„Kosmos Theatre“ internetinis spektaklis „Protestas“
Evoliucija paremta taisykle: norint išgyventi, reikia prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkos sąlygų. Šią taisyklę pandemijos aplinkybėmis, regis, galime priskirti ir teatrui. Kad ir kaip nesinorėtų, kad ir kaip nepatogu lįsti iš įprastų kūrybinių šablonų, vis dėlto esi priverstas rinktis – arba veiki, arba pasitraukti, tikintis, kad pavyks kaip nors išvengti šios užklupusios sisteminės audros pasekmių.





Pokalbis su Greta Gudelyte ir Egle Kazickaite
Su „Apeirono“ teatro režisierėmis, aktorėmis Greta Gudelyte ir Egle Kazickaite kalbamės apie kūrybą, teatralų problemas bei karantino išbandymus, lėmusius naujų formų paieškas.
Kai kiti teatrai ėmėsi rodyti spektaklių įrašus, „Apeirono“ teatras pristatė naują projektą – „Šiurpių“ serijas. Scenoje „Šiurpės“ pasakoja modifikuotas mūsų tautosakos siaubo istorijas. O per karantiną atvirose erdvėse kuriami pasakojimai apima platesnius kontekstus. Kaip atsiranda šiurpių pasakojimai?
Greta: Anksčiau per LRT buvo tokia laida „Pasakėlės iš rūsio“, kuriai būdingas ciniškas humoras ir neslepiama kičo stilistika bei absurdas. Nors tai siaubo pasakos, jas žiūrėdama jausdavausi jaukiai. Kodėl? Gal todėl, kad toje laidoje nebuvo bandoma apsimetinėti, kad neapsimetinėjama. Tai jaukus nuo perfekcionizmo nutolęs falšas. Iš to susikuria savita realybė, turinti žavesio.








Pokalbis su Vytautu Michelkevičiumi
Meninis tyrimas – tikras mūsų laikų kūdikis. Menine praktika grįstas tyrimas, kitaip sakant, tyrimas menu ir per meną, apima ir perteikia daugelį šiuolaikinio diskurso idėjų, tokių kaip įkūnijimas, performatyvumas, procesualumas, hibridizacija, subjektyvumas, autorefleksija, kolektyviškumas ir pan. Jis yra takus ir atviras, neturintis aiškiai apibrėžtų ribų ir skatinantis „nepabaigtą mąstymą“. Žadinantys ir entuziazmą, ir lygiai taip pat skepsį, meniniai tyrimai užima reikšmingą vietą bendroje tyrimų kultūroje, bet dėl savo pobūdžio jie vis dėlto dažnai yra kvestionuojami.



Dmitrijaus Matvejevo fotografijų paroda „Nekrošiaus teatras: abipus uždangos“
Nuo COVID-19 karantino Lietuvoje pradžios praėjo lygiai du mėnesiai. Žiniasklaidoje ir internete taip įkyriai buvo kartojama, jog nuo šiol viskas bus kitaip, kad parūpo tą „kitaip“ kuo skubiau išvysti. Dėl to smalsumo nuskubėta į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų Vilniuje (LTMKM), į Dmitrijaus Matvejevo nuotraukų parodą. Ši paroda yra pradžia renginių ciklo „Kvadratas“, skirto režisieriaus Eimunto Nekrošiaus kūrybai, jį rengia LTMKM ir „Meno fortas“. Beje, ciklo „Kvadratas“ pradžia buvo numatyta tą nelemtą „juodąjį penktadienį“, kovo 13 dieną, jis turėjo prasidėti kitu renginiu. Bet tai, kad Nekrošiui skirtas ciklas prasideda nuo Matvejevo nuotraukų, yra, mano galva, labai dėsninga ir teisinga.







