Rugpjūčio 22 d. po parodos „Tarptautiniai susitikimai su menu. Menų unija – menininkų unija“ atidarymo Lietuvos respublikos Užsienio reikalų ministerijoje Vilniuje delegacija iš Lenkijos apsilankė LDS būstinėje. Čia kūrinių autoriams LDS primininkė E. Utarienė įteikė padėkos raštus, o po to aptartos lietuvių ir lenkų dailininkų bendradarbiavimo perspektyvos. Parodą, skirtą Liublino unijos pasirašymo 450-osioms metinėms paminėti, galite apžiūrėti iki spalio 31 d. (koord. A. Vozbinas).
Rugpjūčio 29 d. LDS būstinėje lankėsi menininkai iš Nepalo: Nepalo dailininkų grupės vadovas, Kathmandu dailės akademijos skulptūros katedros vedėjas ir daugelio tarptautinių projektų autorius Dhan Bhadur Yakha (Dhanu), bei jo kolegos Ram Pujan Thakur, Ram Kumar Poudel, Kiran Kumar Sigu. Po šilto susitikimo su LDS pirmininke E. Utariene bei kolegomis ir apsikeitimo atminimo dovanomis, menininkai išvyko į XXV-ąjį tapybos plenerą „Nidos ekspresija 2019“ Nidoje, kurį organizuoja tapytojas Saulius Kruopis. Šiemet plenero tema – plenero MEISTRAI randa BRÜCKE. Tad jos pėdsakų 25 plenero dalyviai iš skirtingų pasaulio šalių ieškos iki rugsėjo 9 d..
17-oji Vaižganto premija skirta muziejininkui, poetui, Vaižganto gyvenimo ir kūrybos puoselėtojui, knygų ir straipsnių apie Vaižgantą autoriui Alfui Pakėnui, kurį pasiūlė XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija.
Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, yra įsteigusi kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją. Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę. Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas ir kt.
Rugpjūčio 31 d. Trakų pilies Didžiojoje menėje skambėjo Fryderyko Chopino preliudai ir etiudai. Daugiau kaip šimtą koncerto klausytojų užbūrė nauja pianistės Eglės Andrejevaitės solinė programa pavadinta „Šopeno Haiku“.
(1969 06 02 – 2019 09 01)
Atsisveikinimas su menininke vyks Bernardinų bažnyčios Šv. Mykolo koplyčioje Vilniuje rugsėjo 5 dieną nuo 17 iki 21 valandos ir rugsėjo 6 dieną nuo 8 iki 12 valandos. Mišios už Jūratę bus aukojamos rugsėjo 6 dieną 11 valandą Bernardinų bažnyčioje. Amžinam poilsiui Jūratė Rekevičiūtė atguls Antakalnio kapinėse esančiame Menininkų kalnelyje. Jūratės mylimiausias gėlės žiedas buvo balta kalija.
Jūratė Rekevičiūtė gimė 1969 m. Kaune, 1996 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė dailės pedagogikos studijas. Menininkė parodose dalyvauja nuo 1987 m., o 1997 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą.
Jūratė Rekevičiūtė – įvairiapusiška menininkė, kūrusi grafikos, tapybos darbus, interjero detales, porceliano indus, juvelyriką, rengė instaliacijas, televizijos scenografiją ir prie visos dailės sričių gausos taip pat kuravo šiuolaikinio meno projektus. Išskirtiniai J. Rekevičiūtės kūrybos bruožai – ekspresyvios spalvos, barokiškai įmantrios, ekstravagantiškos formos. Autorė savo grafikos kūriniuose naudojo pačios naujai išrastą – atspaudo nuo suknelės techniką. Žymiausi J. Rekevičiūtės kuruoti projektai – 2005-2008 m. grafikos bienalė „Now Art Now Future. Print“ bei 2004 m. projektas „Džiazuojantis estampas“.
2005 m. J. Rekevičiūtė buvo įvertinta Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro Lietuvoje Sleipnir programos stipendija, 2006 m. Grafikos bienalės “Now Art Now Future. Freedom/Rytoj Yra Dabar. Laisvė” stipendija, 2006 m. “Meistro” apdovanojimu, Sankt Peterburgo XIV tarptautinis menų festivalyje “Master Klass”, o 2007 m. Künstlerhaus Lukas stipendija.
Lietuvos dailininkų sąjungos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės giminaičiams, kolegoms bei visiems pažinojusiems dailininkę.
Projektas „Ne-miegantys rajonai“ jau ketvirtus metus iš eilės kviečia į nemokamus kultūros renginius Vilniaus mikrorajonuose. Netikėtas erdves savo renginiams pasirinkę organizatoriai pasakoja, jog projektu siekiama skatinti bendruomeniškumą, gaivinti viešąsias erdves. Rugsėjo 4–14 d. net šešių Vilniaus rajonų gyventojai sulauks kultūrinės iniciatyvos ir turės galimybę dalyvauti kūrybiškuose renginiuose.
Kultūra Vilniaus mikrorajonuose
Pašilaičiai, Pilaitė, Lazdynai, Naujoji Vilnia, Žirmūnai, Trakų Vokė – šių metų festivalio žemėlapyje. Šių mikrorajonų gyventojai kviečiami įsitraukti į kūrybiškas veiklas jų rajono aplinkoje.
Projekto kūrėjos Eglė Belozaraitė ir Gintarė Šatevičiūtė pasakoja, jog renginiai tai tik viena iš formų, galinčių pagyvinti rajono gyvenimą.
„Projektu siekiame parodyti, jog jaukų vakarą galima praleisti ir savo daugiabučių kieme, tam tereikia truputį pastangų ir fantazijos. Kaimynų susibūrimai, knygų mainai, filmų peržiūros, kaimynų protmūšiai ar kitos veiklos kuria jaukią atmosferą, skatina bendruomeniškumą. Patys galime kurti draugišką aplinką, susipažinti, bendrauti su šalia gyvenančiais. Mūsų renginiai – tai nedidelis įvykis mikrorajono gyvenime, tačiau tai skatina burtis ir kurti patiems“, – pasakoja E. Belozaraitė.
Projektą jau trečius metus remianti nekilnojamo turto plėtojimo įmonė „Eika“ palaiko iniciatyvą kurti kultūros židinius miegamuosiuose rajonuose.
„Smulkios iniciatyvos išauga į gražius ir prasmingus projektus. Kokybiškas gyvenimas priklauso nuo saugios ir draugiškos kaimynystės. Siekiame, kad viešosios erdvės prie namų tarnautų bendruomenėms, būtų lankomos ir gyvos. Bendruomeniškumo puoselėjimas kiekvieno mūsų rankose, kurdami ir bendraudami galime prisidėti prie kiekvieno mūsų gerovės ir gražaus gyvenimo“, – teigia „Eika“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jorūnė Juodžbalytė.
Nuo kambarinių augalų mainų iki kino po atviru dangumi
Rugsėjo 4 d. Trakų Vokėje startuosiantis projektas stebins plačia renginių programa bei inciatyvomis. Nuo ekologiškų dirbtuvėlių, kuriose gyventojai bus kviečiami senus žurnalus panaudoti namų dekoracijų gamybai ar kambarinių augalų mainų, kur seną tetos papartį bus galima išmainyti į kito augalo daigą, iki kino po atviru dangumi peržiūrų.
Organizatorės pasakoja, kad gyventojų laukia smagios veiklos visai šeimai.
„Mūsų renginiuose mikrorajonuose tiek maži, tiek dideli ras sau įdomią ir širdžiai mielą veiklą. Su vaikais kursime atvirlaiškius su Vilniaus miesto simboliais, gyventojus kviesime į ekskursiją po mikrorajono erdves, pinsime šiuolaikiškus miesto sodus, diskutuosime apie rajono praeitį ir jo veidą.
Renginių programą šiais metais papildo viešos paskaitos apie mikrorajonų raidą. Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius kiekviename rajone skaitys viešą paskaitą, pristatys dar negirdėtas mikrorajonų istorijas“, – pasakoja G. Šatevičiūtė.
Festivalio „Ne-miegantys rajonai 2019“ renginiai:
Rugsėjo 4 d. Trakų Vokėje
Rugsėjo 5 d. Naujojoje Vilnioje
Rugsėjo 10 d. Lazdynuose
Rugsėjo 12 d. Žirmūnuose
Rugsėjo 13 d. Pašilaičiuose
Rugsėjo 14 d. Pilaitėje
Visa renginių programa: https://www.facebook.com/pg/Nemiegantys.rajonai
AP galerijoje tapybiškas vasaros tęsinys – Raimondos Jatkevičiūtės Kasparavičienės kūrybos paroda „Manęs čia nėra“.
Eksponuojami darbai sukurti 2018-2019 metais, daugiausia tai darbo pleneruose Miechove (Lenkija), Batumi (Sarkatvelas) ar kelionių įspūdžių Paryžiuje, rezultatas.
Paroda veikia nuo rugpjūčio 26 dienos iki rugsėjo 22 dienos, AP galerijoje, Polocko g. 10, Vilnius.
Sergėtoja
Ar paslaptis, kad moteris gyvena keliuose pasauliuose vienu metu ir, jei ji sako „manęs čia nėra“, ieškok jos buvimo pėdsakų kiekviename kvadratiniame centimetre...
Raimondos Jatkevičiūtės Kasparavičienės paveiksluose tai nutinka kiekvieną kartą, kai stebi jos autoportretą, moterį, žvelgiančią „į kažką“, tai būsena, kai, rodos, nieko nevyksta, moteris visiškai nutolusi nuo realybės, bet visa povyza primena pačią menininkę. Miesto peizažuose pastatai, kurie ją aplanko sapnuose ir „prašosi“ greičiau būti nutapomais, nes jiems iškilo grėsmė (Paryžiaus Dievo Motinos katedra).
Parodos kredo – „Manęs čia nėra“, bet iš tikrųjų esu visa savo stipria meniška prigimtimi.
Paprasta yra nepaprasta
Iš pirmo žvilgsnio dailininkės temos paprastos kaip kasdienybė, atsiduodančios vienatve, rimtimi, net savotišku sąstingiu. Bet stebint jos tapybą, užvaldo visai priešinga mintis, kad patekai ne į nejudančios realybės pasaulį, kad apsigauni, manydama jog čia nedrumsčiama ramybė. Staiga pajunti įtampą, ypatingą laukimo atmosferą. „Yra čia nervo, išgyvenimų ir ašarų, nebūtinai liūdesio,” – teigia ir pati Raimonda.
Mėlynos virsmas žalia
Visą laiką maniau, kad ši menininkė yra mėlynos spalvos užkalbėtoja, kaip ir tapytoja Rūta Katiliūtė, sunkiai įsileidžiančios kitą koloritą į drobes. Tikrai buvau nustebinta jos „mėlynuoju suoliuku” parodoje „Arkos“ galerijoje (2017), tada mane ištiko mėlynasis susižavėjimo priepuolis. Viskas patiko iki pamėlynavimo – vienatvės įvaizdinimas, tapymo maniera, pamatyti ežerai-akys tarsi šaukte šaukiančios – išliek savo širdį kaip vandenį.
Ir koks virsmas šioje parodoje, kai mėlyna ima skverbtis į žalią spalvą ir dar taip plazdančiai, ypatingai, ištobulinta tapybos technika, virtuoziškai manipuliuojant teptukų pagalba.
Tapytoja „par excellence“
R. Jatkevičiūtės Kasparavičienės tapyba veikia visais įmanomais suvokimo kanalais ir tuomet supranti, kad susidūrei su išgyventu, išmąstytu ir atvirai nuoširdžiu meno kūriniu.
Kultūrinio palikimo sandas Raimondos kūryboje toks profesionaliai natūralus, kartais įžvelgiamas tik „nušlifuota“ akimi ir, taip, tuo metu, tau atsiskleidžia vienas ar kitas spalvos, motyvo pliūpsnis, būtent per kultūrinio palikimo prizmę. Regiu Justino Vienožinskio žaliųjų medžių virpesius ir atrandu panašumų su jo žalios spalvos atspalviais, žvelgiant į Batumi plenere sukurtus paveikslus žiūros amplitudė gali šoktelėti David Hockney „Baseino“ kryptimi. Netikėta, bet įžvelgti tokius kultūrinius viražus daugiau smagu nei keista. Atkeliauja į galvą ir tapytojos išsakyta mintis: „Gali pasirodyti keistoka, bet tik tol, kol nepamatai gyvai. Realybėje viskas labai savo vietoje”. Tiesa, ji kalbėjo apie Čarlio Čaplino skulptūrą savo kūryboje, tad viskas, kas keista ir atsitiktinio iš pirmo žvilgsnio, gali tapti visai pateisinamu ir ilgalaikiu kūrybiniu projektu.
Parodos organizatorius – AP galerija, Polocko g. 10, Vilnius, +370 616 19201, [email protected]
Paroda veikia 2019 08 26 – 09 22
Baigėsi tradicinis, jau vienuoliktą kartą surengtas Neringoje tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga“, skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino sklaidai. Rugpjūčio 25–29 d. festivalyje buvo parodyti 26 vaidybiniai ir dokumentiniai filmai iš trijų Baltijos valstybių; įvyko dviejų trumpametražių filmų premjeros – Elenos Kairytės dokumentinio filmo ‚Mudu abudu“ ir Gabrielės Urbonaitės vaidybinio „Paskutinis skambutis“.
Venecijoje vėl skamba Lietuvos vardas: šią savaitę pagrindinėje prestižinio kino festivalio programoje po ilgos pertraukos bus pristatyti du ilgametražiai filmai, siejami su Lietuva.
Tai reikšmingas įvykis, nes ilgametražio lietuviško filmo Venecijos kino festivalio programoje nebuvo jau 17 metų. Čia vyko Kristijono Vildžiūno („Nuomos sutartis“, 2002 ) ir Šarūno Barto („Laisvė“, 2000) filmų premjeros. Tačiau pernai festivalyje ovacijų sulaukė režisierės Kristinos Buožytės animacinis virtualios realybės (VR) projektas „Angelų takais“, o 2017 m. buvo sėkmingai prisistyta Lauryno Bareišos trumpametražė „Pirtis“.
Šeštus metus po Lietuvą keliavęs „Kino karavanas“ baigė tris mėnesius trukusius vasaros kino nuotykius. Paskutinis seansas įvyko šių metų Lietuvos kultūros sostinėje Rokiškyje, kur parodyta Eglės Vertelytės komedija „Stebuklas“. Iš viso šį sezoną buvo surengti 35 nemokami kino seansai septyniolikoje miestų ir miestelių: „Kino karavanas“ spėjo pasisvečiuoti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Utenoje, Kėdainiuose, Tauragėje, Ukmergėje, Visagine, Gargžduose, Rokiškyje, Anykščiuose, Joniškyje, Birštone ir Kintuose.