7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Miglė Munderzbakaitė

Tyliai kuriama muzika

Interviu su kompozitoriumi Jokūbu Tulaba

Jauno muzikos kūrėjo Jokūbo Tulabos kūrinius galima išgirsti skirtingų teatrų – Lietuvos rusų dramos, Keistuolių, Panevėžio Juozo Miltinio dramos, „Teatrono“ – spektakliuose. Kompozitorius sukūrė muziką vaikų spektakliui „Ilgoji pertrauka“ (2016, rež. Olga Lapina), kuris buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“. Augusto Gornatkevičiaus spektaklyje „Roberto Zucco“ (2018) Tulabos elektroninės muzikos motyvai kūrė energingo, intensyvaus vyksmo įspūdį. Režisieriaus Gildo Aleksos spektaklyje „Kandidas, arba optimizmo mirtis“ (2019) pateikė efektyvias paraleles tarp kino filmų ir dramaturginės medžiagos. Menininkas kuria muziką ir filmams – 2019 m. sukūrė garso takelį režisieriaus Artūro Jevdokimovo dokumentiniam filmui „Second Hand“ (2019). Tulaba savo kūrybą pristato ir individualiai, ir duetu „Tillae“ bei prodiusuoja kitus muzikos atlikėjus. Su kompozitoriumi kalbamės apie tai, kaip kuriama muzika teatro scenai, dirbant su režisieriais ir kūrybine grupe.

Jokūbas Tulaba. Asmeninio archyvo nuotr.
Jokūbas Tulaba. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Vieniši“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vieniši“. D. Matvejevo nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Ilgoji pertrauka“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ilgoji pertrauka“. D. Matvejevo nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Paleisti velnią teatre

Pokalbis su režisiere Yana Ross

Aprašyti režisierės Yanos Ross veiklą galima labai pompastiškai. Nuo 2007-ųjų kurdama Lietuvoje ji vis dar yra vienintelė moteris, apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už režisūrą (ir šįmet pretenduoja gauti antrą). Nuo 2008-ųjų, greta kūrybos Vilniuje, ji yra stačiusi spektaklius stipriausiuose Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Islandijos, Lenkijos ir kitų šalių teatruose. Nuo 2019-ųjų yra viena iš „Schauspielhaus Zürich“ teatro Šveicarijoje meno vadovų.

Yana Ross spektaklio „Vienos miško pasakos“ repeticijoje. L. Vansevičienės nuotr.
Yana Ross spektaklio „Vienos miško pasakos“ repeticijoje. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukinė antis“. „Den Nationale Scene“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukinė antis“. „Den Nationale Scene“ nuotr.
Danuta Stenka spektaklyje „Pageidavimų koncertas“. K. Schuberto nuotr.
Danuta Stenka spektaklyje „Pageidavimų koncertas“. K. Schuberto nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Salka Valka“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Salka Valka“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Salka Valka“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Salka Valka“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Kiek rodau pirštų, Žilvinai?

„Kosmos Theatre“ internetinis spektaklis „Protestas“

Tik dėl karantino patyriau, kad egzistuoja daug stipresnė emocija už pyktį. Anądien po kelių mėnesių susilaikymo vėl įlipusi į viešąjį transportą, pataikiau atsistoti prie tokios pačios – jokios kaip mes visi, tiesiog kaukėtos moters. Toji akimirksniu – žodžiais ir judesiais – pareikalavo, kad padvigubinčiau tarp mūsų būtiną socialinį atstumą. Pažvelgiau į šią situaciją iš šalies – regėjau save, vangiai ir visiškai abejingai paeinančią į šalį, ir tą moterį, kamščiu išlekiančią iš autobuso, vos tik jam sustojus. Akivaizdu, ji jautėsi nesaugi ir savo elgesiu bandė tiesiog apsiginti, bet man tai nekėlė jokių emocijų, išskyrus abejingumą. Kaip, beje, ir aplinkiniams.

Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Gytis Laskovas  internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Gytis Laskovas internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Saulė Sakalauskaitė, Deividas Breivė, Kamilė Lebedytė, Gytis Laskovas, Vilma Raubaitė ir Šarūnas Banevičius internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Saulė Sakalauskaitė, Deividas Breivė, Kamilė Lebedytė, Gytis Laskovas, Vilma Raubaitė ir Šarūnas Banevičius internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Daiva Šabasevičienė

„Žuvėdra“ turi smirdėti arklių mėšlu

Pokalbis su Oskaru Koršunovu II

Žiūrint Tavo spektaklį pirmiausia ir apima jausmas, kad ypatingai atidžiai perskaitytas Čechovas.

O žiūrėdamas be galo daug rusiškų pastatymų, kurie yra labai paveikti pirmojo stanislavskiško pastatymo ir čechoviškos statymo tradicijos, Čechovo tiesiog nejauti, tik siaubingą nuobodulį, šimtus kartų kartojamas tas pačias, visiškai netikras intonacijas. Kad pajustum Čechovą, visų pirmą jį reikia perkelti į šią dieną, suteikti jam gyvų intonacijų. O kad tai įvyktų, pirmiausia reikia totalaus šoko, totalaus sugriuvimo. Ir, aišku, žiūrovas tą šoką patiria, kai pamato aktorius, kurie visiškai nevaidina, visiškai neslepia, kas jie tokie, kurie iš pradžių vieni kitus vadina vardais, iš scenos išeina į žiūrovų salę... Maskvoje net buvo prigijęs posakis „čaikakoršun“ („žuvėdravanagas“).

Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas ir Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas ir Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Darja Moroz (Irina Arkadina) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Darja Moroz (Irina Arkadina) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Igoris Vernikas (Trigorinas), Darja Moroz (Irina Arkadina) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Igoris Vernikas (Trigorinas), Darja Moroz (Irina Arkadina) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Stanislavas Liubšinas (Sorinas) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Stanislavas Liubšinas (Sorinas) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Kuzma Kotreliovas (Kostia Treplevas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Kuzma Kotreliovas (Kostia Treplevas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Spektaklio „Žuvėdra“ repeticija. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Spektaklio „Žuvėdra“ repeticija. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas