Spalio 8 d., trečiadienį, 19 val. AP galerijoje (Užupio g. 24, Vilnius) vyks Ievos Gailės fotografijos parodos „Antitezės“ atidarymas.
Spalio 7 d. 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje atidaroma šiuolaikinės Lenkijos transformacijų metraštininko Mariuszo Foreckio paroda „Lenkija permainų sūkuryje“, kurią sudaro darbai iš žymiausių fotografo serijų apie Lenkiją – „Blue Box“ (Mėlyna dėžutė), „Darbe“ ir „Mechanizmas“. Parodos kuratorius Mindaugas Kavaliauskas pastebi, kad Mariuszo Foreckio kūryba rezonuoja su šiandienos aktualijomis Lietuvoje, kai ekonomikos augimo užhipnotizuota visuomenė kūrybą, meną ir kultūrą keičia vartojimu, o kultūrai ir kūrybiškumui imamos taikyti verslo, vadybos, pramoninės gamybos taisyklės, normos ir kriterijai.
Baltijos gintaro meno centro galerijoje atidaryta dviejų lietuvių juvelyrų – Žilvino Bautrėno ir Algimanto Mikučio kūrybos paroda. Autorių darbai pabrėžia ir atskleidžia gintaro plastiškumą bei daugiasluoksniškumą tiek idėjos, tiek išraiškos prasme. Ekspozicijos kūriniai kviečia dialogui! Tad kartu su parodos lankytojais diskutuosime apie gintaro prigimtį, jo menines transformacijas, iškelsime kultūrinės atminties bei šiuolaikinio meno vizijų kompleksiškumą.
Pokalbis su baleto šokėju Jonu Lauciumi
Jonas Laucius – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vedantysis solistas, taip pat kuria vaidmenis Anželikos Cholinos šokio teatre. 2015 m. baigęs M.K. Čiurlionio menų mokyklą ir atlikęs praktiką Ženevos šokio centre, prisijungė prie LNOBT baleto trupės. Ne kartą nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“; 2016 m. tapo Metų baleto viltimi, o 2018 m. – Metų baleto solistu. Atlieka pagrindinius vaidmenis daugelyje LNOBT baleto spektaklių.








iš Klaipėdos bienalės „Saulėlydis kas dvejus metus“
Man atrodo, kad daug jau prirašyta. Einu po parodas ir žymiuosi savo mintis realiu laiku (arba kiek įmanoma tą realų laiką apčiuopti). Ir man atrodo, kad pastarąjį laiką gyvename nuotrupomis, „užmestais“ žvilgsniais – ir žvilgsniai vis trumpėja, ir nuotrupos smulkėja. Kartais nėra prasmės daugžodžiauti, pakanka minties.






Esame lūžį kuriančio proceso stebėtojai ir dalyviai. Atsainiau stebint gali atrodyti, kad kultūros bendruomenė tiesiog nepatenkinta jai primestu nekompetentingu ministru. Tokį stebėtoją gal net įtikins komentatoriai socialiniuose tinkluose, kritikuojantys protestuojančius menininkus, mokslininkus, architektus, kuratorius, muzikus, dizainerius, teatralus, šokėjus, prodiuserius, bibliotekininkus už tai, kad neleidžiame žmogui net pabandyti dirbti.
Krėsle prie televizoriaus
Alicios Rohrwacher „Chimera“ (LRT Plius, 9 d. 21.33) – iš tų filmų, kuriuos malonu gliaudyti mintyse, kurie tampa vaistais nuo nevilties ar neapykantos ir asmeniniu patyrimu. Filmo herojus archeologas Arturas (Josh O’Connor) Toskanos požemiuose ieško etruskų brangenybių, bet iš tikrųjų – kelio pas mylimąją Benjaminą.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) tęsia projekto „Migruojantis muziejus“ renginių ciklą ir kviečia į pirmąjį rudens sezono renginį, kurio metu susijungs šiuolaikinis menas ir vietoje gimstančios kulinarinės interpretacijos. Pirmasis renginys vyks jau spalio 4 d. 18 val.
„Ko skundiesi, jūra?“ – daugiau nei prieš šimtmetį klausė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Šiandien šį klausimą pakartojame kita tonacija – klausydamiesi, ką atneša jos bangų aimana.
Spektaklis „Jūra“, sukurtas choreografės, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Birutės Letukaitės, per garsą ir judesį atveria šiuolaikinės visuomenės kraštovaizdį. Gyvai atliekama M.K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“, atliekama Kauno miesto simfoninio orkestro, diriguojant Martynui Staškui, tampa kūnišku, galingu atsaku į šiandienos pasaulio skausmą – ekologinį, emocinį ir geopolitinį.