7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kiti anonsai

AP galerijos inf.

Ievos Gailės fotografijos parodoje „Antitezės“ – estetiškai apie miestą ir žmogų

Spalio 8 d., trečiadienį, 19 val. AP galerijoje (Užupio g. 24, Vilnius) vyks Ievos Gailės fotografijos parodos „Antitezės“ atidarymas.

Ieva Gailė, „Namas medis, mašina“
Ieva Gailė, „Namas medis, mašina“
Rengėjų inf.

Mariuszo Foreckio paroda „Lenkija permainų sūkuryje“

Spalio 7 d. 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje atidaroma šiuolaikinės Lenkijos transformacijų metraštininko Mariuszo Foreckio paroda „Lenkija permainų sūkuryje“, kurią sudaro darbai iš žymiausių fotografo serijų apie Lenkiją – „Blue Box“ (Mėlyna dėžutė), „Darbe“ ir „Mechanizmas“. Parodos kuratorius Mindaugas Kavaliauskas pastebi, kad Mariuszo Foreckio kūryba rezonuoja su šiandienos aktualijomis Lietuvoje, kai ekonomikos augimo užhipnotizuota visuomenė kūrybą, meną ir kultūrą keičia vartojimu, o kultūrai ir kūrybiškumui imamos taikyti verslo, vadybos, pramoninės gamybos taisyklės, normos ir kriterijai.

Mariusz Forecki, „Blue Box“
Mariusz Forecki, „Blue Box“
Rengėjų inf.

„Kūrybinės paralelės – gintaro dialogai“

Baltijos gintaro meno centro galerijoje atidaryta dviejų lietuvių juvelyrų – Žilvino Bautrėno ir Algimanto Mikučio kūrybos paroda. Autorių darbai pabrėžia ir atskleidžia gintaro plastiškumą bei daugiasluoksniškumą tiek idėjos, tiek išraiškos prasme. Ekspozicijos kūriniai kviečia dialogui! Tad kartu su parodos lankytojais diskutuosime apie gintaro prigimtį, jo menines transformacijas, iškelsime kultūrinės atminties bei šiuolaikinio meno vizijų kompleksiškumą.

Agnė Zėringytė

Teatras – mano namai

Pokalbis su baleto šokėju Jonu Lauciumi

Jonas Laucius – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vedantysis solistas, taip pat kuria vaidmenis Anželikos Cholinos šokio teatre. 2015 m. baigęs M.K. Čiurlionio menų mokyklą ir atlikęs praktiką Ženevos šokio centre, prisijungė prie LNOBT baleto trupės. Ne kartą nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“; 2016 m. tapo Metų baleto viltimi, o 2018 m. – Metų baleto solistu. Atlieka pagrindinius vaidmenis daugelyje LNOBT baleto spektaklių.

Jonas Laucius balete „Barbora Radvilaitė“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Barbora Radvilaitė“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Barbora Radvilaitė“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Barbora Radvilaitė“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius šokio spektaklyje „Karalių pasaka“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius šokio spektaklyje „Karalių pasaka“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Tuščias atsargumas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Vanagaitė

Užrašai

iš Klaipėdos bienalės „Saulėlydis kas dvejus metus“

Man atrodo, kad daug jau prirašyta. Einu po parodas ir žymiuosi savo mintis realiu laiku (arba kiek įmanoma tą realų laiką apčiuopti). Ir man atrodo, kad pastarąjį laiką gyvename nuotrupomis, „užmestais“ žvilgsniais – ir žvilgsniai vis trumpėja, ir nuotrupos smulkėja. Kartais nėra prasmės daugžodžiauti, pakanka minties.

Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Vanagaitės nuotr.
Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Vanagaitės nuotr.
Joachim Koester, „Kantas vaikšto“. 2003–2004 m. Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Vanagaitės nuotr.
Joachim Koester, „Kantas vaikšto“. 2003–2004 m. Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Vanagaitės nuotr.
Madeleine Andersson, „jūsų skylė – mūsų tikslas“. 2022 m. Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Vanagaitės nuotr.
Madeleine Andersson, „jūsų skylė – mūsų tikslas“. 2022 m. Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Vanagaitės nuotr.
P. Staff, „Amerikietiška naktis“. 2023 m. Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Vanagaitės nuotr.
P. Staff, „Amerikietiška naktis“. 2023 m. Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Vanagaitės nuotr.
Virgilijus Šonta, „Sudužęs laivas. Klaipėda“, „Klaipėda, išmestas laivas“. 1977 m. Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“, parodos
Virgilijus Šonta, „Sudužęs laivas. Klaipėda“, „Klaipėda, išmestas laivas“. 1977 m. Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“, parodos
Vidmantas Ilčiukas, „Akimirkos. Tėvo mirtis“. 1992–1996 m. Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Vanagaitės nuotr.
Vidmantas Ilčiukas, „Akimirkos. Tėvo mirtis“. 1992–1996 m. Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Vanagaitės nuotr.

Atskirkime kultūrą nuo NA politikos

Esame lūžį kuriančio proceso stebėtojai ir dalyviai. Atsainiau stebint gali atrodyti, kad kultūros bendruomenė tiesiog nepatenkinta jai primestu nekompetentingu ministru. Tokį stebėtoją gal net įtikins komentatoriai socialiniuose tinkluose, kritikuojantys protestuojančius menininkus, mokslininkus, architektus, kuratorius, muzikus, dizainerius, teatralus, šokėjus, prodiuserius, bibliotekininkus už tai, kad neleidžiame žmogui net pabandyti dirbti.

Liudas Parulskis, „Artėja“. 2022 m.
Liudas Parulskis, „Artėja“. 2022 m.
Jonas Ūbis

Bėgantys nuo šešėlio

Krėsle prie televizoriaus

Alicios Rohrwacher „Chimera“ (LRT Plius, 9 d. 21.33) – iš tų filmų, kuriuos malonu gliaudyti mintyse, kurie tampa vaistais nuo nevilties ar neapykantos ir asmeniniu patyrimu. Filmo herojus archeologas Arturas (Josh O’Connor) Toskanos požemiuose ieško etruskų brangenybių, bet iš tikrųjų – kelio pas mylimąją Benjaminą.

„Chimera“
„Chimera“
„Drambliažmogis“
„Drambliažmogis“
„Patikimasis Pitas“
„Patikimasis Pitas“
„Vyriškos ašaros“
„Vyriškos ašaros“
„Tambledaunas“
„Tambledaunas“
LNDM inf.

„Migruojantis muziejus“ Juodkrantėje: šiuolaikinio meno ir skonių sintezė

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) tęsia projekto „Migruojantis muziejus“ renginių ciklą ir kviečia į pirmąjį rudens sezono renginį, kurio metu susijungs šiuolaikinis menas ir vietoje gimstančios kulinarinės interpretacijos. Pirmasis renginys vyks jau spalio 4 d. 18 val.

Paulius Šliaupa, „Rūšys“. 2024 m.
Paulius Šliaupa, „Rūšys“. 2024 m.
„Auros“ inf.

Kauno šokio teatro „Aura“ šiuolaikinio šokio spektaklis „Jūra“

„Ko skundiesi, jūra?“ – daugiau nei prieš šimtmetį klausė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Šiandien šį klausimą pakartojame kita tonacija – klausydamiesi, ką atneša jos bangų aimana.

Spektaklis „Jūra“, sukurtas choreografės, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Birutės Letukaitės, per garsą ir judesį atveria šiuolaikinės visuomenės kraštovaizdį. Gyvai atliekama M.K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“, atliekama Kauno miesto simfoninio orkestro, diriguojant Martynui Staškui, tampa kūnišku, galingu atsaku į šiandienos pasaulio skausmą – ekologinį, emocinį ir geopolitinį.

J. Danielevičiaus nuotr.
J. Danielevičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 712  >>> Archyvas