Meno mugei praūžus

Baigiantis kalendoriniam pavasariui, gegužės 24–26 dienomis, vyko jau trečius metus organizuojama tarptautinė meno mugė „Art Compensa“. Koncertų salėje „Compensa“ 2500 kv. metrų erdvėse tris dienas savo kūrybą pristatė per pusšimtį autorių. 

Pasak mugės rengėjų, „Art Compensa“ „meno mugė padės meno kūrėjams BŪTI PAMATYTIEMS ir ATRASTIEMS VISUOMENĖS, o lankytojams suteiks progą PATIRTI meno įsigijimo ir kolekcionavimo DŽIAUGSMĄ bei praplėsti kultūrinį akiratį“. Mugę lydės ir lydi satelitinės parodos Vilniuje, Kaune ir Palangoje visus metus. „Art Compensa“ meno fondo kūrinių išskirtinėmis kainomis galima įsigyti paveikslaitau.lt.

Šiųmetėje mugėje „Art Compensa“ dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Islandijos, Ukrainos meno kūrėjai. O mugės atrankos komisiją sudarė mugės meno vadovė prof. dr. Ramutė Rachlevičiūtė, LDS pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė, dailės istorikė, menotyrininkė doc. dr. Deima Katinaitė.

Noromis ar nenoromis tenka šią meno mugę lyginti su ilgametę tradiciją bei patirtį turinčia „ArtVilnius“ meno muge, kuri kasmet vyksta „Litexpo“.

Kokie pagrindiniai šių dviejų meno mugių panašumai ir skirtumai?

Pirmiausia „Art Compensa“ išsiskiria kameriškumu, o per mugę „ArtVilnius“ meno kūriniai eksponuojami visose „Litexpo“ erdvėse. „ArtVilnius“ būna apie 600 dalyvių, o „Art Compensa“ – dešimt kartų mažiau (apie 60).

Peržiūrėjus dalyvių sąrašą akivaizdu, kad „Art Compensa“ meno mugėje – gana nemažai ir vidurinės, ir vyresniosios kartos menininkų (pvz., tarp dalyvių – Rimantas Dichavičius, Birutė Stančikaitė ir kt.). Maloniai nustebau pamačiusi eksponuojamus kai kurių mirusių menininkų paveikslus (Adolio Jono Krištopaičio (1925–2000), Algirdo Petrulio (1915–2010), Romualdo Radzevičiaus (1942–2021), Šarūno Šimulyno (1939–1999). „ArtVilnius“ – gal kiek daugiau jaunesnės kartos menininkų.

Mugėje savo erdves rado ir tapyba, ir grafika, ir fotografija, ir skulptūra, ir keramika, ir tekstilė, ir paveikslų restauracija, ir tarpdisciplininiai menai. Atskirus stendus turėjo ir Vilniaus dailės akademijos menų katedros.

Taip pat nėra paslaptis, kad „Art Compensa“ labiau komercializuota, orientuota į kūrinių pardavimą. Šios mugės ekspozicijų erdvėse – daugiau chaotiškumo, neužbaigtumo ir, deja, tam tikro mėgėjiškumo, o „ArtVilnius“ išsiskiria ypatingu profesionalumu.

Taip pat „Art Compensa“ stokoja ir gero kontakto su menotyrininkais, žurnalistais. Kreipiantis į organizatorius, tiesa, paskutinėmis minutėmis (galbūt dėl to galiu ir save kaltinti), nebuvo įmanoma gauti nei kvietimų, nei mugės katalogo. Apskritai kyla klausimas, kodėl „Art Compensa“ svetainėje nėra galimybės parsisiųsti šios mugės katalogo, kai visada tą galima padaryti vykstant meno mugei „ArtVilnius“.

Kita vertus, mugėje „Art Compensa“ buvo daug gyvumo, savotiško akcionizmo, turiu omenyje tapybos pamokas, menines dirbtuves, performansų bei filmų demonstravimą. Buvo mugėje ir piešimo iš natūros, ir šaržų (juos piešė Gintaras Jocius ir Donatas Bilius).

Buvo džiugu stebėti, kaip mugėje dalyvaujantys dailininkai socialiniuose tinkluose (pirmiausia feisbuke) dalijasi savo favoritais (pvz., tapytoja Eglė Velaniškytė itin palankiai įvertino tapytojos Kristinos Danilevičienės abstrakcionistinę santūrių spalvų kūrybą-tapybą).

Visas mugės dienas buvo rodomas Algio Kriščiūno filmas „Žaisti gyvenimą“, o pirmame stende vyko „Art Inn“ tapybos pamokėlės su Ansiu Burke.

Antrame stende vyko LDS Slaptųjų piešiančiųjų draugijos ilgasis piešimas. Vėliau Kristina Švenčionytė pristatė performansą „Išvirkščias profilis“ (performansas buvo rodomas visas dienas).

Apskritai meno mugė „Art Compensa“ Lietuvoje vykstančių meno mugių kontekste išsiskiria ne tik komerciniu pobūdžiu, bet ir polifoniškumu.

Belieka padėkoti mugės „Art Compensa“ organizatorėms Gabijai Lydytei, Patricijai Vytytei bei menotyrininkei Ramutei Rachlevičiūtei.