7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Nijolė Nevčesauskienė

Algirdo Petrulio (1915–2010) gimimo šimtmečio paroda „Pustonių turtai paletėje“

 

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma Algirdo Petrulio gimimo šimtmečio paroda „Pustonių turtai paletėje“

 

Algirdas Petrulis, „Sutemos“. 1976 m. Lietuvos dailės muziejus. A. Lukšėno nuotr.
Algirdas Petrulis, „Sutemos“. 1976 m. Lietuvos dailės muziejus. A. Lukšėno nuotr.
Aistė Sutkutė

LAFA (Lietuvos analoginės fotografijos asociacijos) narių paroda „Procesas”

 

Vasario 14d., 16.00 val. Energetikos ir technikos muziejaus cokoliniame aukšte atidaroma LAFA (Lietuvos analoginės fotografijos asociacijos) narių paroda „Procesas“. Tai jau antroji pora metų savo kelius grindžiančios asociacijos kolektyvinė paroda Vilniuje.

Parodos plakatas
Parodos plakatas
Rengėjų inf.

Aušros Andziulytės ir Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda „Dvi Aušros“

 

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus

Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune

 

Vasario 20 d., penktadienį, 17 val. įvyks Aušros Andziulytės ir Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės parodos „Dvi Aušros“ atidarymas.

 

Parodos plakatas
Parodos plakatas
Rengėjų inf.

Sigitos Maslauskaitės tapybos paroda

 

„Compensa” salės meno galerijoje atidaroma S. Maslauskaitės tapybos paroda

 

Vasario 17 d. „Compensa“ koncertų salės meno galerijoje atidaroma tapytojos Sigitos Maslauskaitės tapybos paroda „Žmogus ir mėnulis“, kur pristatoma virš dvidešimt dailininkės paveikslų, sukurtų 2012–2015 metais.

 

Sigitos Maslauskaitės tapyba. 2012 m.
Sigitos Maslauskaitės tapyba. 2012 m.
Andrius Pukis

Tado Gindrėno ir Rafalo Piesliako personalinės parodos

 

Galerija „101“ ir „Post“ pristato: Tado Gindrėno ir Rafalo Piesliako personalinės parodos

 

Vasario 13 d., penktadienį, 17 val. VDU menų galerijoje „101“, bendradarbiaujant su „Post“ galerija bus pristatytos dviejų menininkų - Tado Gindrėno ir Rafalo Piesliako - personalinės parodos.

Rengėjų inf.

Matthew Shannono paroda „Barikada dviem savaitėms“

 

Parodos atidarymas vasario 14 d., šeštadienį, 15 val. ŠMC rūsio salėje

Matthew Shannon, „barikada dviem savaitėms“, fragmentas
Matthew Shannon, „barikada dviem savaitėms“, fragmentas
Rengėjų inf.

Vitalio ir Povilo Čepkauskų paroda „Nomadas“

 

Vasario 17 d., 18 val., galerijoje (AV17) (Aušros Vartų g. 17) atidaroma menininkų Vitalio ir Povilo Čepkauskų paroda „Nomadas“. Ši paroda tai pirmasis lietuvio skulptoriaus, drabužių dizainerio bei juvelyro Vitalio Čepkausko ir jo sūnaus Povilo kūrybinis susivienijimas.

Vitalis ir Povilas Čepkauskai, parodos fragmentas.
Vitalis ir Povilas Čepkauskai, parodos fragmentas.
Aistė Kisarauskaitė

Kūniškieji šachmatų žaidimo malonumai

Eglės Kuckaitės paroda „Somatinė“ VDA galerijoje „Artifex“

Kartais visai nesinori analizuoti užplūdusių jausmų, net jei juos sukelia tik paroda. Norisi tiesiog paturėti, išsaugoti visus juos, kaip gerai organizuotame didmiestyje išsaugomi miškų masyvai – plotai su nuvirtusiais medžiais, ežeriukais ar upelio senvage ir net šabakštynais. Tas pirminio jausmo malonumas, neorganizuoto, neskaidyto dekonstrukcijos takeliais, manęs nepalieka susiduriant jau ne su pirmu Eglės Kuckaitės kūriniu. Šiuo metu „Artifex“ galerijoje vyksta paroda „Somatinė“ (graikiškai sõmatikos reiškia kūniškas). Ne, šioje ekspozicijoje nėra nė vieno augalo, nors menininkė parodos pristatyme ir siūlo galerijos grindis įsivaizduoti smaragdo spalvos. Tačiau atidžiau paskaičiusi šį tekstą suprantu, kad takeliai vis dėlto egzistuoja – mažiau matomi ar net visai platūs, nes tai greičiau angliškas parkas, tik vaizduojantis neįžengiamą girią. Kalbant apie Dainiaus Liškevičiaus „Labyrinthus“ galima teigti, kad jis atstovauja prancūziško sodo principui, reikalaujančiam aiškios geometrinės struktūros, tvarkingai nukirptų augalų, o Kuckaitė renkasi taip pat apgalvotą, tačiau apsimestinai atsainią struktūrą.

Eglė Kuckaitė, „Origamis“, stiklas, medis, akrilas, nuotrauka iš interneto (1963 m. Pasadenoje netoli Los Angeles Nortono Saimono muziejuje vyko Marcelio Duchamp’o retrospektyvinė paroda. Marcelis eksponavo nuotrauką, kurioje žaidė šachmatais su nuogu modeliu Eva Babitz). 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Origamis“, stiklas, medis, akrilas, nuotrauka iš interneto (1963 m. Pasadenoje netoli Los Angeles Nortono Saimono muziejuje vyko Marcelio Duchamp’o retrospektyvinė paroda. Marcelis eksponavo nuotrauką, kurioje žaidė šachmatais su nuogu modeliu Eva Babitz). 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Manai? Dėžė“, 2014 m. Rengėjų nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Manai? Dėžė“, 2014 m. Rengėjų nuotr.
Eglė Kuckaitė, „E. Landolto žiedai“, instaliacijos fragmentas. 2010–2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „E. Landolto žiedai“, instaliacijos fragmentas. 2010–2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „E. Landolto žiedai“, instaliacijos fragmentas „Braižybinė dėžė“. 2010–2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „E. Landolto žiedai“, instaliacijos fragmentas „Braižybinė dėžė“. 2010–2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „E. Landolto žiedai“, instaliacijos fragmentas „Dėžutė“. 2010–2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „E. Landolto žiedai“, instaliacijos fragmentas „Dėžutė“. 2010–2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „E. Landolto žiedai“, instaliacijos fragmentas „Vėduoklė“. 2010–2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „E. Landolto žiedai“, instaliacijos fragmentas „Vėduoklė“. 2010–2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „E. Landolto žiedai“, instaliacijos fragmentas „Akiniai“. 2010–2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „E. Landolto žiedai“, instaliacijos fragmentas „Akiniai“. 2010–2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Kaladės“, 2011–2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Kaladės“, 2011–2014 m. A. Narušytės nuotr.
Kristina Stančienė

Tapybos stotelė ir grafika tamsoje

Eglės Gineitytės ir Elenos Grudzinskaitės parodos galerijoje „Kairė–dešinė“

Taip sutapo, kad Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ viena po kitos savo kūrybą pristatė dvi Eglės, dvi talentingos tapytojos. Ką tik baigėsi Ridikaitės kūrybos paroda, o dabar čia kybo Gineitytės paveikslai. Sutapimų yra ir daugiau – abi Eglės priklauso tai pačiai viduriniajai lietuvių tapytojų kartai ir kūrybingų, talentingų moterų menininkių „klanui“ (kartu su Jurga Barilaite, Patricija Jurkšaityte, Aiste Kirvelyte), kuris vis auga ir stiprėja jau seniai nebe vyriškoje lietuvių tapybos teritorijoje.
 
Siejasi ir abiejų menininkių pasaulėvaizdis bei jo išraiška. Jos savo drobėse įamžina prisiminimus, išgyvenimus – tarsi dienoraščiuose ar užrašuose. Beje, Ridikaitė savo paveiksluose iš tikrųjų daug rašo (kiekvienas paveikslas turi pavadinimą – komentarą). O Gineitytės parodą lydi pačios menininkės tekstas, kuris taip pat svarbus kaip paveikslų perskaitymo raktas, „instrukcija“. Iš paveikslų ir teksto susidėlioja pasakojimas apie laiką, peizažą, kelionę, Friedrichą Nietzsche, apie konkrečią dieną ir akimirką, prieitą ribą ir žvalgymąsi už jos.

Eglė Gineitytė, „Nuo pradžių“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Nuo pradžių“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Alyvmedžiai“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Alyvmedžiai“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Išeik į lauką“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Išeik į lauką“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Užmarštis“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Užmarštis“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Stotelė“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Stotelė“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Ankantis žiūri į tolį“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Ankantis žiūri į tolį“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Veikėjas ir žiema“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Veikėjas ir žiema“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Andrius Leonavičius, „Suolelis sėdėjimui II“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Andrius Leonavičius, „Suolelis sėdėjimui II“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Tadas Zaronskis, Karolina Rybačiauskaitė

Kodėl labirinte slepiasi metaminotauras?

Dar kartą apie Dainiaus Liškevičiaus parodą „Labyrinthus“ Šiuolaikinio meno centre

Su raudonu siūlų kamuoliu atėjusi (-ęs) į Dainiaus Liškevičiaus sukonstruotą „Labyrinthus“ Šiuolaikinio meno centre klausiau: „O kur pradingsta neapmąstytas menas?“ Galbūt savo laiko kišenėse jį paslepia minotauras – įtarus erdvės prižiūrėtojas, neleidžiantis pasiklysti žemėlapyje, kuriame aiškiai pažymėti įėjimo („Jūs esate čia / Ten galite pasiklysti“) ir išėjimo („EXIT“) laukeliai. Ar labirintas privalo turėti vienintelį išėjimą?

 
Tačiau „Labyrinthus“ apmąstytas jau mažiausiai tris kartus, ir visi trys tekstai atveria kai ką labai svarbaus, bet iki galo neapčiuopto. Eglė Juocevičiūtė neabejoja, kad ši paroda – tai naujas archyvinio meno pavyzdys ir Liškevičiaus „Muziejaus“ (2012) tęsinys (Literatūra ir menas, 2014 12 12, nr. 3500), Agnė Narušytė tvirtina, kad išplėšti iš savojo konteksto „Labyrinthus“ struktūriniai elementai tarsi „ateities fragmentai“ arba „atvirkštiniai griuvėsiai“ – daiktai – jau ieško kažko naujo (7 meno dienos, 2014 12 12, nr. 44), Ievai Gudmonaitei knygelėje „365 Dzen“ rasta citata padiktuoja atsakymą, kodėl vertėjo ateiti į parodą dar kartą – kad susigrąžintų ryšį su daiktais: „Tačiau aš norėčiau kiekvieną daiktą, su kuriuo susiduriu – laikyti vertybe, kaip ir patį gyvenimą.“ (Šiaurės Atėnai, 2014 11 27) „Labyrinthus“ nebėra tikslus Halo Fosterio straipsnyje „Archyvinis impulsas“ („An Archival Impulse“, 2004) apibūdinto archyvinio meno pavyzdys, kitaip nei, pavyzdžiui, „Muziejus“, nes jo esmė ne tiesiog „susieti“, bet „apimti“, t.y. ne dekonstruoti sovietinę praeitį, priminti Didžiųjų pasakojimų į šalį nustumtus įvykius, asmenybes, bet paaiškinti šį tą apie universalius žmogaus ir jo gyvenimo ryšius – juose slypinčią prasmę, centro ar kelių centrų pojūtį, suteikti mūsų dažniau virtualiai ir simuliuotai tikrovei daugiau amžino ir mitinio tikrumo: „Ir jis gulėjo dar penkerius metus, žiūrėdamas į tą žemėlapį, kol pamatė kelią į amžinybę.“ (J.-P. Sartre)
 

Dainius Liškevičius, „Labyrinthus“, fragmentas. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Dainius Liškevičius, „Labyrinthus“, fragmentas. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Dainius Liškevičius, „Labyrinthus“, segmentas „Kalnas“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Dainius Liškevičius, „Labyrinthus“, segmentas „Kalnas“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Camille Henrot, ekspozicijos „Išblyškusi lapė“ fragmentas. 2014 m. Autorių nuotr.
Camille Henrot, ekspozicijos „Išblyškusi lapė“ fragmentas. 2014 m. Autorių nuotr.
Camille Henrot, ekspozicijos „Išblyškusi lapė“ fragmentas. 2014 m. Autorių nuotr.
Camille Henrot, ekspozicijos „Išblyškusi lapė“ fragmentas. 2014 m. Autorių nuotr.
Camille Henrot, ekspozicijos „Išblyškusi lapė“ fragmentas. 2014 m. Autorių nuotr.
Camille Henrot, ekspozicijos „Išblyškusi lapė“ fragmentas. 2014 m. Autorių nuotr.
Camille Henrot, ekspozicijos „Išblyškusi lapė“ fragmentas. 2014 m. Autorių nuotr.
Camille Henrot, ekspozicijos „Išblyškusi lapė“ fragmentas. 2014 m. Autorių nuotr.
Camille Henrot, ekspozicijos „Išblyškusi lapė“ fragmentas. 2014 m. Autorių nuotr.
Camille Henrot, ekspozicijos „Išblyškusi lapė“ fragmentas. 2014 m. Autorių nuotr.
David Altmejd „Tėkmė ir bala“, fragmentas. 2014 m. Autorių nuotr.
David Altmejd „Tėkmė ir bala“, fragmentas. 2014 m. Autorių nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas