7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

„Lithuanian Shorts“ inf.

Baltijos šalių trumpametražių filmų projektų forumas laukia naujų idėjų

Ketvirtus metus Vilniuje vyksiantis Baltijos šalių trumpametražių filmų idėjų pristatymo forumas „Baltic Pitching Forum“ kviečia teikti naujausių vaidybinių ir animacinių filmų projektus. Šis forumas – unikali galimybė Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino kūrėjams tobulinti įgūdžius ir gilinti žinias, išmokti svarbiausių filmo idėjos pristatymo žingsnių bei būti įvertintiems Europos kino profesionalų.

 

Baltijos šalių trumpametražių filmų idėjų pristatymo forumas – tai dviejų dienų renginys. Trijų šalių kūrėjai pristatys projektus, kuriais sieks sudominti tarptautinių televizijų, festivalių, kino gamybos ir platinimo kompanijų bei internetinių VoD platformų atstovus. Pirmąją forumo dieną kūrėjai bus mokomi, kaip aiškiai ir įdomiai pateikti naujo filmo projektą, valdyti kūno kalbą, sudominti potencialų platintoją ar investuotoją. Antrą dieną kūrėjai pristatys naujausių trumpametražių filmų projektus tarptautinei septynių narių komisijai.

„Kino pavasario“ inf.

Savaitgalį Vilniaus kino festivalyje įvyko 12 lietuvių premjerų

Pirmosiomis „Kino pavasario“ dienomis išskirtinis dėmesys skirtas šiuolaikiniam lietuvių kinui. Penktadienį festivalio žiūrovai buvo kviečiami į trumpų lietuvių filmų premjeras, o šeštadienį vyko Lietuvių filmų vakaras, Studentų filmų konkurso pristatymas bei Lietuvių filmų naktis. Renginiuose dalyvavo ir po pasaulį pasklidę filmų kūrėjai, vienas jų – animacinio filmo „Virsmas“ režisierius, Kanadoje kuriantis lietuvių kilmės australas Nathanas Jurevicius.

 

Šių metų festivalyje netrūks puikių lietuvių kino kūrinių programose Raimondo Vabalo retrospektyva, Lietuvių filmų premjeros, Lietuviai svetur, Studentų filmų konkursas. Trys trumpametražiai filmai dalyvaus tarptautiniame Trumpame konkurse, Manto Kvedaravičiaus dokumentinis filmas „Mariupolis“ ir Igno Miškinio vaidybinė „Karalių pamaina“ varžysis konkursinėje programoje „Baltijos žvilgsnis“.

Kadras iš filmo „Namo“
Kadras iš filmo „Namo“
Živilė Pipinytė

Nuostabus dugnas

Nauji filmai – „Vyrai muša tiksliau“

Lietuvių komercinis kinas pateikė staigmeną balandžio 1-ajai. Nauja Donato Barbvydo, Vidmanto Tadeušo ir Alvydo Šlepausko komedija „Vyrai muša tiksliau“ dar kartą įrodė, kad jauni lietuvių kino kūrėjai apdovanoti nepakartojamu humoro jausmu. Kaip jau įprasta, ir šis lietuviškas filmas reklamuoja ne tik specifiškas lietuviškas prekes bei paslaugas, bet ir nacionalinio atgimimo spiritus movens – pažangius lietuvių verslininkus bei jų liberalų požiūrį į kultūrą.

 

Pagrindinis filmo herojus – jaunosios kartos verslininkas Alfonsas (Marius Repšys) – turi problemų su savo seksualine tapatybe, mat jam patinka ir blondinės, ir blondinai. Ištikimi draugai Petras ir Povilas (Sakalas Uždavinys ir Arūnas Sakalauskas) nusprendžia jam padėti. Kartu su draugais Alfonsas vyksta medžioti į Lietuvos miškus kažkur Lenkijos pašonėje. Atvykę į pamiškės kaimą, išalkę draugai nusprendžia užkąsti kaimo užeigoje. Čia juos užpuola degradavę vietos gyventojai, kuriuos suvaidino lietuvių kino žvaigždės – Andrius Mamontovas, Marijonas Mikutavičius, Andrius Užkalnis ir Mantas Jankevičius. Draugai meniškai sutalžo užpuolikus ir pelno žavios blondinės Daivos (Edita Užaitė), kuri turi nuostabų balsą, bet priversta užsiiminėti striptizu pakelės bare, simpatijas.

„Vyrai muša tiksliau“
„Vyrai muša tiksliau“
Jonas Ūbis

Kaip tapti tuo, kas esi

Krėsle prie televizoriaus

Pasaulis sensta, gyvenimas ilgėja ir pagyvenusių žmonių problemos tampa vis aktualesnės. Dar prieš keliolika metų seksualinės šešiasdešimtmetės problemos, ko gero, būtų sudominusios tik neišradingų komedijų kūrėjus. Bet laikai keičiasi. Sebastiano Lelio „Glorijos“ (LRT kultūra, 6 d. 22.30) herojei yra maždaug tiek ir ji kupina įvairiausių talentų. Po skyrybų su vyru, kuris išėjo pas jaunesnę, Glorija jaučiasi vieniša. Vaikai suaugę ir motinai neturi laiko. Ir nors moteris suvokia, kad senėjimo nesustabdysi, artimiausiu metu ji nesirengia tapti senute. Smulkutė, energinga Glorija vaikšto į pagyvenusiems žmonėms rengiamus šokius, pro didelius akinių stiklus smalsiai žvalgosi į potencialius partnerius, lanko įvairiausius užsiėmimus ir nori gyventi visavertį gyvenimą. Šokiuose ji sutinka Rodolfą, kuris prieš metus išsiskyrė su žmona. Tarp jų užsimezgęs ryšys žada tikrą, gal paskutinį jausmą.

 

Už geriausią moters vaidmenį Berlyno kino festivalio „Sidabriniu lokiu“ apdovanota Čilės teatro ir kino žvaigždė Paulina Garcia filme subtiliai atskleidžia staiga gimusią moters viltį ir aistrą. Jos Glorija negali nesižavėti. Režisierius ir aktoriai neslepia pagyvenusių nuogų kūnų, bet sugeba apsaugoti filmą nuo vulgarybių. Glorijos problemas gilina Rodolfo neryžtingumas. Buvęs karininkas, matyt, sėkmingas žmogus, jis nesugeba (ar nenori) suprasti Glorijos, todėl pasirengęs palikti moterį bet kurią minutę, kai jo prireiks nesavarankiškoms dukterims.

„Glorija“
„Glorija“
„Blogis po saule“
„Blogis po saule“
„Slaptasis brolis“
„Slaptasis brolis“
„Bornas. Sunaikinta tapatybė“
„Bornas. Sunaikinta tapatybė“

Ten viskas – apgaulė

Vitalijus Manskis apie filmą „Čia visad šviečia saulė“

„Kino pavasaris“ parodys garsaus rusų kino dokumentininko Vitalijaus Manskio filmą „Čia visad šviečia saulė“ (2015). Manskis gimė Lvove 1963 m., mokėsi Maskvos kinematografijos institute (VGIK). Jo filmai pelnė per šimtą prizų Rusijos ir tarptautiniuose kino festivaliuose, Manskis – Rusijos kino premijos „Nika“ laureatas. Kine jis debiutavo 1987 metais. Lietuvoje dėmesio sulaukė 1999 m. sukurtas jo filmas „Asmeniškos kronikos. Monologas“, kuriame pasinaudodamas kino mėgėjų filmuotomis šeimos kronikomis režisierius sukūrė simbolišką sovietų šalyje užaugusio keturiasdešimtmečio biografiją. Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje rodytas filmas „Nekaltybė“ (2008) apie merginas, nusprendusias pelningai parduoti savo nekaltybę, 2013 m. „Scanorama“ pristatė Manskio filmą „Vamzdis“, rodantį dujų kelią iš Rusijos Šiaurės į Europą.

 

Manskis išgarsėjo ne tik originaliais dokumentiniais filmais „Palaima“ (1996), „Tatu“ anatomija“ (2003), „Poeto mirtis“ (apie Vladimirą Vysockį, 2006), bet ir aktualiais, Rusijos politinėms problemoms skirtais kino pasakojimais „Jelcinas. Kitas gyvenimas“ (2001), „Putinas. Keliamieji metai“ (2001), dokumentiniais serialais. Rusijos televizijose RTR, REN TV Manskis kūrė ir prodiusavo originalius projektus „Šeimos kino kronikos“ (1995–1997), „Realus kinas“ (1999). 2004 m. jis įkūrė studiją „Vertov. Realnoje kino“, kurios tinklalapis „Vertov.ru“ bene pirmasis internete pradėjo nuosekliai pristatyti sovietų dokumentinio kino istoriją. Tarp garsiausių Manskio projektų – mėgėjiškų kino kronikų (1945–1991) archyvas, Realaus kino manifestas, Nacionalinė nevaidybinio kino premija „Lavrovaja vetv“ ir nevaidybinio kino festivalis „Artdokfest“. Nuo 2014 m. režisierius gyvena Rygoje. Pateikiame ištraukas iš Manskio interviu žurnalui „The New Times“. Su Manskiu kalbėjosi Jevgenija Albac.

„Čia visad šviečia saulė“
„Čia visad šviečia saulė“
„Čia visad šviečia saulė“
„Čia visad šviečia saulė“
„Čia visad šviečia saulė“
„Čia visad šviečia saulė“
„Kino pavasario“ inf.

„Kino pavasaris“ kviečia rinkti geriausią metų Lietuvos kino aktorių ir aktorę

Šventinį pirmadienio vakarą kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ buvo pristatyti rinkimų „Geriausias metų Lietuvos kino aktorius ir aktorė“ nominantai. Nugalėtojus rinks „Kino pavasario“ žiūrovai, nuo kovo 29 d. galintys balsuoti portale „Žmonės.lt“. Laimėtojai balandžio 11 d. bus apdovanoti per iškilmingą ceremoniją Nacionalinėje dailės galerijoje.

 

Šiemet dėl geriausio metų Lietuvos kino aktoriaus titulo varžysis Juozas Budraitis, sukūręs įsimintiną vaidmenį Algimanto Puipos filme „Edeno sodas“. Aktorius kine vaidina nuo 1965 m., jis įkūnijo arti šimto personažų. „Tiek kine, tiek teatre esu savamokslis, vadovaujuosi susikurta mokykla. Ką nors darant, kaip ir kuriant naują vaidmenį, visuomet kyla daug klaustukų, ir nesu tikras, ar visuomet į juos visus atsakau. Taip visą gyvenimą“, – nominantų pristatymo vakare kalbėjo Budraitis.

„Kino pavasario“ inf.

„Kino pavasaris“ skelbia atvykstančius konkursinių programų kūrėjus ir žiuri narius

Ketvirtadienį prasidėsiantis 21-asis „Kino pavasaris“ festivalis skelbia, kokie konkursinių programų žiuri nariai, režisieriai, aktoriai, prodiuseriai ir operatoriai aplankys Lietuvą.

 

Čilės kino kritikė Pamela Biénzobas, Busano (Pietų Korėja) kino festivalio programos sudarytojas Jinas Parkas, Taragonos (Ispanija) kino festivalio direktorius ir Talino kino festivalio „Juodosios naktys“ programos sudarytojas Javieras Garcia Puerto, pernai „Kino pavasaryje“ sėkmės sulaukusio filmo „Liuciferis“ režisierius Gustas Van den Berghe’as, Rusijos kino kritikas, istorikas, festivalių programų sudarytojas Andrejus Plachovas – šie „Kino pavasario“ svečiai vertins programos „Nauja Europa, nauji vardai“ filmus.

„Valpurgijos naktis“
„Valpurgijos naktis“
„Kino pavasario“ inf.

„Meeting Point – Vilnius“: Izraelio kino fondo paskaita, 11 lietuviškų kino projektų ir festivalių simpoziumas

Paskutinėmis „Kino pavasario“ dienomis, balandžio 12–14 d., vyks 7-oji konferencija „Meeting Point – Vilnius“. Šių metų konferencijos programos akcentai – dėmesys bendradarbiavimui su Lenkija, specialūs seminarai prodiuseriams, kino festivalių simpoziumas ir jau tradicija tapusi būsimų filmų projektų pristatymo sesija. Filmų gamybos ir festivalių rėmimo patirtimi dalinsis žymūs užsienio kino profesionalai iš Lenkijos, Izraelio, Kanados ir Ispanijos. 

 

Šiemet ypač daug dėmesio bus skiriama bendradarbiavimui su Lenkija. Vis didėjantis bendrų projektų tarp Lietuvos ir Lenkijos skaičius paskatino diskusijas apie projektų ateitį, todėl iš šios šalies į konferenciją atvyksta daug svečių.

 

Kitas šiųmetės konferencijos akcentas – filmų gamybos procesas. Vilniuje viešės Izraelio kino fondo direktorius Katrielis Schory. „Meeting Point – Vilnius“ jis skaitys dvi paskaitas: kaip sėkmingai gaminti mažo biudžeto filmus ir ko reikia sėkmingam prodiuserio ir režisieriaus bendradarbiavimui. K. Schory taip pat padės prodiuseriams pasiruošti filmų projektų pristatymui.  Lietuvos kino gamybai skirtoje konferencijos „Zero Day“ dalyje  kalbės Tomas Nemūra, agentūros „The Chocolate“ vadovas.

 „Laukinės rožės“
„Laukinės rožės“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Kovo 18 d. Prahoje mirė kino režisierius, vienas čekų Naujosios bangos kūrėjų Janas Němecas. Jam buvo 79 metai. Debiutinis pilno metražo Němeco filmas „Nakties deimantai“ (1964) pasakojo apie du jaunus žydus, pabėgusius iš konclagerin važiuojančio traukinio. Jau šiame filme, apdovanotame Manheimo kino festivalio prizu, Němecas atsisakė tradicinio pasakojimo. Vėliau jis ne kartą eksperimentavo su kino pasakojimo galimybėmis, filmuose dažnai pasitelkdavo alegoriją, satyrą, poetinio ir siurrealistinio kino elementus. Němecas savo stilių vadino „sapnų realizmu“. 1965 m. kartu su Jiři Menzeliu, Vera Chytilova ir Jaromiru Jirešu Němecas ekranizavo Bohumilo Hrabalo noveles – filmas „Perlai dugne“ tapo naujojo čekų kino manifestu ir iki šiol lieka viena 7-ojo dešimtmečio autorinio kino viršūnių. Provokuojanti Němeco „Ataskaita apie vakarėlį ir jo svečius“ (1966) tapo karčia totalitarinės sistemos ir kartu žmonių elgesio joje satyra. Filmas įsiutino tuometinius valdančiuosius. 1968 m., kai sovietų tankai nuslopino „Prahos pavasarį“, Němecui pavyko slapta nufilmuotą medžiagą išvežti į Vakarus. Ją režisierius panaudojo filme „Oratorija Prahai“ (1968). Netrukus Němecas pateko valdžios nemalonėn, jam buvo uždrausta kurti filmus. 1974 m. režisierius emigravo, jis dirbo Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Britanijoje ir JAV. 1989 m. jis grįžo į Čekiją, kūrė filmus ir dėstė Prahos kino mokykloje (FAMU). Prieš mirtį Němecas filmavo autobiografinę komediją „Vilkas iš Karališkųjų vynuogynų gatvės“. Pernai rudenį „Scanorama“ Vilniuje parodė trijų režisieriaus filmų retrospektyvą, pavadintą „Janas Němecas iš arčiau“.

69-ojo Kanų kino festivalio afiša
69-ojo Kanų kino festivalio afiša
Kadras iš Jano Němeco filmo „Nakties deimantai“
Kadras iš Jano Němeco filmo „Nakties deimantai“
Aktorė Margot Robbie
Aktorė Margot Robbie
Jonas Ūbis

Daug nostalgijos

Pavasarinio „Kino“ skaitymo malonumai

Kai įvairiuose lietuviško interneto šiukšlynuose po kiekvienos premjeros režisieriai giriasi savo nauju komerciniu „kūriniu“, ne tik jiems sveika atsiversti naują „Kiną“ ir paskaityti, ką prancūzai rašo apie Šarūną Bartą. Neringa Kažukauskaitė parengė pluoštą žiniasklaidos atsiliepimų apie Paryžiaus Pompidou centre surengtą režisieriaus kūrybos retrospektyvą. Susižavėjimas begalinis. Ji taip pat pateikia žurnalo „Chaos reigns“ anketą. Atsakydamas į ją Bartas netiesiogiai liudija, kas formavo jo kinematografinį skonį. Daug ką galima buvo ir nuspėti, bet kad filmas, padalijęs gyvenimą į „iki ir po“, būtų Romano Balajano „Skrydžiai sapnuose ir tikrovėje“, niekad nebūčiau pagalvojęs.

 

Jei pavargote nuo kino teatrų siūlomo repertuaro, balandį galima pabėgti į „Kino pavasarį“. Jo programai skirti keli žurnalo straipsniai: Santa Lingevičiūtė atkreipia dėmesį į programos filmus, kurių negalima praleisti, Aistė Račaitytė pristato Shakespeare’o ekranizacijų retrospektyvą, Mantė Valiūnaitė – Raimondą Vabalą, kurio ankstyvųjų filmų retrospektyva taip pat laukia festivalio žiūrovų, Živilė Pipinytė „iš arčiau“ pristato rusų režisierių Aleksandrą Sokurovą – jo naujausią filmą „Frankofonija“ taip pat rodys „Kino pavasaris“, Izolda Keidošiūtė rašo apie lenkų kino ir teatro aktorę Magdaleną Cielecką, kurią bus galima pamatyti dviejuose konkursiniuose festivalio filmuose – „Šokių aikštelės dukterys“ ir „Jungtinės meilės valstijos“.

  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas