VII šiuolaikinės juvelyrikos ir metalo meno bienalė ir ją lydinčios parodos Vilniuje
Šis tekstas man, jo autorei, yra labai problemiškas. Kalbu apie jo kūrimo procesą, kuris įvade dar tik prasideda ir reikalauja imtis naujos rašymo ir dėliojimo taktikos. Sunku apsispręsti, ką ir kaip jame papasakoti bei akcentuoti, nes pagrindinis teksto objektas – VII šiuolaikinės juvelyrikos ir metalo meno bienalė „METALOfonas: Nepasakok man istorijų!“ – skatina bei provokuoja, kaip nurodoma ir anotacijoje, žiūrovą nepasakoti istorijų, tačiau kalbėti apie tai, kas reikšminga.








Gruodžio 3 d. Vilniaus rotušėje atidaroma Lietuvos dailininkų sąjungos metų kūrybos apdovanojimų „Aukso mūza / Aukso ženklelis“ 2024 m. laureatų paroda. Šiais metais apdovanojimai suteikti Matui Dūdai, a. a. Andriui Grigalaičiui ir Rasai Žukienei. Paroda veiks 2024-12-03 – 2025-01-25.
Audriaus Janušonio paroda „Šokiai“ Dailininkų sąjungos galerijoje
Kai buvau paauglys ir per mokyklines vasaros atostogas dirbdavau prie archeologinių kasinėjimų (kažin ar dideliais tyrinėjimais galima laikyti paprasto juodadarbio mojavimą kastuvu, per jo mentę persijojant milžiniškus kiekius velėnos, smėlio, molio ir priemolio), mūsų miestelyje vykdavo du didelės svarbos (nes supurtydavo visą tuo metu jokio vienovės ir bendrystės jausmo nepatyrusią bendruomenę) įvykiai. Vienas iš jų – R.D. bei jo bendražygių organizuojami kultūros ir meno festivaliai, netrukus įgavę politiškai angažuotą antimeninį prieskonį, ir šiltojo metų laiko pramogų ciklas pavadinimu „Šokiai mėnesienoje“.








Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) lapkričio 30 d., šeštadienį, 14 val., pristatoma šiuolaikinės juvelyrikos paroda „Kūnui“ ir 21-osios emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai – 2024“ paroda „Švyturiai – šviesos ir vilties simbolis“. Parodos vyks iki gruodžio 21 d.
Atėjusi mokytis į M.K. Čiurlionio menų mokyklos Dailės skyrių pirmiausia sutikau Birutę Žilytę. Ji mums dėstė piešimą. Ramiai aiškino, kaip pieštuku lygiai nuštrichuoti kvadratą, kaip išgauti rutulio formą, kad jis atrodytų lyg tikras. Vėliau mokė perspektyvos – jai kūrėme pilis, kurių sienų lygiagretės susitikdavo horizonte. Žilytės pamokose buvo gera, nesinorėjo, kad tai pasikeistų, bet vyresnėse klasėse jau buvo kiti dėstytojai.
Lapkričio 28 d. 18 val. (AV17) galerijoje atidaroma lenkų menininko Maciej Gąbka paroda „Vartotojo patirtis“.
Lapkričio 27 – gruodžio 22 d. VVJ meno galerijoje veiks keramikės Miglės Janušaitės paroda „Vaikystės frontas“.
„Ribinė sengirė“ Medinės miesto architektūros muziejuje
Įvadas – sąvokos
Sengirė muziejuje – netikėtas žodžių junginys, pamaniau, kai gavau kvietimą parašyti šią recenziją. Mėgstu gilintis į temas pradėdamas nuo sąvokų ir apibrėžimų, tad ir dabar taikiau šį metodą. „Sengirė – tai gamtinę brandą pasiekęs, įvairaus amžiaus, įvairiarūšis natūraliai ir be žmogaus įsikišimo atsikuriantis miškas, kurio bent kelios medžių kartos yra natūraliai pasikeitusios“[1], o „muziẽjus [...] – institucija, visuomenės, mokslo, edukacijos ir laisvalaikio organizavimo tikslais įgyjanti, konservuojanti, tyrinėjanti, populiarinanti ir eksponuojanti žmonijos ir jos aplinkos materialųjį ir nematerialųjį paveldą“[2]. Įžvelgiu ploną ribą tarp to, kas klesti be žmogaus įsikišimo, ir žmonijos bei jos aplinkos paveldo konservavimo ir eksponavimo.








Marijos Prymačenko tapybos paroda Vytauto Kasiulio dailės muziejuje
Kada rudeninė sutema už lango tampa kiek erzinančia kasdienos palydove, pažintis su Ukrainos tapatybės dalimi laikomos naiviojo meno kūrėjos Marijos Prymačenko (1909–1997) giedra ir spalvinga tapyba atrodo kaip puiki alternatyva niūrumai prablaškyti.








Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Galaunių namuose-muziejuje, Vydūno al. 2, Kaune, nuo lapkričio 21 d. kviečiame į Irenos Mikos tapybos ir objektų parodą „Portretas II“.