Pokalbis su menininke Liza Baliasnaja
Liza Baliasnaja – choreografė, atlikėja, dėstytoja ir pedagogė, šiuo metu dirbanti tarp Lietuvos ir Vokietijos. Ji baigė šokio studijas P.A.R.T.S. šiuolaikinio šokio mokykloje bei filosofijos bakalaurą KU Leuven universitete. Menininkės darbai rodyti tiek Lietuvos festivaliuose „New Baltic Dance“, „ConTempo“, tiek užsienyje – „Favoriten“ Vokietijoje, „Radiant Nights“ Belgijoje ir kt.








Krėsle prie televizoriaus
Davido O. Russello filmo „Džoja“ (LNK, 27 d. 21.40) herojės mama nuolat žiūri serialą, kurio veikėjos – sektinas pavyzdys, nes gyvena prabangiame pasaulyje. Šiame kičo koncentrate svarbiausia yra žinoti, kas su kuo permiegojo, ką nusipirko. Trumpai tariant, panašias istorijas mėgsta ne tik „Delfi“ vartotojai.
Liepos 2 d. Keramikos paviljone (Respublikos g. 3) pradeda veikti Sofiios Horbachevskos paroda „Tuštumos svoris“. Paroda veiks iki rugpjūčio 23 dienos (imtinai).
Liepos 3–6 d. Kuliuose vyks X-asis Sofijos festivalis, šiemet skirtas Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės 140-osioms gimimo metinėms. Jubiliejinė festivalio programa kviečia iš naujo pažvelgti į Sofiją ne tik kaip į M.K. Čiurlionio gyvenimo bendražygę, bet ir kaip į savarankišką Lietuvos kultūros asmenybę – kūrėją, kritikę, lietuvybės ir modernios kultūros idėjų puoselėtoją, tarptautininkę.
Birželio 27 d. 11 val. įvyks pirmasis naujo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Pamario galerijos projekto „Meno pusryčiai“ renginys. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas Gintaras Grajauskas susitikime „Apie vandens skonį, poetinius dykinėjimus ir protestantišką darbštumą“ kalbės apie poeziją ir teatrą, paskaitys eilių iš naujausios savo knygos „Vandens skonis“ ir pristatys kelis dar knygoje nepublikuotus kūrinius.
Liepos 9–12 dienomis urbanistinėje HOFO erdvėje, jūriniame konteineryje, menininkė Urtė Jasenka atvers performatyvų piešimo namelį.
Birželio 18 d. Baltijos gintaro meno centre atidaroma Nerijaus Ermino paroda „Gintarmetis“.
Spinta, kaip tapatybės laboratorija
Kas apie mus pasako daugiau – mūsų žodžiai ar mūsų daiktai? Šis klausimas gali pasirodyti paradoksalus kultūroje, kuri žmogų vis dar linkusi laikyti autonomišku savo gyvenimo autoriumi. Tačiau pažvelgus atidžiau akivaizdu, kad didelė dalis mūsų kasdienybės vyksta ne abstrakčių idėjų, o materialių objektų apsuptyje. Drabužiai, kuriuos renkamės ryte, knygos lentynose, batai prie durų, ant kėdės paliktas megztinis ar sentimentalių smulkmenų pilnas stalčius – visa tai tyliai dalyvauja kuriant mūsų tapatybę.