7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LMAVB inf.

LMAVB inf.

Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios kriptoje birželio 2 d. bus iškilmingai padėta urna su kunigaikščio Mykolo Giedraičio palaikais

Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios kriptoje birželio 2 d. bus iškilmingai padėta urna su kunigaikščio Mykolo Giedraičio palaikais
 
Mykolas Giedraitis gimė Lobzove prie Dziarečyno 1929 m., mirė Oksforde 2017 m. gruodžio 29 d. Jis nemažai prisidėjo prie giminės įamžinimo Lietuvoje. M. Giedraitis finansavo archeologinius tyrimus ir istorinių paminklų restauravimą Giedraičiuose, taip pat vyskupo Merkelio Giedraičio ir Mikalojaus Daukšos paminklo statybą Varniuose. Rozmari (Rosemary) ir Mykolas Giedraičiai Lietuvos kultūros ir mokslo žmonėms svetingai atverdavo savo namų Oksforde duris, sudarydavo jiems sąlygas padirbėti Anglijos bibliotekose bei archyvuose ir kitaip juos remdavo. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai jis perdavė asmeninę knygų kolekciją ir turtingą Giedraičių šeimos archyvą.
 
2018 m. birželio 2 d. – liepos 5 d. Videniškių vienuolyno muziejuje veiks LMA Vrublevskių bibliotekos parengta ekspozicija „In memoriam Mykolas Giedraitis: iš LMA Vrublevskių bibliotekos fondų“, skirta kunigaikščiui Mykolui Giedraičiui pagerbti.
 
Parodą puošia LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomas latvių dailininkės Jolantos Danenbergs nutapytas M. Giedraičio portretas (2002), M. Giedraičio herbo ir Anglijos, Velso bei Šiaurės Airijos Herbų kolegijos oficialaus rašto, patvirtinančio M. Giedraičio kilmę ir herbą, spalvotos kopijos, M. Giedraičio sudarytas Giedraičių giminės genealoginis medis. Taip pat eksponuojama  dalis dokumentų, liudijančių jo gyvenimo kelią bei giminės istoriją.
 
Vienas iš įdomiausių eksponatų – M. Giedraičio LMA Vrublevskių bibliotekai padovanotas jo dėdei Henrikui Šostakovskiui (Henryk Szostakowski, 1890–1955) priklausęs kariškas puodelis, dekoruotas šeimos draugo Stanislovo Romerio (Stanisław Romer) išraižytais piešiniais. Puodelis buvo išraižytas, kai S. Romeris su H. Šostakovskiu 1940 m. rusų kariuomenės buvo įkalinti netoli Katynės, viename iš buvusių vienuolynų. Piešiniai atspindi išlikusių vienuolyno dekoratyvinių elementų motyvus.

LMAVB inf.

Ką apie fotografiją galėjo manyti iškiliausias Vilniaus vaizdų autorius – Juozapas Čechavičius?

Gegužės 24 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus paskaita „Ką apie fotografiją galėjo manyti Vilniaus fotografas Juozapas Čechavičius?“, kurios metu bus bandoma rekonstruoti šio fotografo biografiją, remiantis naujausiomis įžvalgomis bei nagrinėjamas paties fotografo požiūris į pagrindinį savo gyvenimo darbą.

Juozapo Čechavičiaus namas. XIX a. Iš LMAVB Vrublevskių bibliotekos fondų
Juozapo Čechavičiaus namas. XIX a. Iš LMAVB Vrublevskių bibliotekos fondų
LMAVB inf.

Paroda „Lietuvos ir Pietų Kaukazo valstybių santykiai 1918–1922 m.“

2018 m. gegužės 16 d. – rugpjūčio 30 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Lietuvos ir Pietų Kaukazo valstybių santykiai 1918–1922 m.“, parengta kartu su Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija. Šiais metais kartu su Lietuva nepriklausomybės šimtmetį mini ir Pietų Kaukazo valstybės Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija. Nors šio regiono pagrindinių tautų valstybingumas netrukus buvo Rusijos bolševikų užgniaužtas, su Lietuva spėta užmegzti diplomatinius santykius. Todėl derėtų minėti ir tarpvalstybinių Lietuvos bei Pietų Kaukazo ryšių šimtmetį.

1918 m. Pietų Kaukaze buvo paskelbtos trys nepriklausomos valstybės: gegužės 26 d. – Gruzija, gegužės 28 d. – Azerbaidžanas ir Armėnija. Tačiau 1920 m. Sovietų Rusija užpuolė Azerbaidžaną. Balandžio 28 d. įvykdytas perversmas Baku. Azerbaidžanas paskelbtas sovietine respublika. Po to sovietų Raudonoji armija įsiveržė į Armėniją. Ji kaip nepriklausoma valstybė liovėsi egzistavusi 1920 m. gruodį. Į nepriklausomą Gruziją Raudonoji armija įsiveržė 1921 m. vasario 12 d. Didžiojoje dalyje Gruzijos įvesta sovietų valdžia.

Nepaisant trumpo Pietų Kaukazo respublikų nepriklausomybės laikotarpio, spėta užmegzti tarpvalstybinius ryšius su Lietuva. 1918 m. liepos 23 d. Lietuvos Valstybės Tarybos posėdyje Tifliso (dab. Tbilisis) gimnazijos mokytojas Pranas Dailidė buvo paskirtas krašto atstovu Kaukazo valstybėse. Lietuvos atstovybė Tiflise veikė 1918–1921 m. P. Dailidė į Lietuvą išvyko po bolševikų perversmo Gruzijoje. Laikinai jo pareigas porą metų dar ėjo Samuilas Zingerovskis. 1919 m. kovo 27 d. Azerbaidžano sostinėje Baku buvo įsteigtas Lietuvos konsulatas. Konsulu paskirtas Baku realinės mokyklos mokytojas Vincas Mickevičius (rašytojas Krėvė). Šią dieną galime laikyti Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvalstybinių santykių pradžios data. Konsulatas Baku išduodavo kilmės dokumentus, kad jų gavėjai galėtų grįžti į Lietuvą, rūpinosi Azerbaidžane įstrigusių Lietuvos piliečių išgyvenimu. Į Azerbaidžaną įsiveržus Raudonajai armijai, bolševikai uždarė kitų valstybių diplomatines atstovybes. Lietuvos konsulatas liko dirbti. Spaudžiant Maskvai, 1920 m. rugsėjo 25 d. Tiflise bolševikų valdomas Azerbaidžanas ir Lietuva pasirašė sutartį dėl teisinių garantijų susitariančių šalių piliečiams. Netrukus santykiai su bolševikine Azerbaidžano valdžia komplikavosi. Konsulatas bandė padėti valdžios persekiojamiems lietuviams, parūpinti leidimus išvykti iš šalies. Nuo 1920 m. gegužės iki 1921 m. birželio Lietuvos konsulatas Baku išdavė 687 Lietuvos pasus ir lietuviškus kilmės dokumentus. Taip buvo išgelbėti kai kurie nepriklausomo Azerbaidžano valdžios atstovai. 1920 m. birželio 10 d. laikinai eiti Lietuvos konsulo pareigas paskirtas konsulato sekretorius Michailas Markovskis. Beveik dvejus metus konsulatas dar veikė, tačiau 1922 m. kovo 12 d. Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija buvo sujungtos į Užkaukazės Sovietų Federacinę Socialistinę Respubliką. Rugpjūčio 28 d. Lietuvos konsulatas Baku gavo nurodymą per 48 valandas sutvarkyti visus reikalus ir su visu personalu išvykti iš sovietinio Azerbaidžano. Pasistengta taip ir padaryti.

Parodoje eksponuojama keletas unikalių Lietuvos ir Pietų Kaukazo valstybių bendradarbiavimą, lietuvių veiklą Užkaukazėje atskleidžiančių dokumentų, to krašto išskirtinumą atspindintys atvirukai. Maloniai kviečiame atvykti.

