7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Rengėjų inf.

Vilniaus gatvės prabilo Salomėjos Nėries eilėmis

Šiandien poetės Salomėjos Nėries gimtadienis. Šia proga žinoma menininkė, Vilniaus dailės akademijos doktorantė, Eglė Grėbliauskaitė, kviečia permąstyti istorinių figūrų vertinimą ir viešose Vilniaus erdvėse pristato instaliaciją  „Į šaltą mūrą atsitrenkus/iš savo sapno nubudau“.

Kelių dalių meninis projektas – tai prieštaringos Salomėjos Nėries figūros, jos istorinio personažo tyrimas, kuris susideda ne tik iš 3 elementų: teksto, specialiai paruošto poetės poezijos rinkinio garso įrašo bei šviečiančio portreto, bet ir įtraukia  patį miestą – jo figūras ir įstaigas. Skirtingi projekto elementai kelia vis kitokius klausimus apie kūrėjos asmenybę ir vaidmenį.

 Kelias savaites, iki gruodžio 10 dienos priešais P. Cvirkos paminklą Pylimo ir Islandijos gatvių sankirtoje, antro aukšto balkone bus įrengtas šviečiantis ir tarsi su P. Cvirkos paminklu flirtuojantis S.Nėries portretas. Galima tik spėlioti, ką abu kūrėjai pasakytų šiandien, žvelgdami vienas kitam į akis skersai skubančio miesto užpildytos sankryžos?

Prie S. Nėries gimnazijos periodiškai skambantis įrašas, su ideologinių, emocionalių ir atgaila persmelktų poetės eilėraščių popuri, atliepia platų, neramų ir iki šiol aktualų jos kūrybos spektrą bei sunkiai iššifruojamą asmenybę, inspiruoja naujai permąstyti ir patirti jos istorinį bei kūrybinį palikimą bei kiekvieno sprendimo kompleksiškumą. Kviečia diskutuoti, kodėl padarome būtent tuos sprendimus, kuriuos padarome – ir ar menininkai turėtų kitaip jausti atsakomybę, juos priimdami?  Eiles įgarsino žinoma aktorė, nacionalinės premijos laureatė Nelė Savičenko. Įrašą praeiviai girdės kiekvieną dieną nuo 7:30 – 22:00 val.
 
Dar viena projekto dalis – M. Kalinauskaitės autorinis tekstas, kurį žiūrovai galės rasti gimnazijoje bei šalia „Pamėnkalnio galerijos“ įsikūrusioje kavinėje „Elska Coffee“. Jame, pabrėžiant visų mūsų sprendimų neapibrėžtumą ir neprognozuojamą poveikį mums patiems, mūsų aplinkai, artimiesiems bei ateičiai, kviečiama mąstyti ir diskutuoti apie plonas ribas tarp asmeninio pasirinkimo ir bendros atsakomybės, apie būdus ugdyti asmeninę valią sudėtingų politinių bei socialinių procesų akivaizdoje – net ir išliekant labai pažeidžiamiems.

     E. Grėbliauskaitė savo projektu teigia, kad menas tarnauja kaip atminties apie laikmečius talpykla, gali padėti atsitraukti nuo išankstinių nuostatų ir iš dalies tapti edukacine priemone, leidžiančia mokytis iš praeities.

  „Kada būsime pasirengę ne naikinti ar slėpti istorijos liekanas, arba jas skanauti selektyviai, o pasidėję faktus ant stalo juos tiesiog priimsime kaip faktus, net jei jie nemalonūs? Kada būsime pasirengę išmokti istorijos pamoką ir pagaliau eiti pirmyn – nepamiršę, stebėdami patys save?” – klausia menininkė.

Pasak E. Grėbliauskaitės, S. Nėries gimtadienis – tai  proga apmąstyti jos, kaip kūrėjos ir visuomeninės veikėjos herojų, ir laikmetį, kuriame ji kūrė, taip skausmingai palietusį kiekvieno šalies gyventojo likimą. „Poetės atvejis, šiandien mums suteikia progą kalbėti apie pagarbą sau ir kitam, apsisprendimo laisvę, toleranciją, baimę ir drąsą, laisvę ir jos kainą. Visuomenės brandą rodo jos sugebėjimas stebėti ir vertinti save. George‘as Orwellas yra pasakęs, kad efektyviausias būdas sunaikinti žmones yra nesuteikti jiems galimybės suprasti savo istorijos.“ –  sako Eglė Grėbliauskaitė.


Instliacija „Į ŠALTĄ MŪRĄ ATSITRENKUS / IŠ SAVO SAPNO NUBUDAU“ veiks
Nuo lapkričio 15 d. iki gruodžio 10 d.
Lokacijos: 1. Pylimo ir Islandijos gatvių kampas 2. Salomėjos Nėries paminklas prie Salomėjos Nėries gimnazijos (Vokiečių g. 32)
3. Salomėjos Nėries gimnazija ir šalia „Pamėnkalnio galerijos“ įsikūrusioje kavinėje „Elska Coffee“ (Pamėnkalnio g. 1).


Kontaktinis asmuo:
Eglė Grėbliauskaitė
68651541
[email protected]
www.eglegrebliauskaite.com

 

 

 

 

CAP gallery

Imantas Selenis. HAWAII

Parodos atidarymas: 2018.12.07, 19:00 val.

Vieta: TSEKH Gallery, Vytenio g. 6, Vilnius

Parodos trukmė: 2018.12.07 -2019.01.14

Parodos organizatorius: Julija Dailidėnaitė | CAP

Imantas Selenis – fotografas, meditatyvus miesto tyrinėtojas ir stebėtojas. Teisininko išsilavinimą turintis menininkas pasižymi itin sistematišku ir analitiniu vaizdo fiksavimo rakursu, kas taip pat atsispindi ir jo nuotraukų preciziškoje estetikoje. Fotografijos medija jam, visų pirma, tapo įrankiu pažinti ir atrasti santykį su aplinka. Nes Imantas fotografija užsiimti pradėjo tuomet, kai atsidūrė Londono megapolyje, kurio erdves per ten praleistus trejus metus meninkas mėgino prisijaukinti. 

Imanto tyrinėjimo objektas – santykis tarp miesto, kaip žmonių sukurtos ekosistemos, ir jo kūrėjo, paties žmogaus. Mieste menininkas fiksuoja ir rodo išdidintus mus supančios aplinkos – landšafto, architektūros - fragmentus. Ir nors jo nuotraukose dažniausiai žmogaus atvaizdo nėra, žmogaus buvimas yra jaučiamas meninko fiksuojamuose archisistemos objektuose, tapusiais mūsų identiteto dalimi.

Imantas Selenis Lietuvos šiuolaikinio meno kontekste dar tik ryškinasi savo, kaip menininko pozicijas. Tačiau tarptautiniame fotografijos meno lauke, jo darbai jau pastebėti ir įvertinti. Imantas yra dalyvavęs 15 asmeninių ir grupinių parodų bei festivalių. Jo fotografijos atrinktos tarp laimėtojų tokiuose konkursuose, kaip CBRE Urban Photographer of the Year (2014 m.), Photolux (2014 m.), Gregory Crewdson x Vogue Italy “Uncanny” (2017 m.). O 2018 - aisiais menininko kūryba papildė vienos prestižiškiausių Lietuvos kolekcijų – Lewben Art Foundation – fondus.

Naujausio Imanto Selenio kūrybos etapo parodoje - nuotraukų serija apie Vilnių pavadinta HAWAII. 

Parodos atspirties taškas yra asmeninė menininko patirtis su The Guardian Cities projektu 2014 metais, kai fotografas Lietuvoje susilaukė viešos kritikos dėl nuoširdaus ir nepadailinto žvilgsnio į Vilniaus miestą. Vietoje to, kad užsieniečiams parodytų vien gražųjį Vilniaus Senamiestį, jis nuotraukose parodė ir ne turistinę miesto pusę – Vilniaus rajonus. Šis požiūris supykdė ir supriešino dalį Vilniaus gyventojų. Imanto fotografijos buvo įvardintos, kaip žeidžiančios tautiečių jausmus, taigi, asmeninis ir nuoširdus menininko gimtojo miesto matymas liko nesuprastas.  Tačiau ši situacija jį įkvėpė sukurti naują darbų ciklą, kuriame kalbama apie dualistinį Vilniaus suvokimą – miestą tokį, koks yra iš tiesų (įvarialypis ir turintis visokeriopą istoriją), ir tokį, kokį miestą norėtume rodyti kitiems.

