Pagal užsienio žiniasklaidą
Šeštadienį pasibaigusio Tarptautinio Romos kino festivalio nugalėtoju šiemet tapo Stepheno Daldry filmas „Šiukšlės“ („Trash“). Jį išrinko žiūrovai, kurie galėjo balsuoti išeidami iš salės, oficialiame festivalio tinklalapyje, taip pat specialiai balsavimui skirtose vietose Romos koncertų komplekso „Auditorium“ teritorijoje. „Šiukšlės“ pasakoja apie tris trečiojo pasaulio berniukus, kurie verčiasi šiukšlių rinkimu. Filmui įteiktas prizas „Auksinis Markas Aurelijus“. Kitų oficialių festivalio sekcijų prizininkus taip pat rinko žiūrovai. Jais tapo „12 piliečių“ („Shier gongmin“, rež. Xu Ang), „Haider“ (rež. Vishal Bhardwaj), „Fino a qui tutto bene“ (rež. Roan Johnson), „Looking for Kadija“ (rež. Francesco G. Ranagato).
Krėsle prie televizoriaus
Skaniai pavalgyti mėgstu, bet ilgai svarsčiau, kodėl paskutiniais metais televiziją ir kiną ištiko kulinarinis bumas. Kodėl kino festivaliuose atsiranda atskiros kulinarinio kino programos, dar galiu suprasti – juk reikia kažkur rodyti tokius filmus, bet kodėl visi kalba apie maistą, kodėl perka dideles kvailų receptų knygas kietais viršeliais, kodėl žiūri laidas, nuo kurių tikrą maisto gaminimo specialistą kartais gali ištikti net infarktas? Gal todėl, kad masinė kultūra pasiūlė visiems tapti hedonistais? Nors, kita vertus, hedonistu tikrai nepavadinčiau vieno žaliavalgystės entuziasto, praėjusią savaitę reklamavusio save ir savo šeimą kažkurioje informacinėje televizijoje. Tai greičiau mazochistas arba sektantas, kuriam maistas tik patvirtina jo išskirtinumą.
Prasidėjo kino festivalis „Nepatogus kinas“
Poetiški, novatoriški ir priverčiantys sutrikti – tai filmai, užgniaužę kvapą net įnoringiausiems kino kritikams. Šiemet Europos šalių kino forume „Scanorama“ jų kaip niekad daug.
„Jau dvylika metų viena svarbiausių „Scanoramos“ misijų yra rodyti filmus, kurių kitur žiūrovai nepamatytų. Dėl savo kitoniškumo ir sudėtingų temų jie ne visada randa vietą kino teatrų repertuare, – sako „Scanoramos“ meno vadovė Gražina Arlickaitė. – Šiuose filmuose nėra veiksmo, veikėjų ar efektų pertekliaus, nes puikiam kūriniui pakanka genialiai paprastos idėjos ir aiškios žinutės, siunčiamos žiūrovams. Šiųmetiniai „Scanoramos“ filmai sukels ne tik estetinį pasigerėjimą, bet ir paliks gilų pėdsaką širdyse.“
Daugelis danų režisieriaus Nilso Malmroso filmų sukurti remiantis asmeniniais išgyvenimais ir patirtimis, tačiau naujausias jo darbas „Skausmas ir džiaugsmas“ („Sorrow and Joy“, 2013) nustebino net ištikimiausius gerbėjus. Sukrečiančioje dramoje N. Malmrosas parodė savo šeimos tragediją, kai žmona dėl pogimdyvinės depresijos nužudė jųdviejų kūdikį. Lietuvoje šį filmą lapkritį bus galima pamatyti Europos šalių kino forume „Scanorama“.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Krėsle prie televizoriaus
Artėja festivalis „Nepatogus kinas“
Lenkų kino savaitė pristato Krystynos Jandos filmų retrospektyvą
Prancūzų aktorė Juliette Binoche visada buvo itin reikli vaidmenims ir režisieriams, todėl ilgainiui jos vardas daugeliui tapo kone garantu, kad filmas, kuriame ji vaidina, vertas dėmesio. Lapkričio 6 d. prasidėsiantis 12-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiemet pristatys net du naujausius aktorės vaidmenis filmuose „Zils Marijos debesys“ („Clouds of Sils Maria“, 2014) ir „Tūkstantį kartų labanakt“ („A Thousand Times Good Night“, 2013).