Lėlė“

„Doriano Grėjaus portretas“ žiūrovams pristatomas kaip „spektaklis be žodžių“. Tai nėra neteisingas spektaklio apibūdinimas, nes išties scenoje nekalba nei lėlės, nei žmonės. Suprantu, jog šios frazės tikslas – veikiau įspėti, nuraminti (o gal ir provokuoti) būsimus žiūrovus, nei sukelti impulsus šio teksto autorei pirminių įspūdžių užrašams, tačiau šis įvardijimas pasiūlė šiek tiek labiau pagalvoti, ką scenoje reiškia kalbėjimas ir žodis, ar būtinai jis turi būti ištartas. Ar kalbai būtina apibendrinti kūrinio turinį? Atrodo, jog lėlių ir objektų teatras palankiausias norint nutolti nuo žodinės personažo ar kūrinio išraiškos. Kita vertus, šis nuotolis dažniausiai itin susiaurina literatūros pasirinkimo galimybes ir būsimo spektaklio auditoriją. Tačiau kokių dar išraiškos formų teatre turi žodis? Kaip teatrinė kalba išvaduoja literatūrą?

Scena iš spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“. L. Vansevičienės nuotr.
„Apeirono“ teatro inf.

Apeirono teatras: „Stabat Mater“ arba nauja kūrybinė kryptis

Intelektualaus, gyvo, eksperimentinio teatro mylėtojus jau šeštąjį sezoną viliojantis Apeirono teatras pristato antrąją sezono premjerą – vienos dalies spektaklį „Stabat Mater“ pagal Augusto Strindbergo pjesę „Pelikanas“, kurio režisierė, viena iš teatro įkūrėjų, Eglė Kazickaitė. Lapkričio 13 d. 19 val. teatro „Atviras ratas“ studijoje šį spektaklį turės progą išvysti Vilniaus publika.

Scena iš spektaklio „Stabat Mater“. D. Stankevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Stabat Mater“. D. Stankevičiūtės nuotr.
Rengėjų inf.

Diskusija „Žydų teatras tarpukariu, gete ir šiandien“

Maloniai kviečiame į diskusiją „Žydų teatras tarpukariu, gete ir šiandien“, kuri įvyks lapkričio 13 d. (antradienį) 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).

Nacionalinio M.K. Čiurlionio muziejaus inf.

Šiuolaikinio šokio premjera „Commensurate to be with“

Kauno menininkų namų organizuojama tarptautinė šiuolaikinio šokio kūrinio „Commensurate to be with“ premjera  kviečia žiūrovus išeiti už tradicinės šokio spektaklio sąvokos.

Daiva Šabasevičienė

Smūgis aguonos grūdu

Eimunto Nekrošiaus „Vėlinės“ Vilniuje

Spalio 29 ir 30 d., Vėlinių išvakarėse, kai vėlės priartėja prie žemės, kai vėjo gūsiai sukelia nerimo bei prisiminimų audras, Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ ir Adomo Mickevičiaus instituto pastangomis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo parodytos Eimunto Nekrošiaus „Vėlinės“. Nacionaliniame teatre Varšuvoje (Teatr Narodowy) sukurtas spektaklis tarytum nušlavė begalę smulkių teatrinių bandymų, nesibaigiančių projektukų, visą teatrinę pafilosofavimo, savęs įteisinimo ir pateisinimo grafomaniją.

Grzegorz Małecki (Gustavas-Konradas) spektaklyje „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Grzegorz Małecki (Gustavas-Konradas) spektaklyje „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėlinės“. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Pirštelytė

Pradžioje buvo... šviesa?

Meno ir mokslo laboratorijos spektaklis „Errorai“

Visai neseniai, spalio 26 d., „Meno forte“ įvyko paskutinės Meno ir mokslo laboratorijos sukurtos trilogijos dalies premjera. Spektaklio „Errorai“ kūrybinė grupė vyksmą pradėjo konceptualia, visus pasaulio pokyčius lėmusia abejone – kas buvo pradžioje? Pradžioje negalėjo būti žodis, mat žodžiui reikalinga mintis, o šiai – sąmonė.

Gediminas Rimeika spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Simonas Dovidauskas spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Simonas Dovidauskas spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Simonas Dovidauskas ir  Gediminas Rimeika spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Simonas Dovidauskas ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Milda Noreikaitė ir Marija Petravičiūtė spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Milda Noreikaitė ir Marija Petravičiūtė spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Marija Petravičiūtė ir Milda Noreikaitė spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Marija Petravičiūtė ir Milda Noreikaitė spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Vlada Kalpokaitė

Lėlių ekspertai

Festivalio „Materia Magica“ svečiai apie Lietuvos lėlių teatro vitriną

Labiausiai šių metų lėlių teatro festivalis „Materia Magica“, gyvuojantis nuo 1997-ųjų (anuomet, tiesa, vadintas „Karakumų asilėliu“), išsiskyrė savo publika: įvairių Lietuvos teatrų spektaklius greta įprastų jaunesnių ar vyresnių žiūrovų stebėjo nemenkas būrys lėlininkų iš įvairiausių šalių – teatrų ir festivalių vadovai, programų kūrėjai, vadybininkai. Manau, kad žmonės (ir lėlės) scenoje turėjo pajusti gana specifinį jų žvilgsnį: suinteresuotą, kolegiškai vertinantį, neretai bandantį dėti spektaklį į savo kontekstus.

 

Festivalio organizatoriai – Klaipėdos lėlių teatras – šiemet žengė pirmą žingsnį link programinio šalies lėlių teatro pristatymo užsienio ekspertams, ir galima pasakyti, kad žengta plačiai: Vilniaus „Lėlės“, Kauno valstybinio lėlių teatro, Panevėžio lėlių vežimo teatro, Klaipėdos lėlių teatro, „Psilikono teatro“, „Trupės 459“, „Lino lėlių“, Kauno lėlių teatro „Nykštukas“, klounų teatro studijos „Dulidu“, Pojūčių teatro ir Stalo teatro spektaklius žiūrėjo profesionalai iš Jungtinės Karalystės, Kinijos, Japonijos, Izraelio, Vokietijos, Lenkijos, Kroatijos, Šveicarijos, Turkijos, Estijos, Latvijos. Šią rimtą grupę padėjo suburti ne tik Lietuvos lėlininkų tarptautinis įdirbis, bet ir bendradarbiavimas su Lietuvos kultūros instituto Vizitų programa.

Matt Wood ir Kerrin Tatman festivalyje „Materia Magica“. D. Bielkausko nuotr.
Matt Wood ir Kerrin Tatman festivalyje „Materia Magica“. D. Bielkausko nuotr.
Wang Chong festivalyje „Materia Magica“. D. Bielkausko nuotr.
Wang Chong festivalyje „Materia Magica“. D. Bielkausko nuotr.
Shahar Marom festivalyje „Materia Magica“. D. Bielkausko nuotr.
Shahar Marom festivalyje „Materia Magica“. D. Bielkausko nuotr.
Lėlių teatro festivalis „Materia Magica“. D. Bielkausko nuotr.
Lėlių teatro festivalis „Materia Magica“. D. Bielkausko nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas