7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Gerda Šertvytytė

Problemiška istorija

VII šiuolaikinės juvelyrikos ir metalo meno bienalė ir ją lydinčios parodos Vilniuje

Šis tekstas man, jo autorei, yra labai problemiškas. Kalbu apie jo kūrimo procesą, kuris įvade dar tik prasideda ir reikalauja imtis naujos rašymo ir dėliojimo taktikos. Sunku apsispręsti, ką ir kaip jame papasakoti bei akcentuoti, nes pagrindinis teksto objektas – VII šiuolaikinės juvelyrikos ir metalo meno bienalė „METALOfonas: Nepasakok man istorijų!“ – skatina bei provokuoja, kaip nurodoma ir anotacijoje, žiūrovą nepasakoti istorijų, tačiau kalbėti apie tai, kas reikšminga.

Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos vaizdas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos vaizdas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, „Ujei“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Rengėjų inf.

LDS metų kūrybos apdovanojimų „Aukso mūza / Aukso ženklelis“ laureatų paroda

Gruodžio 3 d. Vilniaus rotušėje atidaroma Lietuvos dailininkų sąjungos metų kūrybos apdovanojimų „Aukso mūza / Aukso ženklelis“ 2024 m. laureatų paroda. Šiais metais apdovanojimai suteikti Matui Dūdai, a. a. Andriui Grigalaičiui ir Rasai Žukienei. Paroda veiks 2024-12-03 – 2025-01-25.

Vidas Poškus

Šokiai mėnesienoje

Audriaus Janušonio paroda „Šokiai“ Dailininkų sąjungos galerijoje

Kai buvau paauglys ir per mokyklines vasaros atostogas dirbdavau prie archeologinių kasinėjimų (kažin ar dideliais tyrinėjimais galima laikyti paprasto juodadarbio mojavimą kastuvu, per jo mentę persijojant milžiniškus kiekius velėnos, smėlio, molio ir priemolio), mūsų miestelyje vykdavo du didelės svarbos (nes supurtydavo visą tuo metu jokio vienovės ir bendrystės jausmo nepatyrusią bendruomenę) įvykiai. Vienas iš jų – R.D. bei jo bendražygių organizuojami kultūros ir meno festivaliai, netrukus įgavę politiškai angažuotą antimeninį prieskonį, ir šiltojo metų laiko pramogų ciklas pavadinimu „Šokiai mėnesienoje“.

Audrius Janušonis, „Geriausia visų laikų grupė“. 2023–2024 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Geriausia visų laikų grupė“. 2023–2024 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Portalas“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Portalas“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Noktiurnas“. 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Noktiurnas“. 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Žemės diena“. 2023–2024 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Žemės diena“. 2023–2024 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Sala“. 2021–2024  m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Sala“. 2021–2024 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Knygų namelis. Kairiarankis“. 2022–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Knygų namelis. Kairiarankis“. 2022–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Raketos. Įstrižainės ir vertikalės“. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Raketos. Įstrižainės ir vertikalės“. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Dainų šventė“. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Janušonis, „Dainų šventė“. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Rengėjų inf.

Klaipėdos galerijoje – parodos, tyrinėjančios šiuolaikinę juvelyriką ir emalio meną

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) lapkričio 30 d., šeštadienį, 14 val., pristatoma šiuolaikinės juvelyrikos paroda „Kūnui“ ir 21-osios emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai – 2024“ paroda „Švyturiai – šviesos ir vilties simbolis“. Parodos vyks iki gruodžio 21 d.

Rugilės Titaitytės darbas. K. Petkutės nuotr.
Rugilės Titaitytės darbas. K. Petkutės nuotr.
Greta Žymantaitė, „Švyturiai“
Greta Žymantaitė, „Švyturiai“

In memoriam Birutė Žilytė (1930–2024)

Atėjusi mokytis į M.K. Čiurlionio menų mokyklos Dailės skyrių pirmiausia sutikau Birutę Žilytę. Ji mums dėstė piešimą. Ramiai aiškino, kaip pieštuku lygiai nuštrichuoti kvadratą, kaip išgauti rutulio formą, kad jis atrodytų lyg tikras. Vėliau mokė perspektyvos – jai kūrėme pilis, kurių sienų lygiagretės susitikdavo horizonte. Žilytės pamokose buvo gera, nesinorėjo, kad tai pasikeistų, bet vyresnėse klasėse jau buvo kiti dėstytojai.

Birutė Žilytė kuria freską. Asmeninio archyvo nuotr.
Birutė Žilytė kuria freską. Asmeninio archyvo nuotr.
Birutė Žilytė-Steponavičienė. D. Umbraso nuotr. / LRT
Birutė Žilytė-Steponavičienė. D. Umbraso nuotr. / LRT
(AV17) galerijos inf.

Maciejaus Gąbkos paroda „Vartotojo patirtis“

Lapkričio 28 d. 18 val. (AV17) galerijoje atidaroma lenkų menininko Maciej Gąbka paroda „Vartotojo patirtis“.

Maciej Gąbka, „Nefunkcionalūs objektai“. 2019 m.
Maciej Gąbka, „Nefunkcionalūs objektai“. 2019 m.
VVJMG INF.

Miglės Janušaitės darbų paroda „Vaikystės frontas“

Lapkričio 27 – gruodžio 22 d. VVJ meno galerijoje veiks keramikės Miglės Janušaitės paroda „Vaikystės frontas“.

Miglė Janušaitė, parodos „Vaikystės frontas“ fragmentas. Organizatorių nuotr.
Miglė Janušaitė, parodos „Vaikystės frontas“ fragmentas. Organizatorių nuotr.
Vygintas Orlovas

Netikėta, įtraukianti architektūros, girios ir žmonių santykių jungtis

„Ribinė sengirė“ Medinės miesto architektūros muziejuje

Įvadas – sąvokos

Sengirė muziejuje – netikėtas žodžių junginys, pamaniau, kai gavau kvietimą parašyti šią recenziją. Mėgstu gilintis į temas pradėdamas nuo sąvokų ir apibrėžimų, tad ir dabar taikiau šį metodą. „Sengirė – tai gamtinę brandą pasiekęs, įvairaus amžiaus, įvairiarūšis natūraliai ir be žmogaus įsikišimo atsikuriantis miškas, kurio bent kelios medžių kartos yra natūraliai pasikeitusios“[1], o „muziẽjus [...] – institucija, visuomenės, mokslo, edukacijos ir laisvalaikio organizavimo tikslais įgyjanti, konservuojanti, tyrinėjanti, populiarinanti ir eksponuojanti žmonijos ir jos aplinkos materialųjį ir nematerialųjį paveldą“[2]. Įžvelgiu ploną ribą tarp to, kas klesti be žmogaus įsikišimo, ir žmonijos bei jos aplinkos paveldo konservavimo ir eksponavimo.

Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Joanna Zabielska, Alma Bektas, Zosia Hołubowska, „Ribinė sengirė“. 2024 m. M. Bakaitės-Burokienės nuotr.
Ieva Burbaitė

„Kai niekas nieko nebijos, Žemė baigsis...“

Marijos Prymačenko tapybos paroda Vytauto Kasiulio dailės muziejuje

Kada rudeninė sutema už lango tampa kiek erzinančia kasdienos palydove, pažintis su Ukrainos tapatybės dalimi laikomos naiviojo meno kūrėjos Marijos Prymačenko (1909–1997) giedra ir spalvinga tapyba atrodo kaip puiki alternatyva niūrumai prablaškyti.

Marija Prymačenko, „Tigras juokiasi“. 1982 m. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Tigras juokiasi“. 1982 m. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Saulėgrąžos (Mieli draugai, dovanoju jums saulę ir saulėtą meną.)“. 1982 m. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Saulėgrąžos (Mieli draugai, dovanoju jums saulę ir saulėtą meną.)“. 1982 m. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Saulėgrąžos (Mieli draugai, dovanoju jums saulę ir saulėtą meną.)“. 1982 m. Dedikacija kūrinio nugarėlėje. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Saulėgrąžos (Mieli draugai, dovanoju jums saulę ir saulėtą meną.)“. 1982 m. Dedikacija kūrinio nugarėlėje. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Mergina su kazoku“. 1982 m. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Mergina su kazoku“. 1982 m. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Ukrainietiška veselė“. 1983 m. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Ukrainietiška veselė“. 1983 m. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Kukurūzų arklys kosmose“. 1978 m. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Kukurūzų arklys kosmose“. 1978 m. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Būk prakeiktas, branduolinis kare!“. 1978 m. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Būk prakeiktas, branduolinis kare!“. 1978 m. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Būk prakeiktas, branduolinis kare!“. 1978 m. Dedikacija kūrinio nugarėlėje. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Marija Prymačenko, „Būk prakeiktas, branduolinis kare!“. 1978 m. Dedikacija kūrinio nugarėlėje. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
MKČDM inf.

Irenos Mikos paroda „Portretas II“

Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Galaunių namuose-muziejuje, Vydūno al. 2, Kaune, nuo lapkričio 21 d. kviečiame į Irenos Mikos tapybos ir objektų parodą „Portretas II“.

  < PUSLAPIS IŠ 581  >>> Archyvas