Galerija „Meno parkas“ jau penktus metus dalyvauja tarptautinėje šiuolaikinio ir modernaus meno mugėje „POSITIONS Berlin Art Fair“. Šiais metais galerija pristato keturių menininkų – Eimučio Markūno, Igno Gleixner, Sonatos Riepšaitės ir Remigijaus Treigio, kūrinius.
Mugė vyks – 2019 m. rugsėjo 12-15 dienomis.
Tempelhof oro uostas (4 angaras, Columbiadamm 10, 10965 Berlynas).
Galerijos „Meno parkas“ stendo numeris – B05
Pristatomi menininkai:
Eimutis Markūnas – galerijos menininkas savo kūryboje koncentruojasi ne tik į formą, bet ir turinį, tekstualumą, ryšį su žiūrovu, artimą santikį su kūnu ir aplinka. Daugiausia analizuoja egzistencines temas. Pastaraisiais metais koncentruojasi į miesto metafizikos analizę – išraišką – fiksavimą, nematerialios atmosferos perteikimą tam tikru spalviniu kodu.
1983-ais baigė Vilniaus dailės akademijos, Monumentaliosios tapybos katedroje, vitražo studijas. Aktyviai kuria šioje srityje ne vienerius metus, nors tik tuo niekada neapsiribojo. Menininkas taip pat kuria fotografijos, instaliacijos, objekto, videomeno bei vizualaus meno srityse.
Sonata Riepšaitė – jaunos kartos tapytoja, dar visai nesenai baigė Vilniaus dailės akademijos, bakalauro studijas. Nors menininkė dar tik pradeda savo kūrybinį kelią, bet nenuginčijamai atrado savitą techniką ir stilių kurie atsiskleidžia jos darbuose. Naujausiuose savo kūriniuose, Sonata kuria įsivaizduojamus peizažus iš realių, kažkur matytų, girdėtų, skaitytų ar išgyventų, taip atskleisdama žiūrovui savo subjektyvią pasaulėžiūrą.
Remigijus treigys kantrus savo aplinkos stebėtojas, kur visi jo užfiksuoti momentai ir situacijos kantriai išlaukti ir „padovanoti“ žiūrovui. Jo nuotraukos, tarsi asmeninių nuotykių dienoraštis, kurio puslapiuose lyg sapne, kartais išnyra žmonių, gyvūnų ar apleistų miestų siluetai.
Igno Gleixner kūryboje dažnai svyruoja tarp realistiškai nutapytų romantiškų fantazijų, įkvėptų įvairių meno istorijos etapų, ypač secesijos, ir didelio masto žemės meno projektų laukinėje gamtoje. Šioje mugėje pristatoma darbų serija apima abi jo aistras – tapybą ir žemės meną. Čia jis naudoja rastas gamtos detales – pušų spygliai ar medžio žievė tampa gamtos potėpiu, taip sukuriant piešinį ir struktūrą drobės paviršiuje.
Galerijos dalyvavimą tarptautinėje šiuolaikinio ir modernaus meno mugėje „POSITIONS Berlin“, iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Paaiškėjo šių metų Lietuvos pretendentas siekti prestižinio „Oskaro“. JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtintos „Oskaro“ komisijos Lietuvoje sprendimu šiemet juo tapo lietuvių režisieriaus Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristīnos Briede dokumentinis filmas „Laiko tiltai“. Dokumentinį filmą Lietuva „Oskaro“ apdovanojimui nominavo antrus metus iš eilės, jis gali dalyvauti dviejose kategorijose: geriausio tarptautinio ir dokumentinio filmų nominacijose.
Scenos meno kritikų asociacija kartu su Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija, Lietuvos muzikų sąjunga ir Kinematografininkų sąjungos Kino kritikų gildija kreipiasi į kultūrinės žiniasklaidos redakcijas ir joms finansavimą skiriančias bei už jį atsakingas institucijas norėdamos atkreipti dėmesį į meno kritiko profesiją ir jos vertinimą.
Profesionalūs meno vertintojai, nepriklausomi meno žinovai, sugebantys kompetentingai apibrėžti meninę kūrinio vertę, yra svarbi atsvara viešųjų ryšių informacijai. Informacinės visuomenės amžiuje, kai nuolat pabrėžiama kritinio mąstymo svarba, savo darbu profesionalus meno kritikas ne tik įvertina meninę kūrinio vertę ir lavina visuomenės skonį, bet ir suteikia vertinimo kriterijus kitiems meno lauko dalyviams: patiems menininkams, kultūros vadybininkams, humanitarinio sektoriaus akademikams, valstybės finansavimą skirstantiems ekspertams, taryboms ir kt. Be to, iš dabartinių kritikų tekstų ateityje bus suprantama ir vertinama šio laikotarpio menininko ir meno situacija.
Tačiau šiuo metu kritiko darbas yra ženkliai nuvertinamas. Daugelį metų už kritinius, analitinius tekstus iš valstybės finansuojamų leidinių gaunantys vos 20-30 eurų kritikai yra priversti ieškotis kitų pragyvenimo šaltinių ir savo profesiją paversti hobiu. Situacija nesikeičia nei didėjant minimaliam darbo užmokesčiui, nei kylant pragyvenimo lygiui. Todėl kultūrinėje erdvėje vis labiau pastebimas kritinių straipsnių ir kritinės minties stygius. Esama situacija demotyvuoja ne tik šiame lauke jau dirbančius profesionalus, bet ir neįkvepia jaunosios kartos rinktis kultūros ir meno raidai svarbias menotyros specialybes. Todėl netikrų žinių sklaidos laikais suvokdami kritinio mąstymo svarbą ir mūsų profesijos indėlį į visuomenės švietimą, kultūros ir meno raidą bei siekdami išsaugoti meno kritikos profesionalumą ir profesiją apskritai, prašome atkreipti kultūros leidinių, kultūros redakcijų ir valstybės institucijų dėmesį į susidariusią situaciją, ir užtikrinti adekvatų ir orų finansavimą kritinėms refleksijoms.
Tuo pačiu kreipiamės į kolegas, profesionalius meno vertintojus, ir kviečiame gerbti save, savo profesiją bei darbą ir atsakingai įvertinus savo indėlį bei kaštus, nuo 2020 metų pradžios nebesutikti rengti recenzijų ir straipsnių už neadekvatų atlygį.
Scenos meno kritikų asociacija
Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija
Lietuvos muzikų sąjunga
Kinematografininkų sąjungos Kino kritikų gildija
Daugiau informacijos: [email protected]
Kaip ir kiekvienais metais, Europos kino akademija kviečia kino gerbėjus visoje Europoje rinkti mėgstamiausią filmą. Kai pakviečiami Akademijos nariai, geriausi filmų kūrėjai – režisieriai, aktoriai ir aktorės, Žmonių simpatijų prizas atkreipia jų dėmesį į žiūrovų nuomonę. Šiųmetis balsavimas jau prasidėjo! Galite balsuoti ir laimėti galimybę prisijungti prie nominuotųjų ir laimėtojų iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje gruodžio 7 d. Berlyne.
Sostinės galerija „Meno niša“ naują aštuonioliktą veiklos sezoną pradeda intensyviai. Atidariusi Jurgio Tarabildos parodą, galerija rugsėjį dalyvaus net dviejuose svarbiose Europos meno mugėse Vienos „viennacontemporary“ ir „Positions Berlin“.
Pirmoji „Meno niša“ stotelė bus rugsėjo 12-15 dienomis Berlyne vyksianti „Positions“ meno mugė. „Positions Berlin“ – tai tomis pačiomis dienomis vyksiančios Berlyno meno savaitės dalis. Mugėje apsilankę svečiai ir galerininkai turės galimybę susipažinti su tarptautine mugės programa bei mieste vyksiančiais meno renginiais. Jau šeštą kartą organizuojamoje „Positions Berlin“ dalyvaus 69 galerijos, savo stendus pristatysiančios Berlyno Tempelhof oro uoste.
Kaip teigė „Meno niša“ kuratorė Sonata Baliuckaitė, per penkerius dalyvavimo „Positions Berlin“ metus, galerija su mugės organizatoriais užmezgė puikius santykius. „Mugės vadovas iš mūsų stendo yra įsigijęs menininko P.Šliaupos darbų; „Positions“ komanda keletą kartų lankėsi ir Lietuvoje, domėjosi šalies meno scena,“ – sėkminga partneryste džiaugėsi Sonata Baliuckaitė. Į Berlyną keliauja kinetinio meno kūrėjo Kęstučio Svirnelio, tapytojos Monikos Furmanos, abstrakcionistų Gusto Jagmino ir Pauliaus Šliaupos bei tarpdisciplininės menininkės Dr. Gora Parasit darbai.Galerijos „Meno niša“ dalyvavimas meno mugėje „Positions Berlin“ yra dalinai remiamas Lietuvos Kultūros Tarybos.
Iškart po Berlyno meno mugės, „Meno niša“ persikels į Vieną. Rugsėjo 26-29 dienomis Austrijos sostinėje prasidės prestižinė meno mugė „viennacontemporary“, kurioje galerija pakviesta dalyvauti jau trečią kartą. Marx Halle erdvėse meno mugės lankytojai galės susipažinti su 100 galerijų iš 25 šalių. Pasak Dianos Stomienės, galerijai būti pakviestai dalyvauti meno mugėje „viennacontemporary“ yra didelė garbė ir svarbus įvertinimas.
„Mugė „viennacontemporary“ savo dalyviams yra iškėlusi aukštą kartelę ir vykdo griežtą galerijų atranką, kad savo auditorijai pristatytų geriausias tarptautines galerijas. Iki šiol į Vienos meno mugę buvo pakviesta tik viena privati Lietuvos galerija. Kad ir galerija „Meno niša“, jos veikla ir menininkai jau trečią buvo pastebėti šios svarbios meno mugės organizatorių, mums yra didelis įvertinimas“.
Vienoje „Meno niša“ pristatys keturis galerijos menininkus: tapytojus Rūta Katiliūtę, Gintarą Makarevičių, Moniką Furmaną ir skulptorių Matą Janušonį. Vienos ryškiausių ir nuosekliausių abstrakčiosios tapybos atstovių Lietuvoje Rūtos Katiliūtės darbai į „viennacontemporary“ keliauja jau antrą kartą; kaip ir tapytoja Monika Furmana, kuri savo kūryboje provokatyviai ir drąsiai demonstruoja moters kūną, keičia jo tapatybę. Jaunajam skulptoriui Matui Janušoniui praėjusių metų „viennacontemporary“ buvo ypač sėkminga. Jo instaliaciją ten įsigijo Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK.
Aktyviai tarptautinėje meno scenoje dirbanti „Meno niša“ yra viena iš keleto Lietuvos galerijų, dalyvaujanti tarptautinėse meno mugėse. Galerija yra dalyvavusi tokiose meno mugėse kaip London Global Art Fair, Positions Berlin, Art Verona, YIA Paris, ArtVilnius, art KARLSRUHE, Art Market Budapest ir Viennacontemporary.
Kol „Meno niša“ Lietuvos menininkus pristatinės užsienyje, iki rugsėjo 28 dienos visus kviečiame į galeriją aplankyti Jurgio Tarabildos parodą „Tai, ko nėra“. Nuo spalio „Meno nišoje“ veiks skulptoriaus Mato Janušonio paroda. Galerijos rėmėja Vilniaus miesto savivaldybė.
Tuskulėnų aukų atminimo diena
LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse
2019 m. rugsėjo 27 d.
10.00–18.00
Koplyčios-kolumbariumo (Žirmūnų g. 1F) ir ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (Žirmūnų g. 1N) lankymas
10.00–10.40
Edukacinis žaidimas „Atrask Tuskulėnų dvaro lobį!“
Būtina išankstinė registracija tel. (8 5) 275 1223
11.30–12.30
Apžvalginė ekskursija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“.
Būtina išankstinė registracija tel.: (8 5) 275 2547, (8 5) 275 1223
13.00–13.30
Oficialus Tuskulėnų aukų pagerbimas koplyčioje-kolumbariume
Koplyčią-kolumbariumą ir ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bus galima lankyti rugsėjo 27–28 d. nuo 10 iki 18 val.
Ekspozicijos lankymas ir visi programoje numatyti renginiai nemokami.
Pažaislio muzikos festivalio koncertą „Muzika dviem“ atliko du garsūs atlikėjai: vargonininkas Virginijus Barkauskas ir obojininkas Robertas Beinaris. Šios pavardės klausytojams reiškia aukštą instrumento valdymo meistriškumą ir muzikavimo meną.
Daugiau nei 8 000 MO muziejaus leistų meno edukacinių knygų pasieks Lietuvos miestus ir regionus. Dešimtmetį kultūros knygas apie meną, dizainą, architektūrą leidžiantis MO muziejus dovanoja jas miestų viešosioms bibliotekoms ir beveik visos Lietuvos mokykloms.
Megzti dialogą su menu
„MO muziejaus veikla prasidėjo nuo knygų apie meną leidybos. Jų tikslas pakviesti ir mažuosius, ir paauglius, ir suaugusius susipažinti su menu. Norime, kad mūsų leidžiamos knygos pasiektų kuo platesnį Lietuvos gyventojų ratą, ir tikimės, kad ši dovana regionų bibliotekoms ir mokykloms taps akstinu atrasti ir pažinti meno pasaulį“, – pasakoja Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.
MO muziejaus knygos pasieks įvairius Lietuvos miestus ir rajonus: Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Telšius, Plungę, Uteną, Alytų, Anykščius, Kalvarijas, Kazlų Rūdą, Šalčininkus, Ukmergę, Šilalę, Pasvalį, Šakius, Radviliškį, Kupiškį, Marijampolę, Prienus, Varėną, Kretingą, Kėdainius, Palangą, Jurbarką, Kelmę, Lazdijus, Skuodą, Elektrėnus, Jonavą, Joniškį, Raseinius, Pagėgius, Prienus, Mažeikius, Trakus, Šeduvą, Biržus, Zarasus, Širvintas, Vilkaviškį, Kaišiadoris, Rietavą. Be viešųjų ir mokyklų bibliotekų dovanotais leidiniais galės džiaugtis ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojai.
Knygos vaikams ir jaunimui
Naujaisiais mokslo metais – mokyklų lentynos pasipildys knygomis moksleiviams. Tarp jų – net keturių knygų serija „13 dalykų, kuriuos dera žinoti“. Tai lyg nedideli meno istorijos katalogai, kuriuose įdomiai formuluojami klausimai, vaizdingai pateikti atsakymai, nepamirštant ir Lietuvos. Knygose įvairaus amžiaus skaitytojas atras skirtingus ir jam įdomius dalykus – 13 išradimų, dailininkų, paveikslų ar menininkių, kuriuos žinoti tikrai verta.
„Manome, kad vizualiai įdomiai pateiktas turinys – puiki galimybė sudominti jaunuosius skaitytojus. Būtent tokios yra į daugybę pasaulio kalbų išverstos knygos „D.I.Z.A.I.N.A.S“, „N.A.M.U.K.A.S“ ir „M.E.N.A.S“. Jose pristatomi garsūs dizaineriai, jų kurtų dizaino darbų istorijos, 35 keisčiausi, tačiau neįtikėtai originalūs garsių architektų kurti pastatai ar pastarųjų 50 metų svarbiausi meno kūriniai. Šios knygos – lyg mažos enciklopedijos apie dizainą, architektūrą, šiuolaikinį meną. Kartu tai ir smagus nuotykis jauniesiems skaitytojams bei jų tėveliams ar seneliams“, – kelias iš dovanojamų knygų pristato MO muziejaus direktorė.
Dailės albumai – mini muziejus lentynose
Kokios knygos turi atsidurti bibliotekų lentynose – atviras klausimas. Tai priklauso nuo skaitytojų pomėgių, išsilavinimo ar gyvenimo būdo. MO muziejus bibliotekoms ir mokykloms dovanoja ir reprezentatyvius Lietuvos dailės ir tapybos albumus, dailininkų memuarus, kurie tarsi jau tapo savotiškais kultūriniais gidais.
„Viešosios bibliotekos didžiausią alkį jaučia naujoms ir įvairiuose skaitomiausių knygų topuose besipuikuojančioms, kritikų gerai vertinamoms knygoms, kurios bibliotekų lentynas pasiekia vėliau nei knygynus. Bibliotekoms taip pat svarbu turėti kuo įvairesnių knygų: atitinkančių moksleivių mokymosi programas, patrauklių kitam skaitytojų ratui. Pastebime, kad pastaraisiais metais bibliotekos organizuoja kultūrines ir menines edukacijas. Todėl didelę paklausą turi meno literatūra“, – teigia Dovilė Ivanovienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktoriaus pavaduotoja.
Ji taip pat priduria, kad dėl lėšų stygiaus meno knygos ir albumai bibliotekoms ne visada įkandami: „Jokia paslaptis, kad meno knygos ir albumai nėra pigūs. Bibliotekų biudžetas ribotas, todėl jos turi paskirstyti savo prioritetus ir pirkti tas knygas, kurių reikia labiau. Tokiu atveju meno, ypač šiuolaikinio, sritis dažnai sulaukia mažiau dėmesio.“
Iniciatyva gali būti abiejose pusėse
Knygų dovanojimo akcijos tampa vis dažnesnės artėjant Kalėdoms. Ši idėja ypatingai išpopuliarėjo prezidentei Daliai Grybauskaitei pradėjus organizuoti akciją „Knygų Kalėdos“. Taip pat, kaip pastebi D. Ivanovienė, vis labiau populiarėja iniciatyva įmonėse ar organizacijose rinkti ir dovanoti knygas bibliotekoms. Visgi ji taip pat atkreipia dėmesį, kad proaktyvių veiksmų galėtų imtis ir pačios bibliotekos.
„Manau, kad reiktų didesnės iniciatyvos iš bibliotekų pusės, socialiniai tinklai ir kiti interneto įrankiai – galingas ginklas, kuriame visada galima paskelbti, kad bibliotekai reikia konkrečios knygos. Galima paprašyti, kad ją padovanotų, taip pat galima savarankiškai organizuoti įvairias iniciatyvas“, – teigia D. Ivanovienė.
2019 m. rugsėjo 11 d. 16.00 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) bus atidaryta paroda „Pasaulio gerumas baltarusių dailininkų akimis“. Paroda bus eksponuojama rugsėjo 9 – spalio 11 dienomis.
Parodoje pristatomi baltarusių dailininkų darbai iš trijų plenerų, vykusių 2018–2019 m.: „Art and Vilnius, „Vilnius baltarusių dailininkų akimis“ ir „Gerumo bangos“.
Pirmasis, po atviru dangumi vykęs, meno pleneras, kurį organizavo Gudų kultūros draugija Lietuvoje, buvo skirtas Baltarusijos Liaudies Respublikos 100-mečiui paminėti. Jame dalyvavo 15 dailininkų iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos. Buvo sukurta 15 paveikslų, iš kurių 10 bus eksponuojama parodoje.
Antrasis pleneras – „Vilnius baltarusių dailininkų akimis“, – kurį taip pat organizavo Gudų kultūros draugija, vyko Lietuvoje šių metų rugpjūčio mėnesį. Jo siekis buvo užmegzti kultūrų ir etninių grupių dialogą būtent Vilniaus mieste, kur maišosi daug skirtingų kultūrų ir tautų. Plenere dalyvavo 10 menininkų iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos. Buvo sukurta 15 paveikslų, iš kurių 10 bus eksponuojama parodoje.
Trečiojo plenero – „Gerumo bangos“, – organizuoto Vaikų globos tarnybos Gardine, pagrindinis tikslas buvo padėti sergantiems vaikams. Dailininkai savanoriškai nupiešė ir neatlygintiniai perdavė paveikslus, kurie bus parduoti labdaros aukcione, o pinigai bus skirti sergančių vaikų gydymui. Parodoje bus eksponuojama 10 paveikslų iš „Gerumo bangos“ plenero.
LMA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojamoje parodoje pristatomi dailininkų Grigorijaus Sitnycos (Baltarusijos dailininkų sąjungos pirmininkas), Glebo Otčiko (Baltarusijos dailininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas), Svetlanos Barankovskajos (Baltarusijos dailininkų sąjungos Vitebsko filialo pirmininkė), Tatjanos Kozik (Polockas, Baltarusija), Viktoro Kabac (Balstogė, Lenkija), Miroslavo Zdraikovskio (Balstogė, Lenkija), Marinos Konovalovos (Minskas, Baltarusija), Svetlanos Vrublevskajos (Minskas, Baltarusija), Natalijos Šapavalovos (Minskas, Baltarusija), Vasilijaus Zenko (Minskas, Baltarusija), Sergejaus Varkino (Minskas, Baltarusija), Anos Rusinovos (Vilnius, Lietuva), Iros Volynec (Minskas, Baltarusija) tapybos darbai.
Paveikslai yra iš Gudų kultūros draugijos Lietuvoje (20 paveikslų) ir Lietuvos gudų visuomeninių organizacijų susivienijimo (10 paveikslų) kolekcijų. Po parodos bibliotekoje, joje eksponuojami darbai bus parduoti labdaros aukcione, o gautos lėšos panaudotos sergantiems vaikams gydyti.