7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

NMKČDM inf.

Garsaus scenografo Jono Arčikausko paroda

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno galerijoje (Turistų g. 9, Druskininkuose) rugsėjo 4 d., penktadienį, 17 val. atidaroma vieno ryškiausių Lietuvos postmoderniosios dailės kūrėjų – scenografo ir keramiko Jono Arčikausko paroda „Kėslai ir ketinimai“.

Daugiau nei keturiasdešimt metų menininkas dirba įvairiuose teatruose, kuria scenovaizdžius, kostiumus, grimą, video instaliacijas, plakatus teatro spektakliams bei kinui, režisuoja, rašo libretus. Savo kūrybos kelyje dailininkas įgyvendino scenografiją daugiau nei šimtui spektaklių Lietuvoje, Austrijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Japonijoje. Lietuvoje Jonas Arčikauskas kuria kartu su režisieriais: Jonu Vaitkumi, Valentinu Masalskiu, Gyčiu Padegimu, Sakalu Uždaviniu. 

Jono Arčikausko eskizas Arkadinos kostiumui Jono Vaitkaus spektakliui Žuvėdra 2001 m.
Jono Arčikausko eskizas Arkadinos kostiumui Jono Vaitkaus spektakliui Žuvėdra 2001 m.
LDS inf.

Milenos Pirštelienės paroda „Vanduo“

LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, Vilnius

2020 09 03–26

Rugsėjo 3 d., ketvirtadienį, 18.00 val., LDS galerijoje „Arka“ atidaroma 5-osios Vilniaus keramikos meno bienalės pagrindinės prof. Liudviko Strolio premijos laureatės Milenos Pirštelienės personalinė paroda „Vanduo“.

LDS inf.

6-oji Vilniaus keramikos meno bienalė „Naujas / Fresh“

LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, Vilnius

2020 09 03–26

 

Rugsėjo 3 d., ketvirtadienį, 18.00 val., galerijoje „Arka“ atidaroma 6-oji LDS Vilniaus keramikų sekcijos inicijuoto tęstinio projekto kuratorinė paroda „Naujas / Fresh“ bei praėjusios bienalės pagrindinės prof. Liudviko Strolio premijos laureatės Milenos Pirštelienės personalinė paroda „Vanduo“.

Valdas Pukevičius
Valdas Pukevičius
Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė
Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė
Vilniaus rotušės inf.

Paroda „Now & Then“

Rugsėjo 1–19 d.

Parodos atidarymas – rugsėjo 1 d. 18 val.

„Now & Then“ – tai jau antras bendras Vilniaus rotušės ir VDA muziejaus projektas (pirmas – paroda „Vilnius ir jo žmonės“), kurio esmė (žvelgiant formaliai) yra VDA absolventų – šiuo metu žinomų, kelioms generacijoms, skirtingoms strategijoms ir pasaulėžiūroms atstovaujančių menininkų, studentiškos kūrybos (saugomos institucijos fonduose) ir dabar sukurtų artefaktų eksponavimas.  

LNMA inf.

Latvijos nacionalinis dailės muziejus kviečia: Atrask neregėtą. Perprask meną. Semkis įkvėpimo Rygoje

Meno mylėtojams privaloma planuoti apsilankymus mažiausiai trijuose Rygos muziejuose – Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje, Meno muziejuje RYGOS BIRŽA bei Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Muziejai yra atviri lankytojams ir skatina kiekvieną pamatyti neeilines parodas, prisijungti prie vedamų ekskursijų ir semtis įkvėpimo Rygoje.

Kartu muziejai dirba kurdami didžiulę profesionaliojo meno kolekciją Latvijoje – joje randama išsami informacija apie Latvijos ir pasaulio vaizduojamojo ir taikomojo meno vystymąsi. Savo unikaliu matymu ir nepaprasta architektūra muziejai yra neatskiriama latvių tapatybės dalis, kaip ir nenutrūkstama vertybė pasaulio muziejų kontekste.

Meno dueto Skuja Braden paroda „Samsara“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Ryga, 2020. Aut.: Didzis Grodzs
Meno dueto Skuja Braden paroda „Samsara“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Ryga, 2020. Aut.: Didzis Grodzs
LDS inf.

Gustas Jagminas. Elektros gamykla

2020.08.20-09.18

Rugpjūčio 20 dieną, 18 val., galerija „Meno Niša“ naują sezoną atidaro su tapytojo Gusto Jagmino paroda „Elektros gamykla“.

Tai jau penktoji personalinė tapytojo paroda, kurios tematika šmėžuoja nuo industrijos, postsovietizacijos iki (post)industrinių utopijų/distopijų. Paroda galerijoje veiks iki rugsėjo 18 dienos.

Meno parko inf.

Eugenijaus Nalevaikos personalinė paroda „Mažiau yra daugiau“

Parodos laikas: 2020 08 19–30

Rugpjūčio 19 d. atidaryta menininko Eugenijaus Nalevaikos personalinės paroda „Mažiau yra daugiau“ galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas). 

Monika Krikštopaitytė

Valdovas apsišaukėlis

Žygimanto Augustino paroda „500“, dedikuota Žygimanto Augusto 500-osioms gimimo metinėms, VDA parodų salėse „Titanikas“

Prieš rinkimus sulaukti valdovų apsišaukėlių pasireiškimo yra visiškai normalu. Dar normaliau, kad jie pasirodo tuomet, kai logikos vis labiau mąžta. Kai net nebėra aišku, kas tas normalumas ir ar tai gerai, ar blogai. Reikšmės tampa tokios lanksčios, kad tegali gėrėtis vis naujomis jų transformacijomis. Štai tuomet į areną žengia triksterio figūra. 

 

Triksterio – apsimetėlio, manipuliuotojo, perkūrėjo – struktūrinė forma yra žinoma dar iš mitologijos (Hermis tyčia iškraipydavo nešamas žinias), vis pasirodanti permainų ir netikrumo laikais (apsimetėliai valdovai, karnavalo tradicija, commedia dell’arte, juokdario pozicija). Vis dėlto akivaizdžios apgaulės kūrėjas triksteris sugeba kurstyti troškimą juo įtikėti. Šis kultūrinis herojus dega noru kūrybiškai griauti, trikdyti, perkurti pasaulio taisykles. Triksteriškam menininkui visai nerūpi tiesa, jo siekiamybė yra fikcija, o dar geriau – neišnarpliojamas šių mišinys. Pasak Gintauto Mažeikio, klasikinis apibrėžimas triksterį apibūdina kaip šėliojantį, daugiaveidį, bestiarišką ir antžmogišką herojų, kuris savo iniciatyva užtikrina kultūrines, politines, psichologines transformacijas. Tai įkvėptas kūrybinis darkytojas (creative disruptor), kuris pridaro žalos, dažniausia kvailais juokavimais, ne iš troškimo kenkti, o be jokios priežasties: dėl žaidimo džiaugsmo, kad būtų linksmiau. Jam būdingas nesaikingas gaivališkumas, tiesiau kalbant – betikslis ištvirkimas. 

Žygimanto Augustino parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Žygimanto Augustino parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Žygimanto Augustino parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Žygimanto Augustino parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Žygimanto Augustino parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Žygimanto Augustino parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Žygimanto Augustino parodos fragmentas. Krėslas Tauro Kensmino, garso kolonėlės Antano Dombrovskio, Darius Razanas (RADA) garso konvertavimas į analoginį. V. Nomado nuotr.
Žygimanto Augustino parodos fragmentas. Krėslas Tauro Kensmino, garso kolonėlės Antano Dombrovskio, Darius Razanas (RADA) garso konvertavimas į analoginį. V. Nomado nuotr.
 Žygimanto Augustino parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Žygimanto Augustino parodos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Žygimantas Augustinas, Utopinė LDK valdovų rūmų rekonstrukcija. 2017 m.
Žygimantas Augustinas, Utopinė LDK valdovų rūmų rekonstrukcija. 2017 m.
Žygimantas Augustinas, Palikuonio tėvai: Žalia - Žygimantas Augustas, raudona - Barbora Radvilaitė. 2018 m.
Žygimantas Augustinas, Palikuonio tėvai: Žalia - Žygimantas Augustas, raudona - Barbora Radvilaitė. 2018 m.
NMKČDM inf.

Tarptautinio kaulinio porceliano simpoziumo paroda

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaune) rugpjūčio 20 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma Tarptautinio kaulinio porceliano simpoziumo paroda.

 

VDA Kauno fakulteto  keramikos dirbtuvėse vyksta tarptautinis kaulinio porceliano  simpoziumas. Šiemetinio simpoziumo tema – tvarumas. Menininkai kuria meno kūrinius, suderinamus su pagrindiniais tvarumo principais, kurie apima ekologiją, socialinį teisingumą, neprievartą ir visuomenės demokratiją.  

Karolina Bukovskytė

Kelionė į Italiją

Paroda „Nuo sacro iki profano. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“ Valdovų rūmų muziejuje

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykstanti paroda „Nuo sacro iki profano. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“ yra tarsi savotiška kelionė po Italiją. Šiuo metu, kai keliauti sudėtinga, ekspozicija yra puiki proga persikelti į tolimus kraštus ir nors akimirką pabūti šalia kūrinių, menančių kelių šimtmečių praeitį. 

 

Parodoje lankytoją užklumpa paslaptingas apšvietimas, kuriame paveikslai išryškėja ir veda naujų potyrių link. Pirmoji kelionė galėtų būti į Viviano Codazzi ir Filippo Lauri nutapytas apylinkes. Darbas, vaizduojantis Mozės radimą, visai neprimena Nilo pakrantės. Kalvota panorama ir antikinės architektūrinės formos sufleruoja, kad vaizdas perkeltas į idealizuotą vienos iš Romos upių pakrantę. Kruopščiai nutapytas Amžinojo miesto vaizdas veikiausiai ne vieną žiūrovą skatino žavėtis ir smalsauti. Vargu ar pavyktų atrasti vietą, kurioje tapytas šis paveikslas, gal ji net išgalvota, tačiau tai nemenkina noro mintimis nukeliauti į puikią upės pakrantę.

Viviano Codazzi, Filippo Lauri, „Mozės radimas“, XVII a. II p. K. Bukovskytės nuotr.
Viviano Codazzi, Filippo Lauri, „Mozės radimas“, XVII a. II p. K. Bukovskytės nuotr.
Valdovų rūmuose surengtos parodos fragmentas, iš dešinės į kairę: Alessandro Allori, „Didiko su juodu apsiaustu ir ovaliu rėmeliu dešinėje rankoje portretas“, Francesco Traballesi, „Jaunuolio su pirštinėmis portretas“, Giovanni Maria Butteri, „Frančesko I de Medičio portretas“, Guido Reni, „Vyro galva“, Annibale Carracci, „Dviejų senių galvų studija“, Anton Domenico Gabbiami, „Džiuliano Damio(?) portretas“, Agnolo di Cosimo (Bronzino), „Jauno vyro portretas“, Agostino Carracci, „Moters portretas“, Alessandro Rosi, „Kleopatros mirtis“. K. Bukovskytės nuotr.
Valdovų rūmuose surengtos parodos fragmentas, iš dešinės į kairę: Alessandro Allori, „Didiko su juodu apsiaustu ir ovaliu rėmeliu dešinėje rankoje portretas“, Francesco Traballesi, „Jaunuolio su pirštinėmis portretas“, Giovanni Maria Butteri, „Frančesko I de Medičio portretas“, Guido Reni, „Vyro galva“, Annibale Carracci, „Dviejų senių galvų studija“, Anton Domenico Gabbiami, „Džiuliano Damio(?) portretas“, Agnolo di Cosimo (Bronzino), „Jauno vyro portretas“, Agostino Carracci, „Moters portretas“, Alessandro Rosi, „Kleopatros mirtis“. K. Bukovskytės nuotr.
Francesco Cairo, „Šv. Kristina“. K. Bukovskytės nuotr.
Francesco Cairo, „Šv. Kristina“. K. Bukovskytės nuotr.
Giovanni Maria Butteri, „Frančesko I de Medičio portretas“, apie 1570 m.  K. Bukovskytės nuotr.
Giovanni Maria Butteri, „Frančesko I de Medičio portretas“, apie 1570 m. K. Bukovskytės nuotr.
Giuseppe Ruoppolo, „Natiurmortas su vaisiais ir gėlėmis“, XVII a. II p., K. Bukovskytės nuotr.
Giuseppe Ruoppolo, „Natiurmortas su vaisiais ir gėlėmis“, XVII a. II p., K. Bukovskytės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas