7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XVIII)

Šį laišką rašyti provokuoja ką tik Vilniaus senajame teatre matytas Jokūbo Brazio spektaklis „Kaligula“. Tiksliau, tai – tik pretekstas aptarti mokytojo ir mokinio santykį, kurį vis intensyviau išgyvenu žiūrėdama Brazio spektaklius. Maniau, kad Brazio „Žuvėdra“ (Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2022), rodoma toje pačioje erdvėje ir kuriama tokiomis pat „nuogomis“ priemonėmis kaip Oskaro Koršunovo „Žuvėdra“ (OKT, 2014), yra apgalvotas žingsnis – mokinio mokytojui mestas iššūkis ar veikiau tam tikras akibrokštas, stengiantis nutildyti senąją ir prakalbinti naująją „Žuvėdrą“. Tik nužudydamas savo mokytoją gali išsilaisvinti iš jo įtakos. Rodėsi ir kad „Equus“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2022) tėra tas mėginimas ištrūkti iš nujaučiamos Koršunovo įtakos, nesąmoningai cituojant ar pačiam bandant atlikti senųjų Koršunovo spektaklių triukus.

Arturas Svorobovičius ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Arturas Svorobovičius ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Artūras Aleksejevas ir Arturas Svorobovičius spektaklyje „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Artūras Aleksejevas ir Arturas Svorobovičius spektaklyje „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Arturas Svorobovičius spektaklyje „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Arturas Svorobovičius spektaklyje „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kantas“ eskizo. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kantas“ eskizo. D. Matvejevo nuotr.
Urtė Povilauskaitė ir Tadas Gryn spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė ir Tadas Gryn spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“. A. Gudo nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Troškimas jaustis gyvai

Pokalbis su aktore Alvyde Pikturnaite

Aktorė Alvydė Pikturnaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „bowel“ (rež. Naubertas Jasinskas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2021), „Miegantys“ (rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2021), „Kaip visur, kaip visi“ (rež. Jasinskas, Jaunimo teatras, 2021), „Didysis kelias“ (rež. Jonas Vaitkus, LNDT, 2020) ir kt. Dvejus metus iš eilės kaip geriausia aktorė už vaidmenis spektakliuose „Pelikanas“ (rež. Jasinskas, Oskaro Koršunovo teatras ir rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“, 2022) ir „Neištikimoji“ (rež. Jasinskas, Vilniaus mažasis teatras ir VšĮ „Darbininkai“, 2023) buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“.

Alvydė Pikturnaitė pjesės „Džipai“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė pjesės „Džipai“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Malinauskas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Lukas Malinauskas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Lukas Malinauskas, Alvydė Pikturnaitė ir Tomas Stirna spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Lukas Malinauskas, Alvydė Pikturnaitė ir Tomas Stirna spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Lukas Malinauskas spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Lukas Malinauskas spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Zėringytė

Kaip erdvė veikia mus ir mes ją

Pokalbis su scenografe Barbora Šulniūte

Barbora Šulniūtė sukūrė scenografiją tokiems spektakliams kaip „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, „Operomanija“, 2023), „Ха́tа – Zuhause“ (rež. Gudmonaitė, „Münchner Kammerspiele“, 2023), „Medėja“ (rež. Gudmonaitė, Freiburgo teatras, 2022), „Guašas“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras, 2022), „Jaudulys“ (rež. Aleksandras Špilevojus, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) ir „Meno alchemija“, 2022), „Portalas“ (rež. Mantas Jančiauskas, Oskaro Koršunovo teatras, 2021), „Ledynai“ (rež. Gudmonaitė, Estijos „Vaba Lava“ teatras, 2020), „Panika“ (rež. Gudmonaitė, NKDT, 2019), „12 gramų į šiaurę“ (rež. Špilevojus, Vilniaus mažasis teatras, 2019), „Errorai“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija, 2018) ir kt.

Barbora Šulniūtė. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Barbora Šulniūtė. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Ryo Ishimoto spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Ryo Ishimoto spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Ignas Zalieckas

Kurti teatrą, suteikiantį kitur neprieinamą patirtį

Pokalbis su aktoriumi Mariumi Karoliu Gotbergu

Aktorius Marius Karolis Gotbergas sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Taisykla“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2023), „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“ (rež. Hilde Brinchmann, NKDT, 2022), „Veidas / Visage“ (rež. Vincent’as Adelus ir Isabelle Adelus & Suran, NKDT, 2022), „Kauno pavasaris ’72“ (rež. Jonas Tertelis, NKDT, 2022), „Emilių Emilis“ (rež. Gornatkevičius, NKDT, 2021), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020), „Upė“ (rež. Ieva Jackevičiūtė, teatras vaikams „Pradžia“, 2018), „Šveikas“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras (JT), 2018), „Pasirinkimas“ (rež. Vidas Bareikis, JT, 2016) ir kt.

Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Taisykla“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Taisykla“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas, Povilas Jatkevičius ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas, Povilas Jatkevičius ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Raimondas Klezys ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Marius Karolis Gotbergas ir Raimondas Klezys spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Marius Karolis Gotbergas ir Raimondas Klezys spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas