M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose, kovo 1 d., sekmadienį, 16 val. įvyks jungtinės fotografijų parodos „Laiškai Čiurlioniui“ atidarymas.
Galerijoje MENO NIŠA – Marytės Dominaitės „ReVizija“
2015 03 05–21
Atidarymas kovo 5 d., ketvirtdienį, 18 val.
Spaudos konferencija: 17 val.
Algimanto Kunčiaus paroda „Sekmadieniai prie jūros. Palanga 1965–2014“ Kauno fotografijos galerijoje
Prisipažinsiu, apie šį menininką žinojau tik iš jo ciklų „Susitikimai“ (1963–1984) ir „Reminiscencijos“ (1975–1987). Ir prisipažinsiu dar kai ką: taip, šio menininko kūrybos tinkamai neįvertinau. Tačiau vieną gūdžią žiemos dieną užsukau į Kauno fotografijos galerijoje veikiančią parodą „Sekmadieniai prie jūros. Palanga 1965–2014“ ir viskas apsivertė.






Maloniai kviečiame į VDA tekstilės katedros inicijuoto „Sugrįžimų“ ciklo ketvirtosios parodos atidarymą, kuris vyks vasario 24d. 18.00 val. Šį kartą parodos dalyviai 2010-ųjų m. laidos alumnai: Neringa Bučaitė, Aušra Bernotė, Justina Gražytė, Rasa Kilaitytė-Gudmonienė, Marytė Liutkevičiūtė-Boran, Kristina Matijošaitytė, Dovilė Stasiulytė, Mantas Televičius, Jelena Škulienė. Paroda veiks iki kovo 14 d.
Vieta: konferencijų centas ir viešbutis „Karolina“
Laikas: 2015 02 24 – 03 08
Plenero uždarymo paroda: kovo 7 d., šeštadienį, 18:00 val.
Vasario 24 dieną konferencijų centre ir viešbutyje Karolina prasideda tarptautinis tapybos pleneras „Vilniaus spalvos“. Dalyvauja 24 dailininkai iš Lietuvos Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Gruzijos, Švedijos, Portugalijos, Lenkijos, Ukrainos ir Vokietijos.
Plenero organizatoriai politinių įtampų, karinės grėsmės iššūkių kontekste siekia menininkus supažindinti su istorine Vilniaus praeitimi, multikultūrine jo tradicija (simpoziumo metu vyks pažintiniai pasivaikščiojimai po Senamiestį, ekskursijos muziejuose, dailės galerijose) ir taip stiprinti savos kultūros pagrindus bei statyti kultūrinius tiltus su kitomis šalimis.
Dialogo ir tarpsritinio požiūrio poreikis bendruomeninių menų praktikoje
Žymi amerikiečių meno kritikė ir teoretikė Claire Bishop, bandydama apibrėžti jau kelis dešimtmečius JAV ir Vakarų Europoje stiprėjančias ir tankėjančias bendruomeninių menų praktikas, vertintojų vartosenoje atranda gana daug sąvokų ir žodžių: „Šis išplėstas post-dirbtuvių praktikos laukas dabar yra vadinamas daugybe vardų: socialiai angažuotas menas, bendruomene paremtas menas, eksperimentinės bendruomenės, dialoginis menas, ribinis menas, intervencinis menas, kolaboracinis menas, kontekstinis menas ir (naujausia versija) – socialinė praktika.“ Dėl veikimo modelių, įtraukiančių „daugybę žmonių“, specifikos pati autorė renkasi vartoti dalyvavimo meno sąvoką. (Claire Bishop, „Dirbtiniai pragarai: dalyvavimo menas ir žiūrovystės politika“ / „Artificial Hells: Participatory Art and the Politics of Spectatorship“). Kalbant apie naująsias meno formas, išviliojusias menininkus iš jų dirbtuvių ir autonominio kūrybos proceso į nepažinią, atvirą, „daugybę žmonių“ įtraukiančią erdvę, kyla klausimas, ar menininkui, baigusiam meno praktikos ir istorijos studijas, pakanka žinių bei gebėjimų dirbti su (pažeidžiamomis ir nebūtinai) socialinėmis grupėmis? Kokių papildomų kompetencijų, žinių, praktikų ir partnerysčių turėtų ieškoti menininkas, pasirinkęs bendruomeninio meno taktikas? Lietuvoje, kur bendruomeninio meno atvejai labai reti, manau, tikslinga kalbėti apie įvairias užsienio menininkų patirtis ir ieškoti teorinių atramos taškų, grįstų šių praktikų stiprybių ir silpnybių tyrimais.






Apie Malvinos Jelinskaitės ir Gyčio Skudžinsko parodas bei knygas






Ričardo Nemeikšio paroda „Spektrinė analizė“ VDA galerijoje „Akademija“
Norvegų menininkės Anne-Lise Stenseth paroda „Rinktiniai videokūriniai“ 2008–2014, kurioje bus pristatyti du projektai „Bučinių ir atliekų projektas“ (2007–2011) ir naujausias videopasakojimas „Qvela peri - Ara peri“ (2014).