Žurnalas „Kinas“ kartu su Lietuvos kinematografininkų sąjunga (LKS) skelbia atvirą kvietimą šalies kultūros leidinių, naujienų portalų bei internetinių svetainių redakcijoms siūlyti kandidatus apdovanojimui už geriausią kino kritiko (-ės) debiutą. Nugalėtojas bus paskelbtas ir apdovanotas gruodį vyksiančioje tradicinėje LKS „LuKaS“ apdovanojimų ceremonijoje.
Šiais metais Europos kino festivalis „Scanorama“ pristatys konceptualų žvilgsnį į kino asmenybėms skirtas retrospektyvas, sugretindamas pasaulinį pripažinimą pelniusius, bet Lietuvoje mažai žinomus kino kūrėjus – vengrę Mártą Mészáros (g. 1931) ir švedą Hansą Alfredsoną (1931–2017).
Nuo jaunimui skirtos programos Norvegijoje iki festivalio su iškalbingu pavadinimu – „Nusikaltimas ir bausmė“ – Turkijoje ar rodymų Irane – Antano Skučo trumpametražis animacinis filmas „Dirigentas“ pasirodė aktualus įvairiausioms šalims ir auditorijoms. Pasaulinę premjerą Graikijoje rugsėjį atšventusio filmo planuose – beveik 30 tarptautinių kino festivalių vien šiemet, o kitąmet „Dirigentas“ bus parodytas Lietuvos žiūrovams.
Šįkart žurnale daug lietuviškų akcentų. Pakvietėme į redakciją kino kuratorę, kritikę ir platintoją Aistę Račaitytę, prodiuserę Mariją Razgutę bei kino kritikes Rasą Paukštytę ir Živilę Pipinytę pasikalbėti apie iš pažiūros prozišką dalyką – lietuviško kino platinimą. Kodėl filmai dingsta iš repertuaro vos po poros savaičių? Kodėl festivalio prizas nebegarantuoja pilnų salių? Ir kodėl autorinio kino platinimas reikalauja ne šabloniškų strategijų, o nuoseklaus auditorijos auginimo?
20-sis „Nepatogaus kino“ festivalis
Dvidešimtmetį „Nepatogus kinas“ siūlė pasitikti su kiek paradoksaliu kvietimu įsigyti akreditaciją, kad galėtum „žiūrėti filmus patogiai“. Daugiau nei penkiasdešimt šių metų istorijų taip pat buvo suskirstytos į temines programas – „žiūrovų patogumui“, kaip skelbė organizatoriai. Žinoma, festivalio pavadinimas neįpareigoja žiūrovo patirti fizinį diskomfortą, tačiau šiame patogumo akcentavime galima įžvelgti ir platesnį prieštaravimą: net sudėtingiausios, skaudžiausios istorijos šiandien pateikiamos taip, kad jas būtų kuo paprasčiau pasirinkti, peržiūrėti ir pamiršti.
Krėsle prie televizoriaus
Ilgojo savaitgalio laukia visi, nes šiais laikais visi turi planų. Kas aplankyti kapus, kas susitvarkyti namus, kas juos trumpam palikti, kas pamatyti pražiopsotus serialus ar sugrįžti prie ilgai skaitomos knygos. Siūlau būti minimalistu. Kai dienos trumpos, o naktys tamsios, tai pasiteisina.
„Scanoramos“ rekomendacijos
Festivaliuose rodomų filmų gausa dažnai gali sukelti paralyžių. Tad tradiciškai – kelios „7md“ rekomendacijos, kurios turėtų pagelbėti bent šiek tiek susiorientuoti šiųmetės „Scanoramos“, kuri vyks lapkričio 5–22 dienomis, filmų gausoje.
Lapkričio 4 d. audiovizualinių medijų centras „Meno avilys“ kviečia į nemokamą filmų peržiūrą, skirtą susipažinti su pirmąja Kyjivo kino mokyklos karta, kūrusia po Sovietų Sąjungos žlugimo. Archyvinę programą sudaro nespalvoti, 35 mm kino juosta 1998–2005 metais nufilmuoti trumpametražiai filmai.
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) pristato šių metų programą, kviečiančią tyrinėti kintančius tikrovės ir dokumentinio kino pavidalus. Neatpažįstamai besikeičiantis geopolitinis peizažas, istorinės atminties ir dabarties dialogai, trumposios dokumentinio kino formos – skirtingi skerspjūviai atvers dokumentinį kiną kaip nesibaigiančių paieškų ir atradimų teritoriją.
Pavasario pabaigoje Lietuvą pasiekė žinia apie pavojingą į Everestą kopusio alpinisto Sauliaus Damulevičiaus sveikatos būklę ir nutrauktą ekspediciją. Naujienų iš gelbėjimo operacijos su nerimu laukė ne tik jo artimieji, bet ir Everesto bazinę stovyklą pasiekę režisierė Daiva Žeimytė ir operatorius Irmantas Gelūnas. Tai, kas nutiko iki viršūnės likus vos 449 metrams, tapo viena svarbiausių dokumentinio filmo „Kalnas“, Lietuvos kino teatrus pasieksiančio 2027-ųjų sausį, istorijų.