9 lietuvių autorių knygos buvo atrinktos projekte „Knyga+Kinas“ kaip labiausiai kinematografiškos ir galinčios tapti kino filmais. Visos jos bus pristatytos specialiame renginyje Vilniaus knygų mugėje Vasario 25 dieną, 14 val., taip pat bus transliuojamas tiesiogiai internetu. Projektas „Knyga + Kinas“ skatina kino ir literatūros bendradarbiavimą ir vyksta jau trečius metus.
Krėsle prie televizoriaus
Alfonso Cuaróno „Gravitacijos“ (BTV, 19 d. 22 val.) siužetas gana paprastas. Astronautė daktarė Stoun (Sandra Bullock) ir erdvėlaivio kapitonas Metas Kovalskis (George Clooney) išėjo į atvirą kosmosą remontuoti kosminio teleskopo. Bet paprasta procedūra baigėsi katastrofa, mat rusai nusprendė sunaikinti seną palydovą, jis suiro į daugybę mažų dalių, kurios skriedamos neregėtu greičiu sunaikino ir erdvėlaivį, ir netoliese įsikūrusią kosminę stotį. Likę gyvi astronautai turi oro, kurio užteks kvėpuoti pusantros valandos (tiek trunka ir filmas). Ar jiems pavyks pasiekti kitą kosminę stotį, paaiškės tik filmo pabaigoje.
Nauji filmai – „Moonfall: Mėnulio kritimas“
Dar filmui nepasirodžius didžiuosiuose ekranuose, NASA suskubo „Twitter“ platformoje paskelbti, kad „Moonfall: Mėnulio kritimo“ („Moonfall“, D. Britanija, Kinija, JAV, 2022) įvykiai tikrovėje niekada nenutiktų. Tai buvo eilinis viešųjų ryšių triukas, nors naujasis režisieriaus Rolando Emmericho („Nepriklausomybės diena“, „Diena po rytojaus“, „2012-ieji“) darbas užpildytų kino teatrų sales ir be tokios reklamos. Filmo aprašymas iš tikrųjų pažadina vaizduotę: neaiški jėga išmuša Mėnulį iš orbitos ir šis ima skrieti į mūsų planetą. Trijų žmonių grupelė leidžiasi į pavojingą kelionę, kad išspręstų kosminę dilemą.








Dviems „Oskarams“ nominuota drama, didžiųjų kino festivalių apdovanojimus pelniusios kino istorijos, naujausi „Floridos projekto“ režisieriaus Seano Bakerio ir „Liepsnojančios moters portreto“ kūrėjos Céline’os Sciamma filmai – visus šiuos ironiškus, jautrius, epiškus ir įvairialypius kino pasakojimus „Kino pavasario“ žiūrovai galės pamatyti jau kovo 24–balandžio 3 dienomis vyksiančio festivalio programoje „Kritikų pasirinkimas“.
Nacionalinio kino restauravimas bei skaitmeninimas – viena iš pasaulio sinematekoms būdingų veiklų. Ja jau dešimtmetį užsiima ir medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“. Dalis organizacijos sinematekos, veikiančios adresu A. Goštauto g. 2, Vilniuje, kolekcijos restauruota, suskaitmeninta ir prieinama interneto svetainėje Sinemateka.lt.
Kaip ir pati meilė, filmai apie ją būna visokie, vieni – rožiniai ir kiek cukruoti, o kiti apie meilę ir jos išraiškas kalba dramatiškai ir be užuolankų. Tarptautiniuose festivaliuose apdovanota ir neseniai Lietuvos didžiuosius ekranus apkeliavusi režisieriaus Andriaus Blaževičiaus įtempta meilės drama „Bėgikė“ vasario 14–ąją atkeliauja į namų kino ekranus – filmas pradedamas rodyti „ŽMONĖS Cinema“ platformoje.
Kinas yra viena iš galingiausių priemonių perteikti aktualias istorijas, panardinti žiūrovus į (ne)pažįstamus mus supančių žmonių pasakojimus. Didelio kino gerbėjų susidomėjimo sulaukęs sausį startavęs trumpųjų filmų ciklas „Kai susitinka istorijos” kviečia reflektuoti apie mus supančią aplinką ir joje vykstančius migracijos procesus. Vakar, vasario 13 d., LRT mediatekoje pristatyta antroji trumpametražių filmų programa, kuri žiūrovams bus nemokamai prieinama iki kovo 12 d.
Nauji serialai – „Namas“
Aštuntajame dešimtmetyje namų keliamas nejaukumas tapo svarbia siaubo kino tema. Čia žmogaus, o ne monstrų kuriamas blogis perkeliamas į mums artimiausią erdvę. Namai figūruoja tokiuose visų matytuose siaubo filmuose kaip „Kruvinos skerdynės Teksase“ („The Texas Chain Saw Massacre“, 1974), „Egzorcistas“ („The Exorcist“, 1973) ar „Švytėjimas“ („The Shinning“, 1980). Dėl pasaulyje įvesto karantino ši tema ir vėl tapo aktuali – juk nūdien namai tapo savotišku kalėjimu.
Pokalbis su Rasa Paukštyte
Šių metų birželį jau tryliktą kartą Lietuvos kino kūrėjams bus įteikti „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai. Apie tai, kodėl reikia švęsti kiną, kalbamės su kino kritike Rasa Paukštyte.
Eidama 91-uosius Romoje mirė Monica Vitti, pati neitališkiausia italų kino žvaigždė, intelektualaus kino ir „itališkosios komedijos“ deivė, Michelangelo Antonioni mūza.