Kino anonsai

„Kino pavasario“ inf.

„Mano filmas yra įspėjimas. Turime pakeisti savo gyvenimo būdą ir tai yra didelis iššūkis mūsų kartai“, – taip savo filmą pristato režisierius Benediktas Erlingssonas. Prieš trejus metus festivalį „Kino pavasaris“ filmu „Viskas dėl šou“ atidaręs kino kūrėjas į šalies ekranus grįžta islandiško humoro sklidinu naujausiu filmu „Kariaujanti moteris“. Šiam filmui Europos Parlamentas (EP) 2018 metais skyrė LUX kino apdovanojimą.

Sausio 11–13 dienomis Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje vyksiančiose nemokamose LUX kino dienose „Kariaujanti moteris“ bus rodoma su kitais dviem konkursinės LUX programos filmais: „Kitoje durų pusėje“ ir „Stiksas“.

LKS inf.

Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klubas 2019-uosius pradeda kviesdamas prisiminti Europos parko įkūrimą ir pirmuosius atkurtosios Nepriklausomybės žingsnius. Savo naujausią filmą „Europos parkas. Pradžia“, kuriame persipina šalies kultūros ir politikos gyvenimas, kino klubo žiūrovams šį ketvirtadienį, sausio 10 d. pristatys dokumentininkas, režisierius ir operatorius Algirdas Tarvydas.

„m-films“ inf.

Vienos ryškiausių jaunosios kartos režisierių Marijos Kavtaradzės debiutinio pilnametražio filmo „Išgyventi vasarą“ pasaulinė premjera įvyko Tarptautiniame Toronto kino festivalyje (TIFF). Neseniai pasibaigusiame Talino kino festivalyje jis pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu. Už Lietuvos vardo garsinimą užsienyje Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Marijai Kavtaradzei skyrė „Metų debiuto“ premiją, o vienam pagrindinių filmo aktorių Pauliui Markevičiui – Metų jaunojo kūrėjo premiją. „Išgyventi vasarą“ nacionalinė premjera įvyks šiemet „Kino pavasaryje“.

„Meno avilio“ inf.

Vilniuje, ŠMC kino salėje, įvyks peržiūra „Nesugalvoti dalykai“, pristatanti ankstyvąjį lietuvių videomeną. Peržiūros programa, sudaryta sekant menininkų pasakojimais, leidžia atkurti 10-ojo dešimtmečio ir jo pabaigos nuotaikas, kviečia prisiminti tai, kas jau tapo istorija, – videokasetes, naktinius TV „chatus“, madas. Kita vertus, ankstyvajame lietuvių videomene keliami klausimai ar temos – vaizdinių daugis, feminizmo idėjos, televizinio formato ribos, dienoraštinis kinas, interneto estetika – aktualios ir šiandien. Penktadienio (gruodžio 21 d.) 19 val. renginys – reta proga susipažinti su Tomo Andrijausko, Henriko Gulbino, Aistės Lapinskaitės, Lauros Stasiulytės, Karlos Gruodis ir kitų ankstyvąja kūryba.

„Ši programa supažindina ne su linijine videomeno raida, o su viena iš 10-ojo dešimtmečio interpretacijų. Į ankstyvąį lietuvių videomeną žvelgiama sekant autorių ir jų kolegų prisiminimais, tyrinėjant Vilniaus dailės akademijos archyvus. Tokia struktūra leidžia pabandyti atskleisti laiką nesiekiant nei tikslumo, nei romantizavimo,“ – sako projekto vadovė ir programos sudarytoja Gerda Paliušytė.

Rengėjų inf.

Vilniuje lankysis milijonams televizijos žiūrovų žinomų daugiaserijinių filmų „Likvidacija“, „Gyvenimas ir likimas“, „Tykusis Donas“ ir kt. autorius, žinomas Rusijos režisierius, scenaristas ir aktorius Sergejus Ursuliakas. Gruodžio 17 dieną jis dalyvaus viešame susitikime tema „Amžinosios vertybės šiuolaikiniame kinematografe“.

„Žmonės į svetimą skausmą nereaguoja kaip į savo. Mūsų visuomenės nariai nebemoka bendrauti. Vienintelis dalykas, kurį tokiomis sąlygomis galiu padaryti, – tai pabandyti sukurti filmą, kuris bent kažką, bent tuos nedaugelį žmonių, kurie jį žiūrės, paskatins kitaip žvilgtelėti į šią problemą. Galbūt tai naivu, bet nežinau kito būdo, kaip paveikti visuomenę“, – sako S. Ursuliakas.

„Skalvijos“ inf.

Vienas svarbiausių 8-ojo dešimtmečio filmų – Milošo Formano „Skrydis virš gegutės lizdo“ (1975) sugrįžta į kino ekranus. Prieš daugiau nei keturiasdešimt metų sukurtas filmas sulaukė didelio pasisekimo – buvo apdovanotas penkiais „Oskarais“, šešiais „Auksiniais gaubliais“ ir iki šiol laikomas garsiausiu režisieriaus kūriniu.

Pagrindinis filmo veikėjas Makmerfis (Jack Nicholson) – vagis, sukčius ir chuliganas, bando išvengti kalėjimo ir apsimeta psichiškai nesveiku. Patekęs į psichiatrinę gydyklą, jis pamažu įsitikina, kad tai nėra užuovėja, kurioje malonu leisti laiką. Skyrių valdo despotiška medicinos seselė Račed (Louise Fletcher), nevengianti psichinių ir fizinių poveikio priemonių. Makmerfis nsuprendžia pasipriešinti, tačiau maištas atneša drastiškų pasekmių ir jam, ir kitiems pacientams. „Skrydis virš gegutės lizdo“ – tai žmonių pasaulio metafora. Uždaroje psichiatrinės erdvėje ryškėja visos tarpusavio santykių bei bendravimo problemos, iškyla lojalumo ir lyderio poreikis, noras veikti kartu. Filmo kūrėjai pabrėžia trapią ribą, skiriančią normalumą ir beprotybę.

Rengėjų inf.

Trumpiausią metų dieną – gruodžio 21-ąją – Europos kino bendruomenė švenčia Tarptautinę trumpametražių filmų dieną. Minėdama šią šventę, lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ kartu su Lietuvos ir užsienio partneriais jau antrus metus iš eilės organizuoja  „Trumpa, bet diena“ renginių ciklą, kuriame pristato tris trumpo metro kino filmų programas: „Filmukai vaikams“, programa suaugusiems „WTF“ ir lietuviškų filmų programa „Trumpametražiai „Sidabrinės gervės“ laureatai“. Retai į kino teatrų repertuarą ir televizijų programas patenkančius filmus gruodžio 17–21 dienomis rodys Vilniaus kino teatras „Pasaka“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bei „LRT Plius“.

„Ketviros versijos“ inf.

Viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių Juozas Tumas-Vaižgantas energija, optimizmu ir tolerancija pelnė neprilygstamą populiarumą ir tarp šviesuomenės, ir tarp paprastų žmonių. Pasak gruodį kino ekranus pasieksiančio filmo apie Vaižgantą režisieriaus Eimanto Belicko, jis buvo gerokai aplenkęs laiką ir tikrąja to žodžio prasme laisvas žmogus.

„Kai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bendradarbiams užsiminėme, kad ketiname kurti filmą apie Vaižgantą, sulaukėme palinkėjimo nenuskęsti“, – sako filmo scenarijaus autorė Liudvika Pociūnienė. Vaižganto raštų apimtis didžiulė, tad kūrėjai daugiausia rėmėsi laiškais ir amžininkų prisiminimais, kitaip tariant, gyva kalba ir poelgiais – imliausia medžiaga filmo veiksmui.

„Pasakos“ inf.

Daugiau 60 tūkst. žiūrovų kino teatruose sulaukusio Mindaugo Survilos filmą „Sengirė“ nuo šiol galima pamatyti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Filmas pasirodė internetinėje namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“. Pasirinkdami šį filmą žiūrovai taip pat prisidės prie lietuviškų girių išsaugojimo: dalis filmo bilieto kainos atiteks miškų atkūrimui ir puoselėjimui.

Į senąsias Lietuvos girias bei jų gyventojus jautriai žvelgianti „Sengirė“ tapo 2018-ųjų lietuviško kino fenomenu. Filmas apdovanotas 8 tarptautiniais ir 2 nacionaliniais kino apdovanojimais „Sidabrinė gervė“, pristatydamas filmą režisierius aplankė per 35 tarptautinius festivalius nuo Sidnėjaus iki Niujorko.

„Kur benukeliaučiau, „Sengirė“ beveik visur buvo sutinkama pilnose salėse. Man pačiam buvo atradimas, kad žmonės, gyvenantys visiškai skirtingomis sąlygomis (ar kur nors Sibiro miškuose, ar sausakimšame Niujorke, ar Biržų rajone), filmą perskaito labai panašiai. Matyt, mes vis dar turime iš senovės išlikusį pajautimą“, – teigia Mindaugas Survila. Jis sako sulaukęs daugybės laiškų iš visame pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių su klausimais, kaip pamatyti „Sengirę“: „Filmas buvo rodomas Olandijoje, po Naujųjų pasirodys Prancūzijoje, bet džiaugiuosi, kad internete dabar jį gali pamatyti visi norintys“.

LKC inf.

Lietuvos kino centras visuomenei pristato tris naujai restauruotus kino filmus. Po šešiasdešimties metų į šalies kino teatrų ekranus sugrįžta pirmasis lietuviškas filmas vaikams – režisieriaus Vytauto Mikalausko „Žydrasis horizontas“ (1957), debiutinis Vytauto Žalakevičiaus ilgametražis filmas „Adomas nori būti žmogumi“ (1959) ir Gyčio Lukšo psichologinė drama „Vasara baigiasi rudenį“ (1981).

Gruodžio 3–5 dienomis 19 val. Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, taip pat „Forum Cinemas“ Kaune ir Klaipėdoje vyksiantys šių filmų seansai kviečia nemokamai pamatyti geriausios kokybės lietuvių kino klasikos meistrų darbus ir susitikti su jų kūrėjais. Bus surengti devyni visiems atviri kino seansai. Įėjimas į renginius su nemokamais bilietais, kuriuos galima atsiimti kino teatrų kasose likus 1 val. iki seansų pradžios. Vietų skaičius ribotas.

Vilniuje filmą „Vasara baigiasi rudenį“ pristatys režisierius Gytis Lukšas. Vilniuje ir Kaune filmo „Žydrasis horizontas“ pristatyme dalyvaus ir savo prisiminimais pasidalins šiemet nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Auksine gerve“ už gyvenimo nuopelnus šalies kinui apdovanotas operatorius Algimantas Mockus, taip pat Sauliaus vaidmenį filme sukūręs kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Laurynas Vakaris Lopas. Susitikime filmo „Adomas nori būti žmogumi“ žiūrovais Vilniuje dalyvaus operatorius A. Mockus. Visų filmų pristatymus Vilniuje ir Kaune moderuos kino kritikai Rasa Paukštytė ir Gediminas Jankauskas.