Autorius: Vygintas Orlovas
Vygintas Orlovas
Netikėta, įtraukianti architektūros, girios ir žmonių santykių jungtis
„Ribinė sengirė“ Medinės miesto architektūros muziejuje
Įvadas – sąvokos
Sengirė muziejuje – netikėtas žodžių junginys, pamaniau, kai gavau kvietimą parašyti šią recenziją. Mėgstu gilintis į temas pradėdamas nuo sąvokų ir apibrėžimų, tad ir dabar taikiau šį metodą. „Sengirė – tai gamtinę brandą pasiekęs, įvairaus amžiaus, įvairiarūšis natūraliai ir be žmogaus įsikišimo atsikuriantis miškas, kurio bent kelios medžių kartos yra natūraliai pasikeitusios“[1], o „muziẽjus [...] – institucija, visuomenės, mokslo, edukacijos ir laisvalaikio organizavimo tikslais įgyjanti, konservuojanti, tyrinėjanti, populiarinanti ir eksponuojanti žmonijos ir jos aplinkos materialųjį ir nematerialųjį paveldą“[2]. Įžvelgiu ploną ribą tarp to, kas klesti be žmogaus įsikišimo, ir žmonijos bei jos aplinkos paveldo konservavimo ir eksponavimo.
