7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzikos anonsai

VU kultūros centro inf.

Vilniaus universiteto kamerinis orkestras kviečia į muzikinę kelionę po Europą

Nepriekaištingas klasikinės kamerinės muzikos skambesys bei meistriškas maestro Gabriel Delgado iš Ispanijos dirigavimas – visa tai kviečiame patirti kovo 1 d. 18 val. koncertų salėje „Organum“ vyksiančiame Vilniaus universiteto (VU) kamerinio orkestro koncerte „Po Europą – su kamerine muzika“. Renginį organizuoja VU Kultūros centras.

Vilniaus universiteto (VU) kamerinis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Vilniaus universiteto (VU) kamerinis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Ieva Pakalniškytė

Tiek daug yra dalykų, kuriuos norėtųsi išmokti

Pokalbis su dirigente ir edukatore Raimonda Skabeikaite

Dar gyvenant Mažeikiuose ir mokantis muzikos mokykloje įkurtas vokalinis merginų ansamblis, po to chorinio dirigavimo studijos Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje – tokia buvo Raimondos Skabeikaitės muzikos kelio pradžia. Po nesėkmingo pirmojo bandymo patekti į Graco menų universitetą Austrijoje Raimonda įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, menotyros specializaciją, kurią iškeitė į muzikos edukacijos studijas. Jau kitais metais pradėjo studijuoti chorinį dirigavimą Grace.

Raimonda Skabeikaitė. M. Aleksos nuotr.
Raimonda Skabeikaitė. M. Aleksos nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Pirmasis gimtadienis naujuose namuose

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas su violončelininku Gautier Capuçonu

Tiesą sakant, visų Valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) gimtadienių atmintis tiksliau neužfiksavo, nors nemažą dalį, kiek pamenu, recenzavau. Iki šiol atmintyje tebegyvena pastarųjų kelerių metų koncertai, galbūt dėl to, kad jie vyko labai sunkiu laikotarpiu ir neįprastomis sąlygomis. Orkestro rezidencija, buvusieji Kongresų rūmai, buvo uždaryti rekonstrukcijai, o pasaulyje tvyrojo sumaištis dėl grėsmingos padėties Ukrainoje... Trisdešimt trečiąjį gimtadienį 2022 m. sausio 21 d. orkestras minėjo Nacionalinėje filharmonijoje, tai buvo apskritai pirmas orkestro koncertas šioje salėje.

Gautier Capuçon. R. Verseckaitės nuotr.
Gautier Capuçon. R. Verseckaitės nuotr.
Gautier Capuçon, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. R. Verseckaitės nuotr.
Gautier Capuçon, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. R. Verseckaitės nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. R. Verseckaitės nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. R. Verseckaitės nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. R. Verseckaitės nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. R. Verseckaitės nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. R. Verseckaitės nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. R. Verseckaitės nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. R. Verseckaitės nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. R. Verseckaitės nuotr.
Ieva Bačiulytė

Pianistas Gintaras Januševičius: „Istorija apie drambliuką Babarą – tarsi spalvingų saldėsių pilna šokoladinė“

Vasario 8 d. LVSO koncertų salėje skambės naujausias Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas vaikams – prancūzų kompozitoriaus Franciso Poulenco „Istorija apie drambliuką Babarą“ pagal to paties pavadinimo didžiulio populiarumo sulaukusią ir vaikų pamiltą Jeano de Brunhoffo knygą. „Babaro istorija man buvo tarytum meilė iš pirmo žvilgsnio“, – sako koncerto idėjos autorius, pianistas ir pasakotojas Gintaras Januševičius. Su Vokietijoje gyvenančiu pianistu kalbamės apie jo meilę edukacijai, naujas formas priartinti meną prie klausytojo ir, žinoma, artėjantį koncertą.

Gintaras Januševičius. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Januševičius. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

„...paskui Čiurlionį“ su džiazo muzikos magijos kūrėjais

Prabėgus 150 metų nuo M.K. Čiurlionio gimimo, Lietuvos ir viso pasaulio menininkai vis dar semiasi įkvėpimo iš didžiojo genijaus kūrybos. M.K. Čiurlionio muzikos grožį, trapumą ir didybę bus galima pajusti vasario 13 dienos kameriniame koncerte Muzikos magijos klube (Šv. Stepono g. 12, Vilnius), kur du improvizacinės muzikos meistrai – Dmitrijus Golovanovas ir Janas Maksimovičius – klausytojams pristatys unikalią muzikinę programą „...paskui Čiurlionį“.

Dmitrijus Golovanovas ir Janas Maksimovičius. Ž. Butvilaitės nuotr.
Dmitrijus Golovanovas ir Janas Maksimovičius. Ž. Butvilaitės nuotr.
LNF inf.

Vasario 16-oji Filharmonijoje – dedikacija Lietuvai ir Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui

Tęsiama prasminga tradicija Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – Nacionalinėje filharmonijoje švęsti su lietuvių autorių opusais. Šiųmečio koncerto programą „Dedikacija Lietuvai“ rengia Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), choras „Vilnius“, solistai Lukas Geniušas (fortepijonas), Monika Pleškytė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Tomas Pavilionis (tenoras), Tadas Girininkas (bosas), dirigentas Modestas Pitrėnas. Renginio dedikaciją papildo 2025 m. minimos tautos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės. Tad šio koncerto programa – naujausi kūriniai ir lietuvių šiuolaikinės muzikos aukso fondo pavyzdžiai – yra susiję su kiekvieno autoriaus Čiurlionio permąstymu. Koncerto globėjas – J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Elvina Baužaitė

Kokia brangi yra laisvė

Pokalbis su dirigentu Ričardu Šumila ir sopranu Lina Dambrauskaite apie Giedriaus Kuprevičiaus oratoriją „Lux aeterna“

Dar kartą prisiminkime Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, kuri kasmet įprasminama daugybe renginių, taip pat ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Šiemet išvakarėse, sausio 12-ąją, LNOBT skambėjo Giedriaus Kuprevičiaus oratorija „Amžinoji šviesa“ / „Lux aeterna“, parašyta 2011-aisiais, minint Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmetį. Atminties prasmių skambesyje kviečiame sugrįžti į šį kūrinį ir leistis asmeniškon atlikėjų santykio su muzika bei istorija atvertin. Kalbiname dirigentą Ričardą Šumilą ir sopraną Liną Dambrauskaitę.

Lina Dambrauskaitė. M. Aleksos nuotr.
Lina Dambrauskaitė. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Giedrius Prunskus

Bajoriška puota

Felikso Bajoro vokalinės kūrybos vakaras Kauno valstybinėje filharmonijoje

Šių metų pavasario sezoną Kauno valstybinė filharmonija pradėjo ne didingu, bet ypatingu koncertu „Lai gyvuoja ąžuolėlis“: Mažojoje salėje dar kartą paminėtas iškilaus mūsų kompozitoriaus Felikso Bajoro devyniasdešimtmečio jubiliejus. Kaip sakė programos sumanytoja ir koncerto vedėja, lietuviškos muzikos sklaidai nusipelniusi dainininkė Giedrė Kaukaitė, bene visose svarbiausiose Lietuvos koncertų erdvėse pernai jubiliejus buvo minimas atliekant stambias, plataus formato Bajoro muzikines drobes.

Justas Čeponis, Giedrė Kaukaitė, Simona Liamo, Eglė Šlimaitė, Kristina Žaldokaitė Kauno filharmonijoje. J. Davidavičienės nuotr.
Justas Čeponis, Giedrė Kaukaitė, Simona Liamo, Eglė Šlimaitė, Kristina Žaldokaitė Kauno filharmonijoje. J. Davidavičienės nuotr.
Monika Sokaitė

Tarp smuiko garsų ir girių spiečiaus

Martyno Švėgždos von Bekkerio rečitalis Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje

Martynas Švėgžda von Bekkeris – atlikėjas, kūrėjas, mąstytojas, Mokytojas, veikėjas, kultūrinis ir vertybinis „stimuliantas“. Nuo 1989-ųjų jis lyg plačiasparnis erelis skrodžia pasaulį, skleisdamas jam pačiam brangią, autentišką lietuvišką tapatybę. Nesvarbu, ar būtų Vilniuje, Hamburge, Paryžiuje, Bostone, ar Džakartoje, – jo nuoširdumo ir natūralaus smalsumo pasaulio kultūroms „korta“ visur puikia žaidžia. Būčiau neteisi sakydama, kad rašau objektyvią koncerto recenziją, analizuojančią atlikimo niuansus.

Martynas Švėgžda von Bekkeris. R. Žadeikytės nuotr.
Martynas Švėgžda von Bekkeris. R. Žadeikytės nuotr.
Martynas Švėgžda von Bekkeris. R. Žadeikytės nuotr.
Martynas Švėgžda von Bekkeris. R. Žadeikytės nuotr.
Martynas Švėgžda von Bekkeris. R. Žadeikytės nuotr.
Martynas Švėgžda von Bekkeris. R. Žadeikytės nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Atsiverkime Čiurlioniui

Pokalbis su Nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene apie Čiurlionio metus

Atrodo, visa Lietuva noriai sujudo įvairiais renginiais ir kūrybiniais projektais švęsti Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Aš labai tuo džiaugiuosi ir manau, kad ne tik institucijos, meniniai kolektyvai ar kūrėjai stengiasi įprasminti savo santykį su Čiurlioniu, bet ir kiekvienas lietuvis visą gyvenimą su juo turi kažkokį nenusakomai gilų saitą, kuris niekados nenutrūks, o gal ateity ir teiks jėgų mūsų išlikimui, dvasinei stiprybei.

Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 449  >>> Archyvas