Parodos rengėja Rasa Sperskienė, LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja

 

LMAVB inf.

Įdomioji Lietuva: pramogos ir kasdienybė, 1918–1940

2018 m. gegužės 14 – birželio 8 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, veikia paroda Įdomioji Lietuva: pramogos ir kasdienybė, 1918–1940.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, įdomu pažvelgti į kasdienį tarpukario Lietuvos gyvenimą. Tad parodoje atskleistos to meto pramogos, šventės, sukaktys, nemažai dėmesio skiriant darbams ir papročiams.

Rengiant parodą atsiskleidė tarpukario Lietuvos kaip visavertės Europos valstybės  vaizdas. Per 22 nepriklausomybės metus buvo sukurta stabili valstybė, turėjusi savo papročius, šventes, tautinę tapatybę. Buvo rengiamos dainų šventės, sparčiai populiarėjo teatras, kinas, komiksai. Žmonės švęsdavo Motinos, Kariuomenės dienas, minėdavo Vasario 16-ąją. Buvo publikuojama pramoginė literatūra – periodiniai leidiniai ir knygos. Lietuviai dažnai atostogaudavo savo šalyje, kur klestėjo kurortai: Palanga, Birštonas ir kiti.

Lietuvos pramonininkai glaudžiai bendradarbiavo su užsienio verslininkais. Tai liudija informaciniai pranešimai leidiniuose, kuriuose gausu užsienyje gamintų prekių reklamų. Nemažai dėmesio skirta ir informacijai apie lietuviškas prekes. Buičiai pagerinti ypač populiarūs buvo įvairios tematikos kalendoriai.

Tarpukario Lietuvos kasdienybės vaizdai aktualūs ir atpažįstami ir šių dienų nepriklausomoje Lietuvoje.

Parodą parengė LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Aida Grybienė ir Enrika Blikertaitė

 

LMAVB inf.

Lietuvių mokslo draugijos vadovėliai besikuriančiai mokyklai

Balandžio 23 – gegužės 9 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Vadovėliui parašyti ar bent jau išversti iš svetimos kalbos reikia ne tiek ypatingo talento, kiek darbštumo ir rūpestingumo ir, žinoma, lietuvių kalbos mokėjimo.“ Antanas Smetona.

 

Lietuvių mokslo draugija, gyvavusi 1907–1940 m., suvaidino didžiulį vaidmenį formuojant lietuvių tautą ir inteligentiją. Draugija nuėjo ilgą kelią – iš pradžių ji telkė išsilavinusius bei savamokslius, mokslą mylinčius ir jį palaikančius asmenis, po to – atsiradus poreikiui – ji ėmėsi mokslinių leidinių bei vadovėlių leidybos, užimdama svarbų barą – aprūpino vadovėliais besikuriančią lietuvišką mokyklą.

LMAVB inf.

Paroda „Avangardizmas lietuvių literatūroje“

2018 m. balandžio 17 – birželio 12 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia trijų stendų paroda, skirta avangardizmo pradininkams lietuvių literatūroje. Parodoje eksponuojami tarpukariu pasirodę žymiausių avangardo kūrėjų darbai. Tai – Kazio Binkio, Salio Šemerio, Juozo Tysliavos, Kazio Borutos ir Teofilio Tilvyčio kūryba. Lankytojai taip pat galės pamatyti Bibliotekos Senosios periodikos skyriuje saugomą literatūrinį žurnalą „Keturi vėjai“, telkusį pagrindinius avangardizmo šalininkus.

Avangardizmo Lietuvoje pradininkais buvo asmenys, nemažai laiko studijavę ar keliavę po užsienį. Šie netruko pastebėti, kad Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose Europos miestuose nėra bijomasi eksperimentuoti, griauti nusistovėjusias taisykles. Literatūrinių tekstų kūrimas buvo suvokiamas tarsi savotiškas žaidimas, eksperimentuojant su žodžiais ir stilistinėmis formomis.

