Kino anonsai

Valentas Aškinis

Tarptautinis Ansi animacinių filmų festivalis

Politinių atspalvių festivalyje netrūko. Gatvių eitynės ar protesto akcijos buvo girdimos visame mieste. Įprastą šventinę festivalio uždarymo ceremonijos nuotaiką užgožė ryškūs politiniai ir karo atspalviai. Didėjantis smurtas, kančios, mirtys Gazoje, Izraelyje ir Irane daugybei kino kūrėjų sužadino solidarumo jausmą su karo ir priespaudos aukomis, šiemet ypač Artimuosiuose Rytuose. Žiuri narė Sepideh Farsi iš Irano kreipėsi į visus jaudinančia kalba, pasmerkdama tai, ką pavadino „besitęsiančiu genocidu Gazoje“, ir pasidalindama asmeniniu sielvartu dėl kolegės Fatmos Hassounos mirties per Izraelio oro smūgį. Ji šią žinią pranešė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pasirodė informacija, kad Izraelis surengė išpuolį prieš jos šalį. Farsi paragino animacijos bendruomenę veikti ne tik kine, bet tapti ir realaus pasaulio pokyčių veiksniais. Kita žiuri narė iš Irano Shiva Sadegh Assadi perskaitė per išpuolius žuvusios jaunos moters Parnios Abbasi eilėraštį, kurį visi susirinkusieji palydėjo atsistoję ilgais plojimais, sustiprinančiais vakaro refleksyvią ir politiškai įkrautą atmosferą.

Kino pavasario inf.

Pasaulinę lietuvių filmo „Svečias“ premjerą prestižiniame Karlovi Varų kino festivalyje vainikavo įspūdingas įvertinimas – Vytautas Katkus pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą. 59-ojo festivalio žiuri šį prizą šiemet skyrė dviems režisieriams – antrąjį apdovanojimą pelnė prancūzų režisierius Nathan Ambrosioni už filmą „Out of Love“. 

Kino kritikų, tyrėjų ir kūrėjų apklausa

Einame 25-uosius naujo tūkstantmečio metus, per kuriuos ir visuomenė, ir kinas išgyveno nemažai pokyčių. Sukuriama vis daugiau filmų, jie tapo labiau matomi tarptautinėje erdvėje ir pelno įvairius apdovanojimus. Tad norėtųsi pasiūlyti šiek tiek sustoti ir pagalvoti, kokie XXI a. lietuviški filmai (vaidybiniai, dokumentiniai ir animaciniai) galėtų būti laikomi svarbiausiais. Paprašėme kino kritikus, tyrėjus, režisierius ir scenarijų autorius sudaryti savo asmeninius sąrašus (10–20 filmų).

Valentas Aškinis

Dėmesys Vengrijos animacijai ir trumpametražių filmų konkursas

Vengrijos menininkai Ansi gatvėse pristatė 111 metų animacinio kino istoriją kaip žaismingą lauko parodą, pilną išradingų instaliacijų. Mieste ir parke įsitaisė mylimi personažai iš klasikinių filmų ir šiuolaikinių kūrinių, kurie stebino festivalio dalyvius, Ansi miesto svečius ir gyventojus netikėtose vietose. Aikštėje šalia kino teatro „Pathé“ buvo atidarytas vengrų kupolas. Įžengę į šį 360° kupolą ir sugulę ant čiužinių, žiūrovai galėjo stebėti vaizdus lubose. Čia pristatyti klasikiniai ir šiuolaikiniai vengrų animacijos perlai. Išties buvo puiku pabėgti nuo vidurdienio karščio ir pamedituoti kondicionierių atvėsintame kupole su panoraminiais vaizdais ir erdviniais garsais. Bene svarbiausia projekcija – trijų originalių trumpametražių filmų transformacija į vieną bendrą kūrinį. Tai liaudies tradicijos, religinis dvasingumas ir gamtos pasaulis, kaip jį įsivaizduoja vengrų kino kūrėjai. Sujungti šie filmai: režisieriaus Hegyi Füstös László „Minstreliai“ (1978), režisierės Dóros Keresztes „Pasaulio gėlė, gėlės pasaulis“ (2017), režisieriaus Sándoro Reisenbüchlerio „Žalieji įspėjimai kiekvienai dienai“ (1992). 

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Kūnų grobikai – tai ateiviai iš kosmoso, kurie bando užkariauti Žemę naktį įsiskverbdami į miegančių žmonių kūnus. Po to žmonės atrodo taip, kaip visada, tik jau nebėra savimi. Jie pasyvūs, nesugeba nerimauti, išgyventi aistrą, yra viskuo patenkinti ir nenori kištis į pasaulio reikalus.

Kino kritikų, tyrėjų ir kūrėjų apklausa

Einame 25-uosius naujo tūkstantmečio metus, per kuriuos ir visuomenė, ir kinas išgyveno nemažai pokyčių. Sukuriama vis daugiau filmų, jie tapo labiau matomi tarptautinėje erdvėje ir pelno įvairius apdovanojimus. Tad norėtųsi pasiūlyti šiek tiek sustoti ir pagalvoti, kokie XXI a. lietuviški filmai (vaidybiniai, dokumentiniai ir animaciniai) galėtų būti laikomi svarbiausiais. Paprašėme kino kritikus, tyrėjus, režisierius ir scenarijų autorius sudaryti savo asmeninius sąrašus (10–20 filmų).

Lithuanian Shorts inf.

Baltijos šalių audiovizualinėse industrijose dirbančios moterys kviečiamos teikti paraiškas į penktąjį mentorystės programos „Baltic Women in Film Mentorship“ sezoną. Tai vienintelė Baltijos regione pradedančiosioms įvairių kino ir audiovizualinės kultūros profesijų atstovėms skirta programa. Esminis programos siekis – padėti moterims tobulinti savo profesines kompetencijas ir ugdyti įgūdžius, reikalingus kuriant naujus kino, audiovizualinius projektus. Naujasis „Baltic Women in Film Mentorship“ sezonas vyks  vyks 2025 m. spalio-2026 m. balandžio mėn. Programą įgyvendina lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts”.

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Finikiečių schema“

Yra daug režisierių, vis perkuriančių save iš naujo. Kaip François Ozonas, kurio kiekvienas filmas – naujas žaidimas su žanru ir stiliumi. Ir yra Wesas Andersonas, kuris su savo filmais, tokiais panašiais tarpusavyje ir kartu taip lengvai atpažįstamais, nesupainiojamais su niekieno kito, pats jau beveik tapęs atskiro žanro sinonimu.

Gyvename nerimą keliančiais laikais. Politinės katastrofos, karai, autoritarizmo ir fašizmo atgimimas, kapitalizmo, kuris atsisako rimtai traktuoti klimato atšilimą ar dirbtinio intelekto keliamus iššūkius, grimasos.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Kai liūdna, prisimenu „Noting Hilą“ ar „Ketverias vestuves ir vienas laidotuves“. Savaitraščiui „Time“ jų scenaristas ir režisierius  Richardas Curtisas yra prisipažinęs: „Visada manau, kad rašydamas scenarijus stengiuosi kaip „The Beatles“ teikti žmonėms džiaugsmą. Net kai kalbu apie rimtus dalykus, bandau parodyti juos taip, kad kontekstas būtų linksmas. Noriu rašyti scenarijus tokių filmų, kurių poveikis žmonėms būtų lyg vidutiniškai geros „The Beatles“ dainos klausymas.“