7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

LNDT inf.

Pavasarį rekonstruojamas nacionalinis dramos teatras kviečia į 5 premjeras

2018 m. rudenį rekonstrukciją pradėjęs Lietuvos nacionalinis dramos teatras su Didžiosios salės spektakliais intensyviai gastroliuoja visoje Lietuvoje, o 2019 m. pavasarį žiūrovus pakvies net į penkias premjeras (keturios iš jų vyks Mažojoje salėje, viena – ne teatro erdvėse), taip pat pristatys dvi partnerių sukurtas naujienas.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras. D. Matvejevo nuotr.
NKDT inf.

Kaunas Wi-Fi: labai dramatiškas, labai juokingas ir labai kitoks teatrinis šou

Premjera „Kaunas Wi-Fi“: vienos šeimos istorija kompiuterinio žaidimo Minecraft stiliumi

Nacionaliniame Kauno dramos teatre kovo 9, 10, 12, 13 d. – tarptautinė, kartu su menininkais iš Izraelio sukurta premjera „Kaunas Wi-Fi“. Tai įprastas formas laužantis teatrinis 3D eksperimentas, paremtas daugiausia bendraautorių turinčia pjese, Minecraft kompiuterinio žaidimo stilistika ir aktorių vaidyba su kaukėmis.

„Kaunas Wi-Fi“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Kaunas Wi-Fi“. D. Stankevičiaus nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Vytautas Rumšas: tai kūrinys apie moterį, kuri valdo vyrą

Artėjant spektaklio „Scenos iš vedybinio gyvenimo“ premjerai, kuri Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks kovo 14 d., Daiva Šabasevičienė kalbina spektaklio režisierių Vytautą Rumšą.

Vytautas Rumšas. LNDT nuotr.
Vytautas Rumšas. LNDT nuotr.
Kamilė Pirštelytė

Arūnas Sakalauskas: fikcijos reikalingos tam, kad galėtume gyventi toliau

Jaunimo teatras pavasarį pasitinka su nauju šio sezono spektakliu „Fikcijos“, kurio premjeriniai seansai vyks kovo 8, 9 ir balandžio 3 dienomis, 18 val., Jaunimo teatro „Salėje 99“. Spektaklį, kurio centre skleidžiasi sapnuojančio rašytojo kelionė, remdamasis magiškojo realizmo tėvu vadinamo J. L. Borgeso apsakymais, režisuoja Adomas Juška. Apie žmogaus polinkį ieškoti nepasiekiamo pasaulio, kūrybą ir jos užkulisius kalbamės su pagrindinį vaidmenį kuriančiu aktoriumi Arūnu Sakalausku.

Arūnas Sakalauskas. L. Vansevičienės nuotr.
Arūnas Sakalauskas. L. Vansevičienės nuotr.
Rimgailė Renevytė

Argi ne aš pagrindinis herojus?

Jaunimo teatro spektaklis „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“

Rimvydas Stankevičius, trilogijos audinyje „Valhala“ užrašinėdamas visa, ką sufleruoja nepažini vaizduotės erdvė arba, anot jo paties, „vieta, į kurią nė sykio nebuvo užklydęs Dantė“, priartino fiktyvų sapno, regėjimo pasakojimą prie tikro, esamojo laiko išgyvenimo. Tai irstančio laiko, klimpstančio nerimo pokalbių sufleris, nuojautų, nuogirdų ir nusivylimo blaškomas Valhalos vėjas. Knygų puslapiuose priverdamas savo baimes, Stankevičius pasiduoda kalbos virpesiui, ritmo užgaidai, už akių užbėgančiai minčiai (ar mirčiai), leidžiasi įkūnijamas pačios poezijos, idant priartėtų, pažintų, o gal net per menkiausią atsitiktinumą suvoktų, gerųjų ar piktųjų dvasių jis esąs ten vedamas.

Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė ir Emilija Jaujininkaitė spektaklyje „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė ir Emilija Jaujininkaitė spektaklyje „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Emilija Jaujininkaitė spektaklyje „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Emilija Jaujininkaitė spektaklyje „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Emilija Jaujininkaitė ir Mindaugas Ancevičius spektaklyje „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Emilija Jaujininkaitė ir Mindaugas Ancevičius spektaklyje „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Bialobžeskis ir Emilija Jaujininkaitė spektaklyje „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Bialobžeskis ir Emilija Jaujininkaitė spektaklyje „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Sau buvau nebloga

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis-koncertas „Graži ir ta galinga“

Įdomu stebėti tam tikrų temų teatre paūmėjimą. Kol vieni seka giminiško gyvenimo ir jame užgimstančio nacionalizmo pasakas (VJT „Vienos miško pasakos“, OKT „Vestuvės“, JMDT „Giminės, arba Kam zrazų pakartot?“), kiti iš visų pusių mėgina prieiti prie moters – jos kaip kūno, jos kaip psichologijos, jos kaip socialinio vaidmens (VMT „Marti“, „Low Air“ „Su(si)tikimas“, KJT „Graži ir ta galinga“, į galvą ateina ir „Dakh daughters“ „Rožės“ bei „She She Pop“ „Stalčiai“, viešėję 2018-ųjų „Sirenose“). Kas nutiko moteriai, kad taip suaktyvėjo jos tyrimas? Nieko nenutiko, gal tik Saulius Skvernelis ištarė garsųjį „moteris mylime, bet renkantis ministrus svarbus ir profesionalumas“. Nieko nenutiko, tik ėmė rodytis, kad provincialioje sąmonėje moteris vis dar yra Katrė, ir kūrėjai, fiksuodami provincialumo paūmėjimą valstybiniu lygiu, imasi kvestionuoti moterų emancipaciją, kad pažiūrėtų, kaip toli nuėjo moteris, ant vienos kojos avėdama vyrišką batą.

Scena iš spektaklio-koncerto „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Vidutinio lietuvio gyvenimas

Jaunimo teatro spektaklis „Vienos miško pasakos“

Kai per Yanos Ross spektaklį „Vienos miško pasakos“ (premjera įvyko vasario 15 ir 17 d.) laidotuves keičia vestuvės, o buitines peripetijas vėl pertraukia laidotuvės ir vėl vestuvės, mintyse Johanno Strausso valso ritmu sukasi Williamo Shakespeare’o Hamleto žodžiai „Po laidotuvių dar šilti kepsniai / Pateko tiesiai ant vestuvių stalo.“

Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Paulina Taujanskaitė ir Vidas Petkevičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Paulina Taujanskaitė ir Vidas Petkevičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Aušra Pukelytė, Paulina Taujanskaitė ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Aušra Pukelytė, Paulina Taujanskaitė ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Spektakliu „Belaukiant Godo“ švęsime aktoriaus Mindaugo Capo jubiliejų

Kovo 13 d. Vilniaus mažojo teatro aktoriui Mindaugui Capui sukanka 60 metų. Šią sukaktį teatras paminės, M. Capui dedikuodamas Rimo Tumino režisuotą spektaklį „Belaukiant Godo“, kuriame aktorius vaidina Poco vaidmenį.

Mindaugas Capas. L. Vansevičienės nuotr.
Mindaugas Capas. L. Vansevičienės nuotr.
Menų agentūra „Artscape“

Unikalus edukacinis projektas „Namai“ per meną buria bendruomenes

2018 m. pabaigoje Menų agentūra „Artscape“ kartu su Britų taryba ir Goethe‘s institutu pradėjo įgyvendinti taikomojo teatro projektą „Namai“. Projektu, pristatančiu Lietuvoje mažai žinomą taikomojo teatro kryptį, siekiama ugdyti vyresnių klasių moksleivių kūrybiškumą bei sąmoningumą ir prisidėti sprendžiant socialines bendruomenių problemas.

Kristina Werner. A. Eikevičiūtės nuotr.
Kristina Werner. A. Eikevičiūtės nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Kas čia nejuokingo?

„Domino“ teatro spektaklis „Įeiti draudžiama“

Laidoje „Greiti pietūs“ Algis Ramanauskas kartą užsiminė, kad vienas teatras, su kuriuo jis turi reikalų, „komercinis, anot kritikų, yra todėl, kad ten labai daug komedijos“. Būtų įdomu išgirsti tikrąją frazę, iš kurios buvo susidarytas toks įspūdis, nes sunku įsivaizduoti sąvokoms ypač jautrų kritiką, komediją vienareikšmiškai tapatinantį su komercija.

Dovydas Stončius ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Dovydas Stončius ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Neringa Varnelytė ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Neringa Varnelytė ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Scena iš spektaklio „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Scena iš spektaklio „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Scena iš spektaklio „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Scena iš spektaklio „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Scena iš spektaklio „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Scena iš spektaklio „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Neringa Varnelytė ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Neringa Varnelytė ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Neringa Varnelytė, Gytis Ivanauskas ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Neringa Varnelytė, Gytis Ivanauskas ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Gytis Ivanauskas ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Gytis Ivanauskas ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas