Mikko Waltari paroda „Plays“

2016.08.29 – 2016.09.10
VDA  galerija „Akademija“, Pilies gatvė  44, Vilnius

Vilniuje gyvenantis suomis fotografas Mikko Waltari (g. 1966 m.)  2015 metais baigė bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje.  

M. Waltari diplominį darbą sudaro keturios didelio formato fotografijos, kurias  sukurti jam padėjo profesionalūs ir mėgėjai aktoriai. Kiekvienai jų  prireikė kelių savaičių, kartais ir mėnesių, kad būtų įgyvendintos. Surežisuotose situacijose įsiterpia atsitiktinumai, kurie yra sąmoningai priimti  ir  jais  išmoningai  pasinaudota.

Penkta eksponuojama  Waltari  fotografija  nepriklauso diplominio darbo serijai  ir  yra padaryta  „lengva“ ranka  atostogų Sicilijoje metu.  Tačiau nuotraukos realybė neatrodo „svetimkūnis“  greta   keturių „vaidinimų“, o pritampa, randa dialogą.

Emocionalios įtampos kupinose  scenose, kur akimirka ištįsta  iki begalybės, menininkas išradingai supina  tikrovę  ir teatrą, praeitį ir dabartį. Natūralaus  dydžio fotografijos pabrėžia  vaizdų tapybinę kokybę, yra skirtos sienoms ir pašaliečio kontempliavimui, leidžiančiam žiūrovui įsižiūrėti į mūsų būtį.
_

Vilnius-based Finnish photographer Mikko Waltari (b. 1966) finalised his BA studies at Vilnius Academy of Arts in 2015. His diploma project consists of four large-format photographs, which he created with the help of professional actors and amateurs. Each of them took several weeks, if not months, to be created. Yet, the arranged settings are mixed with coincidences, that are consciously accepted and used.

The fifth tableaux-sized work, that doesn’t belong to the diploma-series but shown in the exhibition, is the opposite - a moment captured on the fly during a holiday trip to Sicily. Nevertheless, the reality of the image doesn't seem to differ from the four plays.

The artist is mixing reality and theatre, as well as past and present, into the emotionally tense scenes where an eyeblink is extended into infinity. Near life-size prints emphasise the painting-like quality of the images which are made to be hung on the wall and contemplated from afar as an outsider, allowing the spectator to scrutinise our being.