Pasisėmę inspiracijų ir grįžę į Lietuvą, jie pradėjo jungtis į įvairias grupes, menines organizacijas. Viena iš tokių iniciatyvų – literatūrinis žurnalas „Keturi vėjai“, pradėtas leisti 1926 m.  

Avangardizmo atstovai nuolat diskutavo apie kultūros permainų būtinybę. Jie siekė paneigti romantinius tautos mitus ir kurti modernią, jokių taisyklių nepaisančią literatūrą. Menas buvo traktuojamas tarsi savotiška maišto forma, pirmiausia turėjusi supurtyti ir sukelti vidinį sąmyšį. Taigi skaitytojo šokiravimas buvo vienas iš tikslų, nes avangardistai siekė parodyti nė kiek nenudailintą realybę.

1930 m. pasirodė dar vienas leidinys, telkęs avangardinės literatūros kūrėjus. Žurnalo „Trečias frontas“ kolektyvą daugiausia sudarė prieš autokratinį Antano Smetonos režimą nusiteikę asmenys. Visgi netrukus vadinamieji trečiafrontininkai atsisakė savo literatūrinio maištingumo, avangardistinių formos eksperimentų ir pakreipė leidinį kita linkme.

 

LMAVB inf.

Kaip 1928 m. švęstas Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmetis

Balandžio 18 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, minint Tarptautinę paminklų dieną, dvi lektorės – Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Skaidrė Urbonienė ir dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė – skaitys viešą paskaitą „Kaip 1928 m. švęstas Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmetis“.

 

Minint mūsų valstybės atkūrimo šimtmetį prasminga apžvelgti, kokią patirtį švęsti savo valstybingumą turime, ir atsigręžti į pirmąją ryškesnę Lietuvos Respublikos sukaktį – nepriklausomybės 10-metį. Paskaitoje bus aptarta tuometinės vyriausybės veikla ruošiant iškilmes ir nušviečiamas tam tikslui sudaryto komiteto (Vyriausiojo komiteto Lietuvos Nepriklausomybės atgijimo 10-ies metų sukaktuvių iškilmėms ruošti) indėlis skatinant ir formuojant kolektyvinę atmintį, kuriant valstybei svarbių datų minėjimo modelį, sprendžiant proginių paminklų problemas.

LMAVB inf.

Eksponuojama išskirtinė kolekcija iš Latvijos universiteto akademinės bibliotekos fondų

Balandžio 12 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, atidaroma unikali pedagogo, kraštotyrininko Johano Kristofo Brocės (1742–1823) Livonijos piešinių ir aprašymų kolekcija iš Latvijos universiteto akademinės bibliotekos. Ši kolekcija turi išskirtinę reikšmę Latvijos kultūros istorijai. Paroda skirta Lietuvos ir Latvijos valstybių atkūrimo 100-mečiui paminėti. Atidaryme dalyvaus dr. Einaras Semanis, Latvijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje, dr. Venta Kosere, Latvijos universiteto akademinės bibliotekos direktorė, akademikas prof. Jūras Banys, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, dr. Rima Cicėnienė, LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja. Paroda eksponuojama balandžio 12 – gegužės 16 d.

 

J.K. Brocės reikšmingiausią darbą „Sammlung verschiedener Liefländischer Monumente...‟ sudaro 10 tomų odiniu įrišimu (3130 psl.; lapų formatas – 33 x 21 cm), kuriuose labai kruopščiai ir tiksliai perteikti Latvijos ir Estijos dvarų, pilių ir gyvenamųjų vietovių vaizdai, visuomeniniai ir gyvenamieji pastatai, bažnyčios, tiltai, miestų ir kaimų gyventojai, jų drabužiai, buities daiktai ir darbo procesų apibūdinimai, įvairūs techniniai įrenginiai, pavyzdžiui, vandentiekis, paminklai, herbai, antspaudai ir monetos.

Lietuviai iš Johano Kristofo Brocės kolekcijos
Lietuviai iš Johano Kristofo Brocės kolekcijos
LMAVB inf.

Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminarui – 300

Kovo 28 – gegužės 10 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminarui – 300“. Skaityklos stenduose rodomos Bibliotekos senųjų lietuviškų knygų fonde saugomos seminaro dėstytojų ir klausytojų parengtos knygos: P. F. Ruigio (apie 1725 – po 1781) Gramatika, parašyta iš savo dėstymo ir praktinių seminarų patirties ir anuomet kilstelėjusi kalbos mokymąsi į deramą lygį, A. F. Šimelpenigio atliktas Biblijos vertimas (1755), K. G. Milkaus Žodynas (1800), M. L. Rėzos darbai – Naujojo Testamento (1823), Ezopo pasakėčių (1824) vertimai, Dainos (1825), taip pat jo gabiausio mokinio F. Kuršaičio Žodynas (1883), Gramatika (1876), Pagerintų giesmių knygų 1893 metų laida, K. Donelaičio Metai (1818). Be to, naudojamės reta galimybe parodyti rankraštinius eksponatus: M. L. Rėzos fondo (F137) dainų rinkinių tekstus su natomis, patarlių ir priežodžių, retesnių žodžių užrašus, kitus dokumentus. Vaizdumo ekspozicijai suteikia kelios Karaliaučiaus iliustracijos: raižinys iš Michaelio Lilientalio (Lilienthal, 1686–1750), mokslininko, bibliotekininko 1716 metais išleistos studijos apie Karaliaučiaus katedrą ir atvirukai su XX amžiaus pradžioje fotografuotais Karaliaučiaus universiteto ir katedros vaizdais.

Karaliaučiaus universitetas. Atvirukas iš Bibliotekos fondų
Karaliaučiaus universitetas. Atvirukas iš Bibliotekos fondų
LMAVB inf.

Paskaita, skirta žemaičių kalbos gramatikai

Kovo 29 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks Šiaulių universiteto docento dr. Juozo Pabrėžos vieša paskaita, skirta žemaičių kalbos gramatikai. Paskaitos metu lektorius pristatys savo monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“. Ši knyga – pirmasis tokios apimties veikalas Lietuvoje, nagrinėjantis svarbiausią ir išskirtiniausią žemaičių tradicinės kultūros tapatumo dalyką – kalbą. Tai daug metų brandinta mintis kiek įmanoma paprasčiau ir suprantamiau aprašyti žemaičių kalbą, jos išskirtinumą.

 

Pats svarbiausias žemaičių kalbos tapatybės ženklas ir statuso įrodymas yra tai, kad žemaičių kalba turi visus kiekvienai kalbai privalomus lygmenis, sudedamąsias dalis: fonetiką, morfologiją, sintaksę ir leksiką. Ir visuose tuose lygmenyse yra išlaikyta nemažai unikalių, archajiškų, senesnių ypatybių, garsų, formų, kurių šiandien jau nebėra bendrinėje kalboje ar kitose tarmėse.

 

„Poudo ožsėvuožės, buobas nasorasi“ – vienas mėgstamiausių Juozo Pabrėžos žemaitiškų posakių. „Tas posakis man yra kaip amžinas priminimas, kad reikia atsivožti, atsiverti ir daryti gimtajam kraštui gerus darbus. Esu šventai įsitikinęs: ir pasauliui, ir aplinkiniams, ir artimiesiems, ir patys sau būsime įdomesni, prasmingesni ir šiltesni ne standartiniu vienodumu, o kaip tik savitu skirtingumu. Mums, žemaičiams, vienas iš tokių pamatinių to skirtingumo akmenų (žemaitiškai – kūlių) yra gyva ir savita žemaičių kalba, jos nuostabiosios tarmės ir daugybė spalvingų šnektų šnektelių. Viliuosi, kad ši knyga padės pakelti žemaičių kalbos kultūrą, išsaugoti jos savastį, paryškinti ir priminti tos kalbos stiprumą, gyvybingumą, unikalumą“ – teigia J. Pabrėža.

  PUSLAPIS IŠ 9  >>> Archyvas