Gruodžio 4 d., ketvirtadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje (Vokiečių g. 2, Vilnius) vyks vokiečių istoriko, miesto antropologo Felixo Ackermanno paskaita „Vokiškoji užmarštis“.
Lapkričio 28 d., Vilniuje įsikūrusioje meno erdvėje „Editorial“ atidaroma Niujorke gyvenančio latvių menininko Viktoro Timofeevo įvietinta instaliacija „Exact Fantasy“ (liet. „Tiksli fantazija“). Tai – pirmoji menininko personalinė paroda Lietuvoje.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33, Klaipėda) kviečia sudalyvauti nemokamuose renginiuose, vyksiančiuose parodos „Kad ir pasaulio pabaiga: kraštovaizdis Lietuvos fotografijoje“ (kuratorė dr. Margarita Matulytė) kontekste.
Snieguolės Michelkevičiūtės ir Gerdos Paliušytės paroda „Lepus“ Kaune
Kauno kultūros bendruomenei nuolat aktualus klausimas, kaip paskatinti vietos gyventojus lankyti meno parodas. Parodos „Lepus“ kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė siūlo pagrįstą ir dialogišką sprendimą, kuris remiasi vietos atminties ištekliais: ekspozicija įkuriama neformaliai atgimusio Zanavykų (dar vadinamo Žaliakalnio) turgaus aplinkoje. Šis pasirinkimas tampa įrodymu, kad apleistos, tačiau socialinių pėdsakų prisodrintos miesto erdvės gali būti sėkmingai transformuojamos kultūrinės veiklos labui.








Pokalbis su šokėju Jonu Bernardu Kerteniu
Jonas Bernardas Kertenis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupės šokėjas, didžiojoje teatro scenoje pasirodantis jau ketvirtą sezoną. Sukūrė labai įvairius vaidmenis tiek klasikiniuose, tiek šiuolaikiniuose baleto ir šokio spektakliuose: Juokdarį „Barboroje Radvilaitėje“ (choreografė Anželika Cholina, LNOBT, 2011 m.), Mirtį „Čiurlionyje“ (choreografas Robertas Bondara, LNOBT, 2013 m.), Žmogų balete „Pradžioje nebuvo nieko“ (choreografė Živilė Baikštytė, LNOBT, 2023 m.), Jozefą K. „Procese“ (choreografas Martynas Rimeikis, LNOBT, 2017 m.), Leandrą „Arlekino milijonuose“ (choreografas Alexei Ratmansky, LNOBT, 2023 m.) ir daugelį kitų.








Viena žinomiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų Lina Lapelytė kitą savaitę pristatys retai Lietuvoje rodomą performansą keturioms kanklininkėms „Damos“. Šis pasirodymas atidarys tarptautinę Lietuvos nacionalinio muziejaus parodą „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“. Tai galimybė nemokamai patirti prieš dešimtmetį sukurtą, tačiau retai gyvai atliekamą kūrinį.
Krėsle prie televizoriaus
Rengdamasis filmuoti „Bramo Stokerio Drakulą“ (LRT Plius, 22 d. 21 val.) Francis Fordas Coppola pasižiūrėjo daug klasikinių kūrinių, tarp jų W.F. Murnau „Nosferatu. Siaubo simfoniją“, Sergejaus Eizenšteino „Ivaną Rūstųjį“, Orsono Welleso, Akiros Kurosawos filmus.
Minėdamas 174-ąsias tautos patriarcho, gydytojo, tautinio atgimimo veikėjo, kultūros puoselėtojo Jono Basanavičiaus gimimo metines, Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) lapkričio mėnesį tradiciškai kviečia lankytojus į prasmingų susitikimų, edukacijų, kūrybinių dirbtuvių ir šventinių iniciatyvų ciklą. Renginiai vyks dviejose su Jono Basanavičiaus gyvenimu bei veikla glaudžiai susijusiose Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniuose – Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose ir Signatarų namuose Vilniuje, kur daktaras praleido daugiau nei dvidešimt gyvenimo metų.
Paroda „Costume & Contemplation On Religion“ Panemunės pilyje
Kas sieja tokius prieštaringos prigimties dalykus – mūsų aprangą, kasdienio dėvėjimo įpročius ir tikėjimo tiesas, mintis apie anapusybę? Šiuo požiūriu sudomina dvi tarptautinės to paties ciklo „Costume & Contemplation On Religion“ parodos (kuratoriai Michałas Szulcas, Renata Maldutienė, Agnetė Voverė), šįmet surengtos skirtingose Vilniaus dailės akademijos (VDA) parodų erdvėse. Smalsu pažiūrėti, kaip mados dizaineriai permąsto savo santykį su religija, kokius raiškos būdus pasirenka, kaip derina specifinius, šiandien ypač aktualios problematikos padiktuotus konstrukcijos, formos ir dekoro elementus.







