Kino anonsai

„Skalvijos“ inf.

Kone pusšimtį vertingų filmų Kino klasikos vakaruose pristatęs „Skalvijos“ kino centras, gruodį (8, 15, 22, 29 d.) siūlo dar vieną rinktinį kino patyrimą. Tai per laiką, skirtingas epochas keliaujanti, lyties, tapatumo ribas peržengianti britės Sally Potter drama „Orlando“ (1992 m.), sukurta pagal to paties pavadinimo Virginios Woolf romaną. Nežabota fantazija ir laisve pasižyminti knyga, kurią jos autorė vadino pokštu, smagumu, eskapada, pasirodė dar 1928 m. ir sužavėjo daugelį, tačiau niekas iki pat 9-ojo dešimtmečio nedrįso jos ekranizuoti. Ambicingam sumanymui ryžosi nepriklausomo kino kūrėja S. Potter.

Pirmosiomis gruodžio dienomis į kino teatrus atkeliaus restauruota ir šiuolaikiniams kino ekranams pritaikyta Arūno Žebriūno poetinė drama „Paskutinė atostogų diena“ (1964, kitas pavadinimas „Mergaitė ir aidas“ ). Gruodžio 3 d. filmas bus pristatytas kino teatre „Pasaka“ Vilniuje, gruodžio 4 d. – Kauno kino centre „Romuva“. Abu kino seansai – nemokami ir atviri visuomenei.

Rengėjų inf.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatomas Vokietijoje gyvenančių seserų Marijos ir Natalijos Pečiatnikovų projektas „Pabaltys“. Tai 20 minučių animacinis filmas ir jį papildanti instaliacija – jautrus menininkių grįžimas į savo vaikystę, kaimelį Ignalinos miškuose netoli Palūšės.

Nuo mažų dienų kiekvieną vasarą mergaitės su tėvais ir seneliais iš tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) atvažiuodavo atostogauti į Pabaltį – penkių namų kaimą, kuriame gyveno visi Mačiuliai...

„Scanoramos“ inf.

Ketvirtadienį Vilniuje prasidės tradicinis, jau septynioliktas, Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Šiemet festivalio programoje – daugiau kaip šimtas filmų, atrinktų iš svarbiausių Europos kino festivalių, geografiją praplėtęs trumpametražių filmų konkursas „Naujasis Baltijos kinas“ ir turiningi susitikimai su pasaulinio pripažinimo sulaukusiais kūrėjais Hansu Petteriu Molandu, Tomu Lassu, Sergejum Loznica.

„Skalvijos“ inf.

Paskutinį spalio sekmadienį kino klasikos vakarus rengiantis „Skalvijos“ kino centras nukels į nebyliojo kino erą. Bus parodytas kertinis sovietų kino klasiko Fridricho Ermlerio filmas „Imperijos nuolauža“ („Oblomok imperii“, SSRS, 1929) su gyvu akompanimentu.

„Skalvijos“ inf.

Spalio 22–24 d. „Skalvijos“ kino centre jau antrus metus rengiamos Ukrainos kino dienos.  Bus pristatyti pastaraisiais metais sukurti šios šalies kino kūrėjų filmai. Visi seansai nemokami.

Antradienį (22 d.19 val.) Ukrainos kino dienas atidarys bene laukiamiausias pastarųjų metų  ukrainiečių filmas „Talka“ („Toloka“, 2019). Filmą pristatys režisierius Michailas Iljenka. „Talka“ sukurta poeto Taraso Ševčenkos baladės „Tos Katerinos troba prie tilto“ motyvais. Tragiškas moters likimas filme – tarsi Ukrainos valstybės likimo atspindys. Pasinaudojant Katerinos gyvenimo posūkiais, pasakojama apie Ukrainos išlikimą.

LAA inf.

Spalio mėnesį jau septynioliktą kartą visame pasaulyje bus minima Tarptautinė animacijos diena. Kiekvienais metais daugiau nei 50-yje šalių rengiamos parodos, filmų peržiūros, animacijos dirbtuvės ir kiti kino animaciją populiarinantys renginiai.

„Kino pavasario“ inf.

Respublikinis edukacinis kino projektas „Kino knyga“ kviečia 9–12 klasių moksleivius dalyvauti konkurse „Kūrėjas“, kurio nugalėtojams bus skirtos vienkartinės stipendijos ir pakvietimas į kūrybines kino dirbtuves spalio 26–30 d. Vilniuje. Tai unikali galimybė susipažinti su kino srities profesionalais, išbandyti jėgas filmų kūrime bei atrasti bendraminčių.

Rengėjų inf.

Ketvirtadienį prasidėjęs festivalis „Nepatogus kinas“ daugybę renginių pasiūlys ne tik žiūrovams, bet ir šalies kino profesionalams. Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalį šiemet aplankys filmų kūrėjai, tarptautinės kino industrijos profesionalai, savo idėjas viešai pristatys specialių dirbtuvių atstovai iš įvairių šalių.

„Scanoramos“ inf.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiemet pristatys gausią lietuviškų premjerų programą, kurios pagrindine linija tapo asmeninės ir istorinės atminties refleksijos.

„Kalbėdami apie „Scanoramos“ vertybines atramas, visada akcentuojame praeities ir dabarties jungtį, išryškinančią laikui nepavaldžius žmogiškosios būties aspektus. Atmintis plečia mąstymo horizontą, padeda įsivardyti lemtingas klaidas ir leidžia suvokti save įvykių tėkmėje, kuriančioje asmeninę ir didžiąją istoriją. Džiaugiuosi, kad lietuvių kinas vis dažniau įrodo galintis gilintis į šias temas, nenuslysdamas pavojinga sentimentalumo arba reakcingumo riba,“ – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.