„Kino tyrimai kartais gali pakankamai taikliai numatyti ateitį – tai, apie ką dar tik girdėjome prieš trejus metus, šiandien jau vyksta“, – sako kinotyrininkė, medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ tyrimų vadovė, LMTA Meno istorijos ir teorijos katedros vedėja, docentė, humanitarinių mokslų daktarė Lina Kaminskaitė.
Christianas Petzoldas apie „Liepsnojantį dangų“
Festivalį „Lokys, liūtas ir šakelė“ šiemet atidarys Christiano Petzoldo filmas „Liepsnojantis dangus“. Petzoldas (g. 1960 m.) – bene garsiausias vadinamosios Berlyno mokyklos režisierius ir scenaristas, filmų „Barbara“ (2012), „Feniksas“ (2014), „Tranzitas“ (2018), „Undinė“ (2020) autorius. Naujausias Petzoldo filmas „Liepsnojantis dangus“ („Roter Himmel“) šiemet apdovanotas Berlyno kino festivalio Didžiuoju žiuri prizu. Pateikiame Januszo Wróblewskio pokalbio su režisieriumi, išspausdinto savaitraštyje „Polityka“, fragmentus.
Nauji filmai – „Venecijos šmėklos“ ir „Kalbėk su manimi“
Erkiulis Puaro (Kenneth Branagh) po daugybės nuotykių nusprendė išeiti į pensiją ir gyventi viename gražiausių Europos miestų – Venecijoje. Tačiau palaimingas tinginiavimas trunka neilgai, mat prie jo namų durų pasirodo sena pažįstama rašytoja Ariadnė Olivjė (Tina Fey), tapusi didele žvaigžde dėl savo kriminalinių romanų, įkvėptų Puaro bylų. Ariadnė užsuka pas Puaro su viliojančiu pasiūlymu: ji nori, kad garsusis belgų detektyvas padėtų demaskuoti aiškiaregę Džoisę Reinolds (Michelle Yeoh), kuri skelbiasi girdinti mirusiųjų balsus. Kadangi netiki jokiais antgamtiniais reiškiniais, be to, prarado tikėjimą Dievu, Puaro sutinka. Helovino naktį apgriuvusiame ir, kaip spėjama, prakeiktame dvare rengiamas spiritizmo seansas, į kurį, žinoma, susirenka gana spalvinga kompanija...
Nauji filmai – „Tu man nieko neprimeni“
Kartais meilės nepakanka – tokia pagrindinė naujausio režisierės ir scenarijaus autorės Marijos Kavtaradzės filmo „Tu man nieko neprimeni“ (Lietuva, 2023) žinutė, kurią gali būti sudėtinga priimti besivadovaujantiems „meilė nugali viską“ filosofija. Giliai širdyje galbūt dažnas slapta tikisi, kad, taip, meilė pajėgi įveikti visas kliūtis, bet šio filmo veikėjai „milenialsai“ Elena (Greta Grinevičiūtė) ir Dovydas (Kęstutis Cicėnas) klausia: ar to tikrai reikia? Intymi, švelni ir rizikinga dviejų žmonių romantinių santykių istorija filme – be laimingos pabaigos. Kavtaradzė atkakliai, bet neįkyriai tyrinėja santykių, vertų pastangų ir laiko, matavimo sistemos atsparumą modernios meilės ir individualizmo kontekste.
Spalio 6 d. Lietuvos kino teatruose pasirodys nepaprastą kino žiūrėjimo patirtį žadanti „Samsara“. O spalio 7 d. filmas bus parodytas ypatingoje kino, muzikos ir šviesų naktyje kultūros erdvėje „gallery 1986“. Į Vilnių atvykstantis ispanų režisierius Lois Patiño intriguoja siekiu kine perteikti tai, kas nematoma, ir pasiūlo žiūrovams pasinerti į kolektyvinę meditaciją atliekant kino salėje neįprastą veiksmą – užsimerkiant. Per tris filmo dalis sekama reinkarnacijos kelionė iš budistinio Laoso į jūržolių ūkį Tanzanijoje.
Tarptautinis festivalis „Nepatogus kinas“ jau po dviejų savaičių, spalio 12-29 d., prie kino ir namų ekranų 17-ąjį kartą pakvies rinktinės dokumentikos mėgėjus – žiūrovai galės panirti į daugiau nei pusšimtį tikrų istorijų. Pokalbį su žiūrovais šiemet pradėdamas klausimu „Ar tavo?“, neužilgo vyksiantis „Nepatogus kinas“ pristato filmų programą.
Aktores Gerdą Čiuraitę ir Angeliną Daukaitę jungia meilė kinui ir vaidyba jau netrukus didžiuosius ekranus pasieksiančiame Irmos Pužauskaitės filme „Devintas žingsnis“. Čia jos įkūnija dvi septyniolikmetes geriausias drauges Ievą ir Mają, bandančias prisitaikyti prie pokyčių, kai į paauglišką realybę įžengia Ievos tėtis. Daugybę komplimentų už charizma ir natūralumu užburiantį duetą sulaukusios aktorės teigia, kad geriausiais draugais gali tapti iš pirmo žvilgsnio labai skirtingi žmonės; išduoda, kuri ne prieš kamerą, o gyvenime groja pučiamuoju instrumentu ir dalinasi jautriais suvokimais filme skambančia sveikimo nuo priklausomybės tema.
Filmuodama Paryžiaus ligoninės ginekologijos skyrių, kino režisierė Claire Simone suprato, kad serga vėžiu. Stojusi į pacientų gretas ji tapo ir savo filmo heroje. Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje (VDFF) pristatomoje kino veteranės juostoje „Mūsų kūnas“ („Notre Corps“, 2023) – įvairūs moteriški kūnai ir nuo jų neatsiejamos problemos.
Krėsle prie televizoriaus
Camille Claudel (1864–1943) – geriausiai žinoma XIX a. moteris skulptorė, bet jos kūryba buvo įvertinta tik po mirties. Būdama devyniolikos ji tapo Auguste’o Rodino mokine, asistente ir mylimąja, netrukus sulaukė pripažinimo, bet po tėvo mirties motina ją uždarė į psichiatrijos gydyklą. Motinai buvo nepriimtini ne tik dukters santykiai su Rodinu, bet ir noras kurti. Gydykloje, kurios gydytojai gerai suprato, kad skulptorė nėra beprotė, Claudel praleido trisdešimt metų, o jos kūryba buvo pamiršta. Claudel atradimo procesas iš naujo prasidėjo 1951-aisiais, kai buvo surengta jos paroda Paryžiaus Rodino muziejuje. Dabar Claudel – populiariosios kultūros dalis, ne vienos feministinės knygos herojė.
Spalio 20–21 d. Vilniuje vyks 8-oji tarptautinė kino konferencija „Miestas kine ir audiovizualinėse medijose“. Šiemet konferencija suburs svarbius kino, medijų ir transdisciplininių sričių tyrėjus (-as) iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos Respublikos, Turkijos ir JAV. Konferencijos programoje – daugiau nei 20 pranešimų, skatinančių permąstyti kino, ekranų ir kintančio miesto sąveiką. Renginys nemokamas ir skirtas kino tyrėjams (-oms), kino festivalių industrijos atstovams (-ėms) ir visiems (-oms), besidomintiems (-ioms) kinu, medijomis, architektūra ir urbanistika.