HAWAII serijoje pasitelkiama ambivalentiškumo ir kontradikcijos kalba. Tam išreikšti I. Selenis žaidžia su estetika ir ideologija. Pagrindiniais didelio formato nuotraukų herojais čia tampa žinomiausi Vilniaus rajonų “bokštai”, kurie buvo statyti Sovietinės okupacijos metu ir turi labai stiprų ideologinį krūvį, kylantį iš mūsų visuomenėje vis dar gyvos traumos. Kas idealogiškai nepriimtina, dažnai vertinama, kaip negražu. Taigi, menininkas parodoje ironiškai klausia “o kasas yra gražu?” ir anksčiau sukritikuotus tuos pačius Vilniaus rajonų vaizdus pridengia ryškiomis spalvomis, kurias pasiskolino iš gražaus Havajų saulėlydžio paveikslėlio.  Iš toli savo spalvomis patrauklūs miesto peizažai, žiūrovui priėjus arčiau atidengia nusidėvėjusių “bokštų- prasčiokų” detales, kas sukelia priešpriešą tarp estetinės ir ideologinės žiūrovo vertinimo sistemų. Šiuo sąvokų konfliktu parodoje siekiama sukurti erdvę naujam dialogui apie tai, kas yra gražu, bei pakviesti pažvelgt į Vilniaus miestą naujomis akimis. 

Ateities scenarijai

Pokalbis su skulptoriumi Tauru Kensminu

Šioje parodoje mėginu gvildenti temas dar iš studijų Vilniaus dailės akademijoje metų. Atsispiriu į istorinius kontekstus, praeities palikimą bei šiandienos informacijos diskursus, tiriu žmogaus ir jį supančios aplinkos santykius.

Parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
NMKČDM inf.

Audronės Petrašiūnaitės siuvinėtų kilimų ir grafikos paroda

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, lapkričio 22 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks Audronės Petrašiūnaitės siuvinėtų kilimų ir grafikos parodos atidarymas.

Parodoje eksponuojami  ciklai – „Kūno namai“, „Sniego laikas“ ir „Amy Winehouse svaigulys“.

Menininkei vaikystėje didelį įspūdį paliko vienspalviu siūlu, mėlynu ar raudonu baltame fone siuvinėti kilimėliai. Tai buvo tarsi bandymas nuspalvinti gyvenimo pilkumą ir nuobodulį. Kilimėliai kartais buvo linksmi, kartais – su pamokančiu tekstu. Bėgant laikui tai pasimiršo ir A. Petrašiūnaitė atsidavė tapybai. Tačiau pamačius H. Matiso karpinius menininkei kilo stiprus noras ieškoti linijinės plastikos. Tada ir iškilo vaikystėje matyti kilimėliai. Autorė pradėjo siuvinėti ant juodo vilnos audinio. Taip atsirado siuvinėtų kilimų ciklas, kai kurie abstraktūs, kituose atpažįstamas gėlių ar gyvūnų motyvas.

A. Petrašiūnaitė pirmus grafikos darbus sukūrė 1998 metais, tai buvo monotipijos. Pradėjo raižyti linoleumą, po to buvo pertrauka, o 2013 metais vėl grįžo prie lino raižinių. Grafikos technika menininkei leido pilnai džiaugtis linijos grožiu, atspaudo ir popieriaus pašnekesiu. „Tai buvo tarsi nuotykis su popieriaus lapu, burtai, kai nežinai kas bus ir kartais nustembi. Tas nuostabos momentas buvo tarsi variklis, verčiantis paieškoti naujų galimybių. Pradėjau spalvotos grafikos ciklą, artimą tapybai. Po to panorau išsiuvinėti grafiką“, – sako parodos autorė.
 
Cikle „Kūno namai“ menininkė tyrinėja įvairias kūno būsenas – luošumą, kaulų deformacijas, žaizdas, kūno skausmą, pažeidžiamumą. Žaizda kaip gėlė, gėlė kaip kraujo tekėjimas. „Kūno namai“ pilni šnaresių, širdies dūžių, atodūsių vėjo. Ir gali būti, kad kūno kančia yra priežastis empatijai ir švelnumui.           

Darbų ciklas  „Sniego  laikas“ sukurtas  2017–2018 metų žiemą. Sniego laikas leidžia gilintis į save, jausti buvimo trapumą, nesiblaškant stebėti gamtą, justi jos rimtį. Kūrinių motyvai paprasti – moteris ir katė, Višakio Rūdos peizažai, nušluotas sniego takas su baltais pėdų atspaudais, medžių guotai, permatoma moters figūra su vaizdu į miškus.

Grafikos darbų ciklas „Amy Winehouse svaigulys“ gimė atsitiktinai menininkei ją pamačius vaizdinių sraute. „Ji dainavo žemu balsu, dainavo naktį, dangų be žvaigždžių, dainavo juodą aksomą. Pažeidžiamumas, meilės siekis, svaigulys ir plona gyslelė tarp gyvenimo ir mirties. Tai buvo impulsas sukurti šį darbų ciklą“, – sako A. Petrašiūnaitė.  
        

Paroda veiks: 2018 11 22–2019 01 13


Papildomą informaciją teikia: Audronė Petrašiūnaitė  tel. 8 614 79504

 

 

The Room inf.

Aistės Gabrielės Černiūtės ir Vido Poškaus tapybos darbų paroda „Žmonės ir padarai“

2018 11 23 – 2018 12 29

The Room galerija
Polocko g. 17, Vilnius
Atidarymas lapkričio 23 d. 18 val.

Lapkričio 23 d., penktadienį, 18 val. The Room galerijoje (Polocko g. 17, Vilnius) atidaroma Aistės Gabrielės Černiūtės ir Vido Poškaus tapybos darbų paroda „Žmonės ir padarai“.

Paroda vyks iki 2018 m. gruodžio 29 d.

„Žmonės ir padarai“ yra bendra dviejų menininkų – Aistės Gabrielės Černiūtės ir Vido Poškaus paroda, inspiruota ir dedikuota įvairios rūšies žemiškoms būtybėms. Dar Antikos ir Viduramžių mokslininkai visus gyvuosius padarus skirstė į žmones ir padarus (žvėris, šliužus, angelus, dvasias ir grybus). Aistė Gabrielė ir Vidas analogiškai – tik ne rašytinėmis, o vaizdinėmis priemonėmis – bando klasifikuoti aplink juos knibždančius sutvėrimus. Kiekvienas tai daro savo įvaldytomis ir pamėgtomis priemonėmis. A. G. Černiūtė žmones ir nežmones tveria tirštų dažų, sunkių aliejinių masių, ne tik akimis, bet ir rankomis apčiuopiamų formų būdu (pati autorė tai iki šiol vadina „dažažmogiais“). V. Poškus yra daugiau pasakojantis ir iliustruojantis nei tapantis ar vaizduojantis. Jo vaizduose svarbus yra literatūriškumas (kaip būtina vizualumo sąlyga). Galima išduoti darbinę paslaptį, kad pirminis parodos pavadinimas buvo „Angelai, žmonės ir bestuburiai“, tartum deklaruojant, kad visas aplink mus zujančias būtybes galima skirstyti į šventas-dvasingas, šliaužiojančius prisitaikėlius bei visuomet abejojančius-besirenkančius žmones. Vis tik kūrybinio proceso metu įsitikinta, jog egzistuoja tik žmonės ir nežmonės. Kita vertus, parodos pavadinimą ir koncepciją inspiravo chrestomatinis latvių rašytojos Zentos Maurinios eseistinių apybraižų rinkinys „Knyga apie žmones ir daiktus“, kuriame (kaip ir parodinėje kolekcijoje) įvairių laikotarpių ir kultūrų žmonės, jų liesti daiktai, su jais susidūrusiųjų patirtys, kelioniniai įspūdžiai, asmeniniai prisiminimai yra susilieję į vieną neišraizgomą rezginį. A. G. Černiūtės ir V. Poškaus „Žmonės ir padarai“ taip pat yra savotiška vizuali esė, kurioje esama Paryžiaus impresijų, vaikščiojimų po Lietuvos miškus nuotaikų, gyvenimo Vilniuje kasdienybės...

Parodos laikas: 2018 11 23 – 2018 12 29
Galerijos darbo laikas: I-V 11-19, VI 11-15
Lankymas – nemokamas.
Daugiau informacijos: www.facebook.com/TheRoomArtBooksWine

 

 

Aušros Vaitkūnienės kūrybos paroda „Raudona gija“

Lapkričio 16 d., penktadienį, 17 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma tapytojos Aušros Vaitkūnienės kūrybos paroda „Raudona gija“.


„Jei galėtume pamatyti tikrovę tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, labai nustebtume. Turbūt pamatytume įvairių bangų sūkurius ir liepsningus atomų šokius. Tai neišardomas audinys, kuriame be praeities nebūtų ateities.


Dar tikrovė atsispindi pasakose ar mituose, nes mitai ir pasakos — tai kondensuota tikrovė. Iš pasakų ir mitų galima rekonstruoti praeitį. Tas audinys ar uždanga nuolatos mums mirguliuoja prieš akis, keisdami pavidalus ir nuolatos verčiantys klausti: kas gi vis dėlto tai yra?


Tapybos tikrovė yra kaip akmuo, išvagotas įbrėžų, žymių ir inkliuzų. Stūkso sau ramiai, kažkas praeina pro šalį, net nepastebėjęs. Bet jei gyvenimo kely beeidamas sustosi, o gal užkliūsi, pavargęs prisėsi, žvilgsnį sukoncentruosi, tame akmeny pamatysi visą praeitį, dabarties procesus, grožį ir tvirtumą. Reikia tik sustoti ir įsižiūrėti.


Tapybos nejudrume pamatysi tylų veiksmą, įžvelgsi ateitį. Ji, kaip pulsuojanti, gyva kraujo gija, jungia visus bendraminčius“ (Aušra Vaitkūnienė).


Aušros Vaitkūnienės tapybos paroda „Raudona gija“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki gruodžio 4 d.
Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
Parodos laikas: 2018 11 16 – 2018 12 04. Parodos atidarymas: lapkričio 16 d., penktadienį, 17 val. Galerijos darbo laikas: II-V 10-18, VI 10-16. Lankymas nemokamas.

 

 

JPP inf.

Jaunojo tapytojo prizo nugalėtojai

Meno rezidencija Lisabonoje, paroda Vilniuje ir piniginė premija – tokį rinkinį šiemet gavo geriausias Baltijos šalių jaunasis tapytojas. Tarptautinė komisija įdomiausia pripažino lietuvę Moniką Plentauskaitę. Jaunojo tapytojo prizas Vilniuje įteiktas 10 kartą. Ta proga sostinėje atidarytos net kelios parodos.


Dėl geriausiojo jaunojo menininko vardo varžėsi beveik 100 Baltijos šalių jaunųjų tapytojų. Išrinkta Vilniaus dailės akademijos absolventė M.Plentauskaitė. Tarptautinės komisijos teigimu, menininkės darbuose dera tapybos technika ir konceptualus pagrindimas. Kalbėdama apie savo šeimos istoriją ji sugeba ištrinti ribas tarp savo istorijos ir žiūrovų gyvenimo.

Specialaus įvertinimo prizą – 1000 eurų, kurį įsteigė kūrybinės komunikacijos kompanija Autoriai, laimėjo taip pat lietuvė Gabrielė Vingraitė.

O The Rooster Gallery Open papildomą premiją – 500 eurų – estų menininkė Liisa Kruusmagi.

Monika Plentauskaitė, The Female Painter (Self portrait). 2018 m.
Monika Plentauskaitė, The Female Painter (Self portrait). 2018 m.
VDA inf.

Dalios Laučkaitės-Jakimavičienės paroda „Porceliano kabinetas“

Kviečiame į Dalios Laučkaitės-Jakimavičienės parodos „Porceliano kabinetas“ atidarymą, kuris vyks 2018 m. lapkričio 12 d. 17 val. VDA galerijoje „Akademija“, Pilies g. 44, Vilniuje; darbo laikas I-VI 12:00 – 18:00                         

Paroda veiks 2018/11/12-24

Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė /Porceliano kabinetas


Istoriniai baroko laikmečio porceliano kabinetai – paradoksaliai “instaliacinio” pobūdžio – čia keramikos objektai, lentynėlės, sienų dekoras, skulptūros ir reljefai jungiami į visumą ir turi veikti kaip visuma. Šis kiek absurdiškas, bet kartu logiškas istorinės ir šiuolaikinės estetikos sugretinimas man yra įdomus ir siūlo galimybes individualioms interpretacijoms. Porceliano kabinetai, baroko laikotarpio Europos žavėjimosi porcelianu aukščiausia išraiška, pasižymi ypatingu perkrovimu ir dekoro gausa, bet kartu ir įvairių elementų vienybe ir ansambliškumu. Mano tikslas – tyrinėjant barokinę estetiką ir to meto porceliano naudojimo ypatybes rasti savą sprendimą porceliano kabineto vaizdiniui. Porcelianiniai objektai (indai, skulptūriniai elementai) ant specialių lentynėlių, lėkštės, reljefai, ornamentika. Siekiau, kad porceliano kabineto įprastinė tvarka būtų aiškiai juntama, savaip interpretuojant barokinį perkrovimą ir besiraitančios ornamentikos raštą, keistų ryškių spalvų pomėgį ir piknaudžiavimą auksu.


Porcelianas man įdomus ne tik keistenybių pilna istorija, bet ir medžiaginėm savybėm. Porceliano liejimas yra tiesiog magiškas užsiėmimas - tam naudojamos gipsinės formos su tarsi paslaptingom techninėm detalėm, precizikos ir tvarkos reikalaujantis multiplikavimo procesas, lyg ir mechaninis, bet kartu teikiantis begalinių variacijų ir įvairiausių sprendinių galimybes. Barokinių rokailių, puošiančių sienas “funkciją” čia “atlieka” porcelianinės indų ąselių, įvairių detalių formos, atlietos kartu su techniniais elementais – skirtingai derinant jos sudaro keistai puošnią ir beveik barokinę ornamentiką.


Ovalo formos (lėkštės, dekoro vinjetės) irgi naudotos kaip barokui būdingos, taip pat kaip ir gamtos motyvai. Dalis dekoro – lietuviško peizažo fragmentai, čia jį jungiu su idealizuotu ir sufantastintu vaizdu, kaip ir buvo daroma istoriniame porceliane. Mąstau apie baroko svarbą Lietuvos mene ir apie tai, kad senajam porcelianui būdinga tradicija naudoti vietinius vaizdus aplenkė Lietuvą, taigi aš tarsi simuliuoju tą tradiciją. Dalis darbų padaryti Čekijoje, Vengrijoje, tad naudoti įvairiausi porcelianai – kelių rūšių kietasis, kaulinis, techninis. Eksponuoti keli antikvarinio porceliano elementai, naudotos kelios R. Jakimavičiaus  formos.


Mane domina tradiciškai vadinamų taikomųjų menų interpretacija, einanti iš tradicijos istorijos ir medžiaginių savybių tyrinėjimo, taip aš ir suvokiu šį darbą. Bandžiau rasti būdą suderinti barokinę gausą ir puošnumą su šiuolaikiškumu ir savo pačios estetinėmis nuostatomis.
Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė


Parodą remia Lietuvos kultūros taryba

 

Taip pat kviečiame į VDA keramikos katedros studentų parodos Keramika + Spauda 2  
atidarymą, kuris vyks 2018 m. lapkričio 12 d. 17 val. VDA galerijoje „Akademija“, Pilies g. 44, Vilnius; darbo laikas I-VI 12:00 – 18:00

Paroda veiks 2018/11/12-24

Parodos kuratorė Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė,
Parodos organizatorė Jurgita Jasinskaitė


Keramika + Spauda 2  

Keramika + Spauda 2 – VDA keramikos katedros studentų paroda, pristatanti spausdinto vaizdo galimybes keramikoje.

Pirmoji Keramika+Spauda paroda buvo surengta 2014 m. „Titanike“. Joje buvo eksponuojama Lietuvos menininkų (jų tarpe VDA dėstytojų) kūryba, studentų baigiamieji bei kursiniai darbai, greta pristatomi užsienio svečių kūriniai. Šį sykį rodome tik studentų (BA III, IV ir MA I, II kursų) darbus, padarytus pastaraisiais metais.
    
Eksponuojami darbai, atlikti praktinių laboratorijų 3 kurso metu ir keleto kursinių, bakalauro baigiamųjų darbų fragmentai. Parodoje rodomi ir darbai, sukurti pastarųjų metų praktikų/kūrybinių seminarų Skaitmeninis vaizdas keramikoje metu Nidos meno kolonijoje. Beveik visi darbai padaryti ant pramoninių lėkščių. Apskritimo forma labai būdinga keramikos tradicijai, tačiau tai išskirtinė ir kaprizinga forma, diktuojanti savo sąlygas. Ekspozicijos darbus jungia specifiniai raiškos būdai, bet ne tik tai. Spausdintas vaizdas dažniausiai naudojamas keramikai, kuriai svarbu idėja, asociacijos, naratyvas, ironiški pašmaikštavimai ar provokavimas. Parodai atrinkti darbai atspindi šių raiškos būdų galimybes – cituoti, multiplikuoti, naudoti spausdintą tekstą, fotografinį vaizdą, kompiuteriu atitinkamai apdorotus vaizdus, taikyti koliažo technikas. Spausdintas vaizdas jungiamas su pieštu, tapytu. Ekspozicija rodo skaitmeninių technologijų įsisavinimą, kitų disciplinų raiškos būdų eksploatavimą ir atvirumą galimybėms.

Parodos kuratorė Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė
Parodos dalyviai:
Laura Motuzaitė
Uršulė Baužaitė
Miglė Mačiulytė
Stefanija Paukštytė
Greta Jančytė
Eglė Gedvilaitė
Brigita Rimkutė
Lukas  Šilinskas
Julius Visakavičius     
Neringa Akcijonaitytė  
Martynas Margevičius
Arūnė Barzdėnaitė   
Deivyda Sakalauskaitė
Weronika Surma
Sanver Özgüven
Aistė Kalvelytė
Onė Austėja Maldonytė
Rūta Palaimaitė
Milda Valantiejūtė
Janas Dmuchovskis
Kristina Noreikaitė
Monika Gedrimaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Trivium inf.

Galerijoje TRIVIUM Stasio Bonifacijaus Ievos paroda

Lapkričio 13 d. (antradienį) 18 val. galerijoje namuose TRIVIUM (Vilkpėdės g. 7- 105, Vilnius) atidaroma Stasio Bonifacijaus Ievos paroda.


Stasys Bonifacijus Ieva - vienas iš mūsų keistųjų, radikalių menininkų, veikiantis panašiai kaip Eva ir Adelė, žinomas Lietuvos meno gerbėjams, einantiems į parodų atidarymus. Būtent ten Stasys Bonifacius Ieva pasirodo ir vykdo savo individualius performansus. Kaskart vis kitus, kartais su socialinės krtitikos pamušalu, kartais kupinus absurdo, bet provokacijos elementas juose yra visuomet. Įvairūs buities objektai, atskiros jų detalės tampa karūnomis, kaukėmis, radio bangomis valdomu batu- automobiliu, ūkinis muilas - laivais, plaukiojančiais menininko rankose laikomame dubenyje, žodžiu, jo fantazija ir yra tai, kas nenustoja stebinti. Savo performansus Stasys Bonifacius Ieva dažnai kuria kaip tam tikrą konfrontaciją su gražiai besišypsančia pasiruošusia viską priimti už gryną pinigą ar tiesą žiūrovų mase.


Šį kartą menininkas vėl pasiruošęs stebinti, iki paskutinės minutės neatskleisdamas, ką rodys parodoje. Bet mažai abejonių, kad tai bus dar viena mažytė paradoksali vartotojų visuomenės kritika.

Paroda veiks iki lapkričio 22 dienos.

 

A. Narušytės nuotr.
A. Narušytės nuotr.
Rasa Žukienė

Realistas ir avangardistas

Menininkai Witkiewicziai parodoje „Angelas ir sūnus“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje

Lenkų muziejininkai iš Tatrų muziejaus Zakopanėje Kaune pristato parodą „Angelas ir sūnus. Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“. Negalėtume teigti, kad šie du dailininkai, tėvas Stanisławas (1851–1915) ir sūnus Stanisławas Ignacas (1885–1939), yra visiškai nepažįstami Lietuvos inteligentiškajai publikai. Tėvas prisimenamas visada, vos prireikus apibūdinti liaudiškąjį Zakopanės stilių.

Ignacy Witkacy, „Pasaulio sutvėrimas“
Ignacy Witkacy, „Pasaulio sutvėrimas“
Parodos plakatas M. K. Čiurlionio dailės muziejuje
Parodos plakatas M. K. Čiurlionio dailės muziejuje
Parodos vaizdas
Parodos vaizdas
Parodos vaizdas
Parodos vaizdas
Parodos vaizdas
Parodos vaizdas
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas