Kino anonsai
Santa Lingevičiūtė
Pasiklydęs laike
Nauji filmai – „Substancija“
Kanų laureatai į kino sales pradėjo vilioti vis daugiau Lietuvos žiūrovų, o kur dar internetuose skelbiami aukšti filmų reitingai. Vienas tokių – režisierės Coralie Fargeat „Substancija“ („The Substance“, Prancūzija, D. Britanija, 2024), Kanuose apdovanotas už scenarijų. Žiūrint filmą neapleido jausmas, kad scenarijus sutilpo į maždaug vieną A4 formato lapą. Tai nė kiek nestebintų – šiandien juk viskas turi būti pateikta kuo aiškiau, trumpiau, patraukliau, blizgiau, skandalingiau.
Živilė Pipinytė
Tikrovė – reginys ar prisiminimas?
Iš VDFF dienoraščio
Dokumentinis filmas gali būti geras arba blogas, įdomus arba nuobodus, originalus arba manieringas. Jis gali sužadinti jausmus arba priversti susimąstyti. Užduoti klausimus arba į juos atsakyti. Dokumentinis kinas nuo pat atsiradimo žadėjo kitokį požiūrį į realybę. Originalus filmo kūrėjo žvilgsnis į jį supančią tikrovę ar žmones lieka didžiausia jo vertybė. Didesnė nei dabar tokia madinga edukacinė filmų vertė.
Vitalij Binevič
Baimė ir drebėjimas
Apie transliacijos platformą „Shudder“
Kai pačiu „einamiausiu“ laiku užėjau į kino salę ir išvydau joje sėdinčius tris žiūrovus, supratau, kad tuoj pamatysiu tikrai ypatingą kūrinį. Šią nuojautą sustiprino ir filmo titruose pasirodęs „Shudder“ įmonės pavadinimas. 2015 m. įkurta ir vien tik siaubo kinui skirta transliacijos platforma Lietuvoje kol kas nėra prieinama (čia galėtų būti jūsų VPN reklama!), tačiau joje talpinama produkcija sulaukia vis daugiau kino mylėtojų dėmesio. Atkreipęs dėmesį į keturis, mano galva, įdomius platformoje esančius filmus, straipsnyje aptarsiu kompanijos „Shudder“ platinamą kino produkciją ir jos kūrybinius ieškojimus.
Jonas Ūbis
Brandaus kapitalizmo romantika ir kitokie nutikimai
Krėsle prie televizoriaus
Dmytro Sukholytkyy-Sobchuko filmas „Pamfiras“ (LRT Plius, 10 d. 21.33) – vienas svarbiausių pastarųjų metų ukrainiečių filmų. Pradėtas kurti dar prieš pandemiją, „Pamfiras“ buvo baigtas jau prasidėjus karui. Jo premjera vyko Kanuose. Bukovinos miglose, paslaptingose vietinių apeigose skendintis „Pamfiro“ pasaulis – tai netikėtas Ukrainos provincijos portretas ir kartu universalus pasakojimas apie meilę. Apie sūnų, kuris nori būti kaip tėvas, ir apie tėvą, kuris padarys viską, kad sūnus nesektų jo pėdomis.
Vidinės ir išorinės kovos
„Nepatogaus kino“ programos sudarytojų rekomendacijos
Spalio 8–27 d. vyksiantis festivalis „Nepatogus kinas“ parodys daugiau nei 50 filmų žmogaus teisių, politikos, aplinkosaugos ir socialinėmis temomis. Visus filmus pamatyti gali būti sudėtinga, tad tradiciškai paprašėme festivalio programos sudarytojų „7 meno dienų“ skaitytojams pristatyti po kelis labiausiai įsiminusius filmus.
Lithuanian Shorts inf.
Skelbiama naujausių lietuviškų trumpametražių filmų atranka į virtualų „Lithuanian Shorts 2024–2025“ katalogą
Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ kviečia teikti naujausius filmus atrankai į kasmetinį lietuviškų trumpametražių filmų katalogą „Lithuanian Shorts 2024–2025“. Sausio mėnesį pasirodysiantis katalogas tradiciškai bus parengtas virtualiu formatu.
Kino pavasario inf.
Saulės Bliuvaitės „Akiplėša“ pretenduoja į prestižinių Europos kino apdovanojimų nominacijas
Po įspūdingos sėkmės Lokarno kino festivalyje – pelnyto pagrindinio „Auksinio leopardo“, geriausio debiuto ir dar dviejų apdovanojimų – filmo „Akiplėša“ komanda sulaukė puikių naujienų ir iš Europos kino akademijos. Jos tarybai paskelbus pretendentus į prestižinių Europos kino apdovanojimų nominacijas, režisierės Saulės Bliuvaitės filmas pateko tarp rinktinių šių metų Europos kino kūrėjų darbų.
Moterų pasaulis
„Lokys, liūtas ir šakelė“
Spalio 4–13 dienomis vyksiančio šiuolaikinio kino festivalio „Lokys, liūtas ir šakelė“ programoje – trys filmai, sukurti moterų. Visi jie apie moterų pasaulį – labai skirtingą, užtat itin solidarų. Siūlome paskaityti interviu su režisierėmis Noémie Merlant („Balkonetės“), Ariane Labed („Rugsėja sako“) ir Lola Arias („Buenos Airių panos“).
Živilė Pipinytė
Giminės
Nauji filmai – „Sesės“
Laurynas Bareiša jau pripratino, kad jo filmuose būtinai atsitiks kažkas blogo. „Dembavą“ (2014) įkvėpė realus įvykis, kai padegto automobilio bagažinėje žuvo išprievartauta mergina. Prievartos nuojautos kupina ir trumpametražė „Pirtis“ (2017) apie šiurpias paauglių linksmybes. Nerimastingos Kauno priemiestyje dingusios mergaitės paieškos filme „Kaukazas“ (2018) baigėsi gerai, bet konstatavo ksenofobijos pritvinkusią atmosferą. „Atkūrimo“ (2020) personažas policininkams rodė, kaip nužudė žmogų. Pastarasis filmas – lyg įžanga į „Piligrimus“ (2021), pasakojimą apie tai, kaip prievarta, nusikaltimai žaloja aukų artimuosius, lyg aidas veikia jų gyvenimus.
Jonas Ūbis
Be nuskausminimo
Krėsle prie televizoriaus
...Restauratorė Leila (Leïla Bekhti) ir dailininkas Damjenas (Damien Bonnard) myli vienas kitą. Bet Damienas serga bipoliniu sutrikimu ir ateina akimirka, kai Leila nebegali būti žmona, meiluže, motina ir slaugytoja. Liga pradeda užimti vyro ir žmonos santykiuose tiek vietos, kad jos nebelieka niekam kitam. Laikas ligoninėje padeda, bet tik iki tol, kol viskas vėl pasikartos. Prancūzų režisierius Joachimas Lafosse’as filme „Neramieji“ (LRT Plius, spalio 3 d. 21.33) bando suprasti, ką daryti, kai kitas žmogus tampa ne tuo, kuo buvo anksčiau. Ar tada reikia užbaigti santykius, ar juos pradėti iš naujo?
