7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

ŠMC inf.

Paroda „Anachronikos“

Rugsėjo 9 d., penktadienį, 19 val. Šiuolaikinio meno centre atidaroma paroda „Anachronikos“. Parodos kuratorės Ūla Tornau ir Asta Vaičiulytė.

 

Parodą „Anachronikos“ apjungia entropijos momentas ir tariamai sustojusio laiko tarpsnis, kai reikšmės ir energija senka, palaikomos inercijos, mechaninio pasikartojimo ir įpročio galios. Tai persotinimo jausmas, kai kažkas turi suirti, kad galėtų keistis. Pertekliaus fazė, kai prasmė prarandama, ir virsmo akimirka, kai ji sukuriama iš naujo. Tai neapibrėžtumo būsena, sujaukianti pojūtį, ar atsiliekame laike, ar esame jį aplenkę.

 

Sutelkus penkių menininkų – Chiaros Camoni, Filipo Ceneko, Koenraado Dedobbeleerio, KIWA’os ir Mercedesos Mühleisen – kūrinius, mėginama pažvelgti pro kiaurymę tuštumos audinyje. Parodos darbus vienijantys pasikartojimo, automatizmo ir apropriacijos metodai veikia lyg mantra, sulaikanti mūsų suvokimą. Šioje pauzėje mes lūkuriuojame.

Chiara Camoni, iš serijos „Noktiurnai“. 2013 m. „SpazioA“ galerijos Pistojoje nuosavybė
Chiara Camoni, iš serijos „Noktiurnai“. 2013 m. „SpazioA“ galerijos Pistojoje nuosavybė
Sandra Kovalik

Hipsteriškos tapatybės ieškojimai

Justinos Christauskaitės paroda „Anūkai, rūbai, seneliai“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Rugpjūčio pabaigoje „Vilniaus fotografijos galerijoje“ atidarytoje Justinos Christauskaitės parodoje pristatomas dvejus metus užtrukęs fotografijos projektas „Anūkai, rūbai, seneliai“. Čia išvysime viską, kas primena vasaras pas močiutę, ir tai, kas būdinga šiuolaikinei hipsterių subkultūrai Lietuvoje – nostalgiškus autentiškos tapatybės ieškojimus.

Menininkės tyrimo struktūra aiški – fotografuojama senais juostiniais fotoaparatais, nuotraukoje pamatysime anūką ar anūkę, dėvinčius senelių drabužiais ar prisidengusius išlikusiais audiniais, ir galiausiai – laukujes senelių namų duris, aprėminančias fotografuojamąjį. Šie svarbiausieji projekto momentai dar pasipildo keliais įspūdį lemiančiais elementais, pavyzdžiui, „paauksintu“ rėmeliu ir gaivališkomis, vasariškomis, jaukiomis, vasarą pas močiutę primenančiomis spalvomis.

Parodos visuma irgi daro pasikartojančių struktūrų įspūdį. Dauguma pozuotojų stovi en face arba ¾ poza, juos įrėmina kvadrato formatas, o foną užpildo augmenija ar detalės prie namų įėjimo. Drabužiai, skaros ar staltiesės jungia pozuojantįjį su autentiška aplinka. Kita vertus, tas struktūriškumas nėra tik paviršiaus, formos dalykas. Tvarumas kaip giluminė projekto struktūra yra koncepcijos esmė – gyvenamoji aplinka susipina su audiniais ir taip sujungia dvi kartas. Durys tampa laikotarpių atskyrimo simboliu. Gal, tiksliau, ne šiaip durys, o laukujės durys, nes nuotraukų fonas vis keičiasi.

Justina Christauskaitė, iš ciklo „Anūkai, rūbai, seneliai“
Justina Christauskaitė, iš ciklo „Anūkai, rūbai, seneliai“
Justina Christauskaitė, iš ciklo „Anūkai, rūbai, seneliai“
Justina Christauskaitė, iš ciklo „Anūkai, rūbai, seneliai“
Justina Christauskaitė, iš ciklo „Anūkai, rūbai, seneliai“
Justina Christauskaitė, iš ciklo „Anūkai, rūbai, seneliai“
Justina Christauskaitė, iš ciklo „Anūkai, rūbai, seneliai“
Justina Christauskaitė, iš ciklo „Anūkai, rūbai, seneliai“
Justina Christauskaitė, iš ciklo „Anūkai, rūbai, seneliai“
Justina Christauskaitė, iš ciklo „Anūkai, rūbai, seneliai“
Justina Christauskaitė, iš ciklo „Anūkai, rūbai, seneliai“
Justina Christauskaitė, iš ciklo „Anūkai, rūbai, seneliai“

„Postidėja IV. Karas“

Rugsėjo 6 dieną (antradienį) 20 val. VDA parodų salėse „Titanikas“ II aukšte bus atidaryta paroda „Postidėja IV. Karas“.

 

Kodėl karas? Net jei nenorime apie tai galvoti, jis jau yra čia. Ne tik mūšio lauke ir pabėgėlių stovykloje, Ukrainoje ir Sirijoje, televizijos ekranuose ir socialiniuose tinkluose. Anot Paulio Virilio, vyksta pasaulinis pilietinis karas – nes kovojama su piliečiais nepaisant valstybių sienų. Miestas tapo mūšio lauku, kuriame juda gyvi taikiniai ir gyvos uždelsto veikimo bombos. Šis asimetriškas transpolitinis karas veikia visus, ir įsivaizduojama mažos šalies ramybė nėra išsigelbėjimo pažadas.

Alberta Vengrytė

Iš kelionės žaliu kubu

Apie tai, kaip fiktyvus personažas O., ieškodamas deimantus kolekcionuojančio šventiko, pateko į parodą „Hibridiniai peizažai“ VDA Nidos meno kolonijoje

Pradžias bei įžangas neretai lydi pasakojimai, tad ir šį kartą neišvengsime virš pagrindinio teksto horizonto išnyrančio nutikimo… Vasara pasitaikė hibridinė, taigi ir pasakojimo herojus, Nidos miesteliui artimos vietovės postinternetinio dienraščio apžvalgininkas, kalbėdamas per daug nesijaudino dėl savo istorijos galimumo, pamokomosios vertės ar siužetinio vientisumo. Dirbdamas žiniasklaidai jis gerai suvokė persidengiančių tiesų poveikį, todėl užvis labiau jį domino skyryba. Ir, nors pastarąją išmanė puikiai, jo ekspedicinė kelionė netapo vietos sakme ar sensacija (tikėtasi buvo…), o šiame tekste svarbi yra tiek, kiek svarbu jo skaitytojui patirti hibridiniame Kuršių nerijos laike tuokart nusidriekusį peizažą – Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos rezidentų sukurtą ir įsteigtą meninę tikrovę (kuratorius Vytautas Michelkevičius). Jos erdvėje susiraizgė politinės, socialinės ir sezoninės apeigos, apnyko skirtis tarp globalaus pasaulio ir lokalių bendruomenių kuriamo mito, archeologija išsprūdo iš praeities ir dabarties suvokimo, o bene vieninteliu mūsų svečiui atpažįstamu kelrodžiu liko popierinių palmių lapų kaskados, kybančios kolonijos parodų salės padangėje, bei kompasas, skaičiuojantis svetur praleistas valandas.

Liddy Scheffknecht, „Nykstanti linija“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Liddy Scheffknecht, „Nykstanti linija“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Anna Romanenko ir Björn Kühn, „Rimas“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Anna Romanenko ir Björn Kühn, „Rimas“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Franziska Nast, „Mano mėgstamiausios damos“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Franziska Nast, „Mano mėgstamiausios damos“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
DISTRUKTUR [Melissa Dullius ir Gustavo Jahn], „Keliautojo širdyje“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
DISTRUKTUR [Melissa Dullius ir Gustavo Jahn], „Keliautojo širdyje“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Marika Troili, „Offshore / C-true“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Marika Troili, „Offshore / C-true“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Marika Troili, „Offshore / C-true“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Marika Troili, „Offshore / C-true“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Taavi Suisalu, „Prašau jūsų dėmesio“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Taavi Suisalu, „Prašau jūsų dėmesio“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Pakui Hardware [Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda], „Get the Freeze Habit“ („Pratinkis prie užšaldymo“). 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Pakui Hardware [Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda], „Get the Freeze Habit“ („Pratinkis prie užšaldymo“). 2016 m. A. Narušytės nuotr.
KKKC inf.

KKKC parodų rūmuose – estų maištininkas Andrus Joonas

Rugsėjo 9 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristatoma Andrus Joonas (Estija) kūrybos paroda „Proto banglentininkas, vol. 4“ („Mindsurfer, vol. 4“) ir performansas „Geltonojo vilko sugrįžimas“ („Return of the Yellow Wolfman“).

 

Tarpdisciplininio meno kūrėjo Andrus Joonas kūrybiniu imperatyvu tapo rašytojo, budizmo meditacijos mokytojo Sogyalo Rinpoche’s mintis apie šiuolaikinio meno prasmę: „Galbūt šiuolaikinis menas didžiąja dalimi yra ribotas, nes žmonės nebegalvoja apie nematomą šventą meno kilmę ir paskirtį: perteikti žmonėms jų tikrosios prigimties viziją ir vietą pasaulyje, kad jie vėl ir vėl iš naujo įsisąmonintų gyvenimo vertę ir jo begalines galimybes.“ Anot kūrėjo, galima naršyti internete arba begaliniame prote; žmogaus vystymasis nėra prabangos dalykas, tai neatsiejama kiekvieno iš mūsų dalis. Paroda yra asmeninė menininko erdvė – tiek mentaline, tiek fizine prasme, kurioje jis gali sąžiningai komunikuoti su žiūrovu ir būti asmeniškai atsakingas už savo kūrybą.

Andrus Joonas tapyba. Organizatorių archyvo nuotr.
Andrus Joonas tapyba. Organizatorių archyvo nuotr.
Agnė Narušytė

Vasaros nublokštiems

Sharono Ya’ari „Miškų ir laukų pozityvai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Vasara baigėsi, laikraštis vėl leidžiamas, šiandien jau galima rašyti apie Ya’ari parodą „Laukų ir miškų pozityvai“. Ją apžiūrėjusi, perskaičiusi kuratorės Ievos Mazūraitės-Novickienės sudarytą katalogą ir dar keletą straipsnių, supratau, kad jį domina tie patys klausimai kaip mane: galimybė pamatyti laiką fotografijoje, tapatybės trapumas, savęs tėkmė tuščiose vietose ir niekio tvyrojimas pilnose, tirštuma ir gelmė plokščiame vaizde. Užmetusi akį į jo gyvenimo aprašymą (viskas yra internete: http://sharonyaari.com/index.php?gallery=0), radau trūkstamą ir nuspėjamą grandį: jis studijavo ne tik meną, bet ir filosofiją – iki magistro laipsnio. Artima siela kažkur ten, Izraelyje, kurio dykumos, santykiai su Palestina, teroristų sprogdinimai, kariuomenėje tarnaujančios moterys man yra kažkas labai svetima. Ir, kitaip nei Jeruzalėje, kur buvau vieną dieną, Tel Avive tikėjimo ženklai nepersekioja kiekvieno žingsnio. Sprendžiant iš Sharono Ya’ari fotografijų, ten tiesiog vyksta dabartinio miesto gyvenimas, užsidaręs modernistinėse „mašinose gyventi“. Jas ištinka tos pačios negandos kaip visur, tada jas reikia griauti ir perstatyti, pritaikyti šiems laikams. Ir nieko nėra gražesnio kaip tarp tų akmenų sodriai išsiskleidusi agava, smailiais lapais pradurianti betoną ir dykumą.

Sharon Ya’ari, „Tolimo nuotolio fotografijos viltis“. 2006 m.
Sharon Ya’ari, „Tolimo nuotolio fotografijos viltis“. 2006 m.
Sharon Ya’ari, „Tolimo nuotolio fotografijos viltis“. 2006 m.
Sharon Ya’ari, „Tolimo nuotolio fotografijos viltis“. 2006 m.
Sharon Ya’ari, „Agava, Chaderá“. 2012 m.
Sharon Ya’ari, „Agava, Chaderá“. 2012 m.
Sharon Ya’ari, „Raši gatvė, Tel Avivas“. 2008 m.
Sharon Ya’ari, „Raši gatvė, Tel Avivas“. 2008 m.
Sharon Ya’ari, „Raši gatvė, Tel Avivas“. 2008 m.
Sharon Ya’ari, „Raši gatvė, Tel Avivas“. 2008 m.
Sharon Ya’ari, „Po potvynio, Habsoro upė“. 2010 m.
Sharon Ya’ari, „Po potvynio, Habsoro upė“. 2010 m.
Sharon Ya’ari, „Po potvynio, Habsoro upė“. 2010 m.
Sharon Ya’ari, „Po potvynio, Habsoro upė“. 2010 m.
Sharon Ya’ari, „Mozaika (dviguba ekspozicija, pasukta 90° kampu“. 2013 m.
Sharon Ya’ari, „Mozaika (dviguba ekspozicija, pasukta 90° kampu“. 2013 m.
Rengėjų inf.

Parodų sezonas uostamiestyje prasideda jungtiniu projektu ‒ „Galerijų dienos #2“

Antrus metus vykstančios „Galerijų dienos #2” rugsėjo 8‒10 d. yra viena iš „privalomų“ priežasčių apsilankyti Klaipėdoje. Rugsėjo antrąjį savaitgalį meno mylėtojus, menininkus, kolekcionierius, meno profesionalus kviečiame pažinti bei atrasti uostamiestį per vizualiuosius menus, leisdamiesi 9 organizacijų siūloma programa: specialūs parodų atidarymai, susitikimai su menininkais, edukacinės ekskursijos, performansai, kūrybiniai užsiėmimai, filmų peržiūra bei koncertai.

Galerijų dienos #2 prasidės rugsėjo 8 d. 17.30 val. Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) metalo menininkų, Albino Jukumo ir Neringos Poškutės, atidaroma paroda „Distancija“. Parodoje kūrėjai persvarsto erdvės ir ryšio nuotolį. „Kūryboje nuolat susiduriame su distancija. Atstumas nuo kasdienybės iki idėjos, nuo idėjos iki medžiagų, nuo medžiagų iki kūrinio ir galų gale atstumas nuo kūrinio iki stebėtojo. Tai ir yra pati tikslingiausia distancija mūsų kasdienybėje išsikeltuose uždaviniuose,“ ‒ pasakoja menininkai.

Roman Pyatkovka, „Libido žaidimai“
Roman Pyatkovka, „Libido žaidimai“
Rengėjų inf.

Julijaus Balčikonio ir Gretos Barbarskaitės paroda „Mikrogentis“

Maloniai kviečiame į Julijaus Balčikonio ir Gretos Barbarskaitės parodos „Mikrogentis“ atidarymą, kuris įvyks rugpjūčio 27 d. 17 val. VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“.
Paroda veiks nuo rugpjūčio 27 d. 17 val. iki rugsėjo 2 d. 18 val.


Ankstyvieji žemdirbiai (Natufijos kultūra 12 500 – 9 500 pr. m. e.) savo mirusiuosius laidodavo iškasdami duobę po savo būsto grindimis. Po kurio laiko,  kuomet smėlyje palaidotas kūnas karštame ir sausame klimate mumifikuodavosi, gentainiai iškasdavo palaidojimą ir nuimdavo velionio galvą, kurią naudodavo apeiginiais tikslais. Vėlesnėse akmens amžiaus kultūrų gyvenvietėse randamos kaukolės, aplipdytos moliu. Šis aplipdymas atkartodavo mirusiojo veido bruožus tam,  kad kaukolė įgautų portretinį panašumą. Manoma kad tokio ritualo prasmė buvo suvokiama kaip mirusio artimojo prikėlimas naujam gyvenimui.  Tokie moliniai „portretai“ dažniausiai randami gyvenamuose būstuose. Todėl archeologai spėja, jog tai galėjo reikšti simbolinį velionio dalyvavimą šeimos gyvenime. Galima išvesti paralelę, kad būtent šios apeigos davė pradžią portreto žanro gimimui - nuo sarkofago kaukių, romėniškų biustų, aliejinės tapybos iki fotografijos.  Taip mūsų protėviai iki šiol lydi mus, stebi mus, dalyvauja mūsų kasdieniame gyvenime žvelgdami iš fotografijų. Jie jau nebepasiima į kapus savo veiklos atributų: ginklų, įrankių ir turtų. Šios „įkapės“ dažniausiai yra saugomos gyvųjų gentainių kaip šeimyninės relikvijos, o kartais tebėra naudojamos buityje. Istorinės aplinkybės lėmė, kad statistinės europiečių šeimos narių kiekis palaipsniui mažėjo, todėl paveldimų šeimyninių relikvijų ir panašių artefaktų pas daugelį mūsų kaupiasi vis daugiau. Todėl bėgant laikui, jie apima vis daugiau šeimos kartų ir skirtingų, per santuoką susijungusių, šeimų.
 

Iš Julijaus Balčikonio ir Gretos Barbarskaitės parodos „Mikrogentis“
Iš Julijaus Balčikonio ir Gretos Barbarskaitės parodos „Mikrogentis“
Rengėjų inf.

Mikko Waltari paroda „Plays“

2016.08.29 – 2016.09.10
VDA  galerija „Akademija“, Pilies gatvė  44, Vilnius


Vilniuje gyvenantis suomis fotografas Mikko Waltari (g. 1966 m.)  2015 metais baigė bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje.

Mikko Waltari,  „Plays“
Mikko Waltari, „Plays“
Rengėjų inf.

Paroda „Moralės refleksas“ Šiuolaikinio meno centre

Moralės refleksas
2016.09.02–10.19

Menininkai: Brandon Andrew, Judy Chicago, Leon Ferrari, fierce pussy, Andrea Fraser, Dan Graham, Rana Hamadeh, Linas Jablonskis, Joachim Koester, Carlos Motta, Shelly Nadashi, Karol Radziszewski, Marianna Simnett, Bart Van Dijck, An van. Dienderen, Heidi Voet

Kuratorė: Heidi Ballet
Kuratorės asistentai: Leo Cohen, Julija Fomina

Parodos atidarymas: rugsėjo 2 d., penktadienį, 18 val.

Moralės refleksas
Moralės refleksas
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas