7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Rengėjų inf.

„Stasys Museum“ reakcija į globalias aktualijas: nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“

Šį šeštadienį, gegužės 10 d., Panevėžio „Stasys Museum“ lankytojai kviečiami į naujos tarptautinės parodos „Ir vėjas mus nuneš“ atidarymą. Ekspozicija nagrinėja globalias krizes – nuo karo ir migracijos iki klimato kaitos – jungdama vizualųjį meną, garsą ir performansą į vieną įtraukiantį pasakojimą. Žiūrovai parodos atidarymo dieną galės nemokamai išvysti Arturo Bumšteino performansą „Navigacijos“ iš serijos „Blogi orai“ bei aplankyti ekspoziciją.

Performansas „Navigacijos“. M. Aleksos nuotr.
Performansas „Navigacijos“. M. Aleksos nuotr.
Baroti galerijos inf.

Ievos Skauronės tapybos dearbų paroda „Geltona“

Gegužės 9 d. (penktadienį) 18.30 KADS Baroti galerijoje (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Ievos Skauronės tapybos darbų paroda „Geltona“.

Ievos Skauronės darbas
Ievos Skauronės darbas
„Drifts“ galerijos inf.

Vytenio Buroko paroda „Nežinomybės sodai“ „Drifts“ galerijoje

Šį ketvirtadienį, gegužės 8 d., 18 val. „Drifts“ galerijoje (T. Vrublevskio g. 6, Vilnius) atidaroma Vytenio Buroko personalinė paroda „Nežinomybės sodai“. Parodoje bus pristatyti naujausi menininko piešiniai ir instaliacija.

Vytenio Buroko parodos „Nežinomybės sodai“ fragmentas. Organizatorių nuotr.
Vytenio Buroko parodos „Nežinomybės sodai“ fragmentas. Organizatorių nuotr.
Marija Martinaitytė

Susilieję pasauliai

Apie Anastasios Sosunovos parodą „Fandomas“ Šiuolaikinio meno centre

Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) veikiančios Anastasios Sosonuvos parodos (kuratorė Virginija Januškevičiūtė) pavadinimas „Fandomas“ – lietuvių kalboje neįprastas ir žargoninis žodis. Bet anglakalbėje interneto erdvėje fandom matomas gan dažnai ir apibūdina gerbėjų (fanų) bendruomenę, kurios narius vienija (nebūtinai) fanatiškas susižavėjimas garsiu asmeniu ar asmenimis, grupe ar konkrečiais knygų, serialų, filmų fikciniais pasauliais ir veikėjais.

Anastasia Sosunova, „Fandomas“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Fandomas“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Fandomas“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Fandomas“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Fandomas“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Fandomas“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Fandomas“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Fandomas“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Fandomas“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Fandomas“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Xover“, stop kadras. 2025 m. „Fandomas“, parodos fragmentas. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Xover“, stop kadras. 2025 m. „Fandomas“, parodos fragmentas. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Xover“, stop kadras. 2025 m. „Fandomas“, parodos fragmentas. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Xover“, stop kadras. 2025 m. „Fandomas“, parodos fragmentas. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Vieši jausmai“. 2025 m. „Fandomas“, parodos fragmentas. J. Balsevičiaus nuotr.
Anastasia Sosunova, „Vieši jausmai“. 2025 m. „Fandomas“, parodos fragmentas. J. Balsevičiaus nuotr.
Rengėjų inf.

Birutės Lemke solo paroda „Užeiviai X“

Užeiviais Dzūkijoje vadinami čia atsikėlę atvykėliai. Gali būti ir iš gretimo kaimo, bet jei ne viecinis, tai ir užeivis. Į mažą Žiogelių kaimą Dzūkijos Nacionaliniame parke atsikrausčiau 2023 metais. Atvykome iš Vilniaus ir su vyru tapome dar vienais užeiviais.

Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
KKKC inf.

Parodoje „Dymaxion“ – postindustrinė vizija

Gegužės 9 d. 17.30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) atidaroma grupės menininkų paroda „Dymaxion“, veiksianti iki birželio 8 d. Pirmojo aukšto salė bus ruošiama remontui, ir išmontuotos lubos su atsivėrusiais metalinių tinklų, laidų raizginiais, vėdinimo angomis bei aliuminio konstrukcijomis taps ne tik eksponuojama erdvės dalimi, bet ir aktyviu kontekstiniu veiksniu. Atidengta infrastruktūra atspindės skaitmeninio ir fizinio polių susikirtimą, simbolizuojantį postindustrinę architektūrą, kuri neretai tampa virtualios realybės metafora. Parodoje dalyvauja menininkai: Agata Orlovska, Deividas Valentukonis ir Mantas Valentukonis.

Manto Valentukonio darbas. Autoriaus nuotr.
Manto Valentukonio darbas. Autoriaus nuotr.
Monika Pakerytė

Myli, nemyli

Paroda „Nemylimi“ galerijoje „Atletika“

Kada pirmą kartą pasijutai nemylimas? Kada supratai, kad Tu, Tavo kūnas, mintys ir jausmai laikomi parazitiniais? Kad būsi nekenčiamas, bandydamas stiebtis link tos pačios saulės kaip ir kiti? Ar didžiuojiesi būdamas piktžole? Ar pykčio ašaros degina Tavo žandus? O gal Tau niekada nereikės taip galvoti?

Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Nemylimi“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Nemylimi“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Mandragora“. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Mandragora“. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Mandragora“, kūrinio fragmentas. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Mandragora“, kūrinio fragmentas. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Be pavadinimo“, kūrinio fragmentas. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Be pavadinimo“, kūrinio fragmentas. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Be pavadinimo“. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Be pavadinimo“. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Be pavadinimo“. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Be pavadinimo“. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Nemylimi“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Nemylimi“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Našlaitė“ ir „Botaninio troškimo pasekmės pagal Liuciją“. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Našlaitė“ ir „Botaninio troškimo pasekmės pagal Liuciją“. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Stančienė

Kartu ir atskirai

Apie knygą „Dviese. Galina ir Silvestras Džiaukštai“

Bakalauro studijas VDA Dailės istorijos ir teorijos katedroje prisimenu kaip palaimingą idilę su autoritetinga ir kartu globėjiška Alfonso Andriuškevičiaus figūra ir daugeliu kitų puikių dėstytojų tais šiek tiek „laukiniais“ devyniasdešimtiniais. O magistrantūra, kurioje atsidūriau po 12 metų pertraukos, dvelkė nežinomybe ir gąsdino pasirinkimų bei galimybių beribiškumu – apie ką rašyti, į kurią dailės sritį pasinerti, kai, rodos, domina daug dalykų.

Galina Petrova-Džiaukštienė, „Moterys, valančios žuvis“. 1969 m.
Galina Petrova-Džiaukštienė, „Moterys, valančios žuvis“. 1969 m.
„Dviese. Galina ir Silvestras Džiaukštai“, knygos viršelis. 2025 m.
„Dviese. Galina ir Silvestras Džiaukštai“, knygos viršelis. 2025 m.
Galina Petrova-Džiaukštienė, „Plekšnės“. 1979 m.
Galina Petrova-Džiaukštienė, „Plekšnės“. 1979 m.
Galina Petrova-Džiaukštienė, „Valtys pajūryje“. 1972 m.
Galina Petrova-Džiaukštienė, „Valtys pajūryje“. 1972 m.
Silvestras Džiaukštas, „Atsisveikinimas su arkliu“. 1974 m.
Silvestras Džiaukštas, „Atsisveikinimas su arkliu“. 1974 m.
Silvestras Džiaukštas, „Juodoji saulė“. 1968 m.
Silvestras Džiaukštas, „Juodoji saulė“. 1968 m.
LNDM inf.

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje – Leonardo Andriekaus ir brolių pranciškonų išeivijos dailės kolekcija

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vytauto Kasiulio dailės muziejus (A. Goštauto g. 1, Vilnius) gegužės 8 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečia lankytojus į parodos „Atviros marios: Leonardo Andriekaus ir brolių pranciškonų išeivijos dailės kolekcija“ atidarymą. Parodoje pristatomas unikalus lietuvių išeivijos meno rinkinys, kurį XX a. viduryje pradėjo kaupti kunigas pranciškonas Leonardas Kazimieras Andriekus. Eksponuojama apie 100 kūrinių, kurių dauguma iki šiol nebuvo rodyti viešai. Paroda atskleidžia tiek sakralinės, tiek pasaulietinės dailės raidą išeivijoje, įtraukiant tokius žinomus autorius kaip Pranas Domšaitis, Adomas Galdikas, Vytautas Kazimieras Jonynas, Viktoras Petravičius, Vytautas ir Aleksandra Kašubos, Elena Kepalaitė, Elena Urbaitytė, Nijolė Vedegytė-Palubinskienė, Janina Monkutė-Marks, Viktoras Vizgirda, Vladas Žilius, Kazimieras Žoromskis ir daugelį kitų. Paroda veiks iki rugsėjo 28 d.

Elena Urbaitytė (1922–2006), „Pasiklydę angelai“ („Lost Angels“). 1977 m.
Elena Urbaitytė (1922–2006), „Pasiklydę angelai“ („Lost Angels“). 1977 m.
KKKC inf.

Klaipėda pristato pirmąją bienalę: „Saulėlydis kas dvejus metus“

Šiemet uostamiestyje vyks pirmoji bienalė – ambicingas projektas, kurio tikslas – reguliarus, tarptautinis šiuolaikinio meno renginys Vakarų Lietuvoje. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) patalpose ir įvairiose viešose miesto erdvėse eksponuojamuose kūriniuose ypatingas dėmesys bus skiriamas Klaipėdos regionui, jo istorijai ir Baltijos jūros regiono šalių kultūrai bei menui.

  < PUSLAPIS IŠ 581  >>> Archyvas