Dailės anonsai
Onutė Gaidamavičiūtė
Meno mugei praūžus
„Art Compensa“ versus „ArtVilnius“
Baigiantis kalendoriniam pavasariui, gegužės 24–26 dienomis, vyko jau trečius metus organizuojama tarptautinė meno mugė „Art Compensa“. Koncertų salėje „Compensa“ 2500 kv. metrų erdvėse tris dienas savo kūrybą pristatė per pusšimtį autorių.
Marija Martinaitytė
Naujakuriai
Grupinė menininkių paroda „Keteros“ Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“
Kad ir kur atsidurtume, kad ir kiek klajotume, norisi šviesos, jaukumo ir jausmo, jog vieta, kurioje esame, bent kiek atspindės, kad ji kuriasi kartu su mumis, kad esame jos dalis. Namus, liekančius tik atsiminimuose, prisimename iš kokių nors mažų, kartais ir nelabai svarbių detalių, daiktų ar menkniekių, kuriuos vis nešiojamės ir perkeliame keliaudami iš vienos vietos į kitą – bandydami įtikinti save, kad ten, kur esame apsistoję tam tikram laikui, yra mūsų vieta, mūsų namai. Dažnai ne tik pačios vietos, bet tie sunešti ir su mumis vis keliaujantys daiktai ir tampa namais, jų atributu, simboliu – kraustantis ir vis tampant naujakuriais, jie klaidžioja kartu su mumis.
„Artifex“ inf.
Lauros Kunciūtės paroda „Menančios medžiagos“
Laura Kunciūtė (gim. 1993) – tarpdisciplininė tekstilės menininkė tyrinėjanti materijos atminties fenomeną. 2017 m. Vilniaus dailės akademijoje baigusi tekstilės meno ir dizaino studijas, ji įvertinta vardine A. ir A. Tamošaičių stipendija. Menininkės kūriniai eksponuoti NY Textile Month Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat pristatyti grupinėse parodose Lietuvoje, Danijoje bei Jungtinėje Karalystėje bei publikuoti tarptautiniuose leidiniuose.
Baroti galerijos inf.
Antano Martinaičio paroda „Vieno paukščio istorija“
Birželio 14 d. (penktadienį) 18 val. KADS Baroti galerijoje (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Antano Martinaičio (1939–1986) paroda „Vieno paukščio istorija“.
NDG inf.
Paskutinė galimybė pamatyti Algimanto Jono Kuro darbų parodą „Himnas perskilusiai šypsenai“ Nacionalinėje dailės galerijoje
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje šią savaitę baigiama rodyti didelio susidomėjimo sulaukusi Algimanto Jono Kuro retrospektyvinė paroda „Himnas perskilusiai šypsenai“. Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės kuruotoje parodoje apžvelgiama žinomo tapytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kūryba, išryškinamas jos aktualumas šiandien klestinčiame ekologinių, kvazireliginių ideologijų kontekste. Birželio 14–16 d. lankytojai kviečiami dalyvauti specialioje renginių programoje ir aplankyti parodą pigiau – bilietas kainuos tik 1 eurą.
MKČDM inf.
„Jaunųjų platforma“ kviečia į parodą „Hands on Press“ spaustuvės archyvas „HOP-002“
Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, birželio 20 d., ketvirtadienį, 18 val. tęsiame parodų ciklą „Jaunųjų platforma“ ir kviečiame į parodos „Hands on Press“ spaustuvės archyvas „HOP-002“ atidarymą.
LNDM inf.
Radvilų rūmų dailės muziejuje „Pakui Hardware“ paroda
Birželio 19 d., 18 val., LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje pristatoma menininkų dueto „Pakui Hardware“ – Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos – paroda „Tolimas rūpestis“ (angl. Virtual Care). Šiuo metu menininkai kartu su Marija Terese Rožanskaite (1933–2007) atstovauja Lietuvai Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje – jų pristatomame kūrinyje tyrinėjamas dabarties ekonominių ir socialinių sąlygų uždegiminis poveikis žmogaus ir planetos kūnams ir kviečiama ieškoti būdų išgyti. Naujoji paroda Vilniuje atveria dar vieną šiuolaikinės medicinos aspektą – robotizuotą chirurgiją ir nuotolinę mediciną. Paroda lankytojams bus atvira iki gruodžio 1 d.
Rita Mikučionytė
Vaikystė ir mistika
Pokalbis su „VDA baigiamųjų darbų parodos 2024“ viena iš organizatorių, koordinatorių grupės vadove, „Artifex“ galerijos vedėja Justina Gražyte
Rita Mikučionytė: Pernai didžiulio dėmesio sulaukusi Vilniaus dailės akademijos (VDA) baigiamųjų darbų paroda šiemet jau tampa prasminga tradicija. Pamenu daugybę žmonių akademijos erdvėse, atvirus, jautrius pokalbius su jaunaisiais menininkais, patirtą didžiulį kūrybinės energijos srautą, įtraukusią meninių idėjų įvairovę. Šiemet jaučiuosi panašiai, bet kartu matau didžiulį organizacinio darbo indėlį – išskirčiau racionaliai išdėstytą ir paviešintą renginių programą, baigiamųjų darbų katalogą (https://vdagraduation.lt, netrukus pasirodys specialus leidinys, o skaitmeninis variantas su iliustracijomis bus akademijos svetainėje), besidarbuojančius savanorius, galimybę rinktis maršrutus. Su kokiais organizaciniais iššūkiais šįmet susidūrėte, kurie strateginiai veiksmai, kaip jau matote, pasiteisino?
Monika Krikštopaitytė
Kodėl aš tokia laiminga?
Po Meno kritikos apdovanojimų, po diskusijų, po susitikimų
Apie meno kritikus galvojame mažai – tai jie galvoja apie mus (menininkus, publiką, meno bendruomenę). Tai jie turi mums (gerai argumentavę!) pranešti apie vertas dėmesio parodas, išskirtinius įvykius, iškilius kūrėjus, seikėti grūdus nuo pelų, kai reikia, graudžiai atsikvėpti arba piktai šūktelt, pagirti ir pabarti. Pageidautina, kad tai darytų žmonėms suprantama, įtaigia kalba. Gerai, jei dar ir prajuokintų, bet svarbiausia, kad žodžiais įrėmintų, pakeltų ant pjedestalo ar ką nors painaus paverstų aiškesniu, vestų už rankos, pristatytų premijoms. Tai jie turi tapti ryšininkais tarp kūrėjo (muziejaus, kuratoriaus, autoriaus) ir žiūrovų... Kažką panašaus girdime kalbant, kai mėginami formuluoti lūkesčiai šiai profesijai.
