7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

LNDT inf

Ar galima neštis namus su savimi – klausia teatro kūrėjai

Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje gegužės 24 d. įvyks antroji šių metų Jaunųjų kūrėjų programos konkurso laimėtojų premjera. Spektaklį-instaliaciją „Shell-ter“ kuria performanso ir videomeno kūrėja iš Niujorko Monica Duncan ir choreografas, šiuolaikinio teatro kūrėjas iš Lenkijos Romuald Krężel, reziduojantis Berlyne.

Romuald Krężel ir Monica Duncan. LNDT nuotr.
Romuald Krężel ir Monica Duncan. LNDT nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Teatras, pasiekiantis širdį

„Senojo Vilniaus ikonos“ Gražinos Mareckaitės jubiliejui

Gyvename tokiais laikais, kai dažno žmogaus gyvenimas baigiasi vos užtrenkus namų duris. Bet, ačiūdie, yra žmonių, kurie prikelia tai, kas svarbu visai tautai.

 

Balandžio 25 d. teatrologė ir dramaturgė Gražina Mareckaitė tyliai atšventė aštuoniasdešimtmetį. O po kelių dienų teatras „Arbatvakariai“ surengė tokią dvasinę puotą, kad sunku buvo patikėti, jog tai įmanoma. Aktorė Eglė Tulevičiūtė ir scenografas Kristijonas Siparis, šio teatro įkūrėjai, prieš kelerius metus pastebėję Mareckaitės knygą „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“, pagal esė apie Vilnių ir jo žmones sukūrė net keturis spektaklius. O Mareckaitės jubiliejui, kaip galima buvo suprasti, skyrė vieną iš jų – spektaklį „Senojo Vilniaus ikonos“. Tai spektaklis, „kvėpuojantis“ begale įdomiausių atradimų, asociacijų, detalių, menančių ne tik Gražinos, bet ir kiekvieno vilniečio gyvenimą.

Kristijonas Siparis ir Virginija Kuklytė spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Kristijonas Siparis ir Virginija Kuklytė spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Eglė Tulevičiūtė spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Eglė Tulevičiūtė spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Virginija Kuklytė spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Virginija Kuklytė spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Kristijonas Siparis spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Kristijonas Siparis spektaklyje „Senojo Vilniaus ikonos“. Teatro „Arbatvakariai“ nuotr.
Sveikinimai Gražinai Mareckaitei. Autorės nuotr.
Sveikinimai Gražinai Mareckaitei. Autorės nuotr.
„Senojo Vilniaus ikonos“. Autorės nuotr.
„Senojo Vilniaus ikonos“. Autorės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Vizitas į mūsų sąžinę

Aido Giniočio spektaklis Nacionaliniame Kauno dramos teatre

„Pasaulis iš manęs padarė kekšę, aš iš jo padarysiu viešnamį“, – tai tik viena iš aštrių, ryžtingų pagrindinės spektaklio „Senos damos vizitas“ veikėjos, kurią vaidina Jūratė Onaitytė, frazių. Su sudėtingais, dominuojančiais moterų personažais Nacionaliniame Kauno dramos teatre šį sezoną tenka susidurti nebe pirmą kartą – galima prisiminti kad ir neseniai Agniaus Jankevičiaus režisuotų „Pavojingų ryšių“ veikėją ponią Mertėj (Goda Piktytė). Nors spektakliai pasakoja skirtingas istorijas, abiejuose permąstomos mūsų susikurtos (ne)kintančios vertybės.

Jūratė Onaitytė spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jūratė Onaitytė spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius ir Jūratė Onaitytė spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius ir Jūratė Onaitytė spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius ir Jūratė Onaitytė spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius ir Jūratė Onaitytė spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Egidijus Stancikas spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Egidijus Stancikas spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Nevilties šviesa Orfeo languose

LNDT pristato jaunuosius

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre balandžio 25 d. įvykusi režisieriaus Nauberto Jasinsko spektaklio „Orfeo. Miesto šviesos“ premjera man, ko gero, yra tik pretekstas dar kartą įdėmiai žvilgtelėti į šiuolaikinės lietuviškos dramaturgijos fenomeną. Pasitikrinkime, gal jau stojo šviesus, taikus, derlus metas, sutaikęs gyvenimišką kūrybos rutiną, kasdienes vienatvės valandas, šlifuojant savo meistrystės įgūdžius, su meniniu įkvėpimu, dvasiniu nušvitimu, ištinkančiu kūrybos palytėtuosius. Jei iš tokio tyrimo eliminuotume visus lietuviškus pastarųjų metų dramos kūrinius, sukurtus pagal principą: a) imu „Vikipedijos“ straipsnį ir perrašau jį dialogais, skambiai pavadindamas istorine drama; b) užrašau visus kūrybiniam bendradarbiavimui ir kitiems gausiems projektams vykstant iškankintus tekstus, fiksuojančius etiuduose aktorių suimprovizuotus pokalbius, ir pavadinu postmoderniu dramos diskursu; c) parašau vienintelę viso savo gyvenimo pjesę, kurios pagrindinis siužetinis variklis yra mano itin unikaliai komplikuoti santykiai su mama / tėčiu, žanro pavadinimą sugalvoti leisdamas žiūrovui, – liktų saujelė. Tų savitų naujosios lietuvių dramaturgijos aukso smilčių, išgriebtų daug mačiusiu ir ilgai tarnavusiu lietuviško teatro graibštu.

Scena iš spektaklio „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Dirginčius ir Kamilė Lebedytė spektaklyje „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Dirginčius ir Kamilė Lebedytė spektaklyje „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Lebedytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Lebedytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Dirginčius ir Vitalija Mockevičiūtė spektaklyje „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Dirginčius ir Vitalija Mockevičiūtė spektaklyje „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Dirginčius ir Kamilė Lebedytė spektaklyje „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Dirginčius ir Kamilė Lebedytė spektaklyje „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Lebedytė spektaklyje „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Lebedytė spektaklyje „Orfeo. Miesto šviesos“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiti žmonės“. Rengėjų nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiti žmonės“. Rengėjų nuotr.
Scena iš spektaklio „Antiwords“. Rengėjų nuotr.
Scena iš spektaklio „Antiwords“. Rengėjų nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. Rengėjų nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. Rengėjų nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Keli spektaklio vaikams puslapiai

„Raudonoji knyga“ Vilniaus teatre „Lėlė“

Vilniaus teatras „Lėlė“ taikliai suplanavo premjerą balandžio 20-ąją. Kada dar, jei ne likus dienai iki Velykų, išvysi ryškiai geltonu, plastmasiniu, postmoderniai dekoratyviniu krepšeliu su pašventinti paruoštais kiaušiniais nešiną vilnietę bobulę? Toks metas – kas eina į bažnyčią margučių šventinti, kas į teatrą premjerinės „Raudonosios knygos“ pavartyti.

Scena iš spektaklio „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Erika Gaidauskaitė, Sigita Mikalauskaitė ir Deivis Sarapinas spektaklyje „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Erika Gaidauskaitė, Sigita Mikalauskaitė ir Deivis Sarapinas spektaklyje „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Andžela Vitauskaitė spektaklyje „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Andžela Vitauskaitė spektaklyje „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Deivis Sarapinas ir Erika Gaidauskaitė spektaklyje „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Deivis Sarapinas ir Erika Gaidauskaitė spektaklyje „Raudonoji knyga“. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Virimo temperatūra 5425“ kūrybinė grupė. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Virimo temperatūra 5425“ kūrybinė grupė. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Režisierius Agnius Jankevičius: man Europoje humanizmu nekvepia

Kauno miesto kameriniame teatre jau antrąją šio sezono premjerą, įkvėptą realių įvykių Olandijos Oranje miestelyje NIGGAZ, balandžio 26, 27 d. pristatęs socialinio, politinio teatro atstovas – režisierius Agnius Jankevičius ir vėl drąsiai kalba apie tai, kas jam neduoda ramybės tiek Lietuvoje, tiek Europoje.

Agnius Jankevičius. E. Cimalanskaitės nuotr.
Agnius Jankevičius. E. Cimalanskaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas