7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Danutė Zovienė

Tapyba, žadinanti viltį gyventi

Vilniaus rotušėje, Freskų salėje, eksponuojama tapytojo Romualdo Radzevičiaus (1942–2021) kūrybos paroda „Tapyba“

Beveik prieš trejus metus miręs tapytojas Romualdas Radzevičius paliko gausų kūrybos palikimą, kuriuo rūpinasi sūnus kompozitorius Rokas Radzevičius kartu su žmona dainininke Aiste Smilgevičiūte. Jų iniciatyva Vilniaus rotušėje surengta ekspozicija yra jau trečia pomirtinė dailininko kūrybos paroda, kurią prasmingai papildo grupės „Skylė“ muzikinis vaizdo klipas „Tėvo ranka“, sukurtas tapytojo paveikslų motyvais (2022).

Romualdas Radzevičius, „Atspindžiai“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Atspindžiai“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Kryptys“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Kryptys“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Relikvija“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Relikvija“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Susitikimas“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Susitikimas“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Švytėjimas“. A. Toleikio nuotr.
Romualdas Radzevičius, „Švytėjimas“. A. Toleikio nuotr.
Meno nišos inf.

Galerijoje „Meno niša“ – pirmasis solinis menininkės Sandros Kvilytės prisistatymas Vilniuje

„Kartais prisigalvodavau nebūtų istorijų apie agrastą, atsigulusi žolėje stebėdavau saulės zuikių drebėjimą braškių lapuose, turėjau priešą vorą malkinėje“, – pasakojo vasario 29 d., 18 val., Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“ parodą atidaranti menininkė Sandra Kvilytė. Paroda „Naras“ – antroji asmeninė jaunosios menininkės paroda Lietuvoje ir pirmoji Vilniuje.

Sandra Kvilytė. „Girdykla“. 2022 m.
Sandra Kvilytė. „Girdykla“. 2022 m.
Valdovų rūmų inf.

Renesanso šedevras Valdovų rūmų muziejuje

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių visų laikų italų dailininkų, Renesanso genijaus Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslą „Dievo Motina su kūdikiu“. Jis eksponuojamas Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje, specialiai šedevrui įrengtoje erdvėje.

Giovanni Bellini, „Dievo Motina su kūdikiu“
Giovanni Bellini, „Dievo Motina su kūdikiu“
Dileta Deikė

Įrašas širdyje

Kunigundos Dineikaitės paroda „Pasivaikščiojimas su gulbe“ galerijoje „Kairė–dešinė“

„Kunigunda, esi talentinga tapytoja!“ – prieš daugelį metų išgirdau šiuos žodžius tariančią Vidmantę Jasukaitytę. Mamos žodžiai dukrai. Poetės, rašytojos žodžiai dailininkei. Tąsyk giliai įstrigo tai, ką išgirdau, – suvokiau, kokią galią besąlygiškas palaikymas turi jauno menininko asmenybės formavimuisi. Spėčiau, tai padėtų atsakyti į klausimą, iš kur Kunigunda Dineikaitė turi tiek drąsos plaukti prieš srovę – tapyti priešingai, nei mokė Vilniaus dailės akademijos dėstytojai.

Kunigunda Dineikaitė, „Jūros širdyje (paskendusi mano širdis)“. 2022 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Jūros širdyje (paskendusi mano širdis)“. 2022 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Virš mano širdies plaukioja rožės“. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Virš mano širdies plaukioja rožės“. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Pasivaikščiojimas su gulbe“, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Pasivaikščiojimas su gulbe“, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Pasivaikščiojimas su gulbe“, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Pasivaikščiojimas su gulbe“, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Mes einame su gulbe kartu, ji mano kairėje, plaukiame į šiaurę, šiaurė pasisuka į vakarus ir saulės palydėjimas tampa amžinas“. 2022 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Mes einame su gulbe kartu, ji mano kairėje, plaukiame į šiaurę, šiaurė pasisuka į vakarus ir saulės palydėjimas tampa amžinas“. 2022 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Pasivaikščiojimas su gulbe“, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Pasivaikščiojimas su gulbe“, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Niekada niekada negalvosiu, kad mačiau ką nors nuostabesnio“. 2022 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kunigunda Dineikaitė, „Niekada niekada negalvosiu, kad mačiau ką nors nuostabesnio“. 2022 m. L. Skeisgielos nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Vieną rūku persmelktą vasario šeštadienį parašyta recenzija

Apie Vido Poškaus parodą „Karalius – nuogas“ VVJ meno galerijoje

Gal Jūs, mielieji, žinote, kaip elgtis, jei netikėtai tampi mūza? Nesvarbu, kad gretoje kitų mūzų, bet tokį titulą suteikė Vidas Poškus per parodos „Karalius – nuogas“ atidarymą. Turėčiau paaiškinti: šį garbingą vardą gavau dėl prieš porą metų susapnuoto sapno su tuomet dar neegzistuojančiu Vido paveikslu – didžiulėje drobėje buvo nutapyta gerai žinoma Hanso Christiano Anderseno pasaka „Nauji karaliaus drabužiai“. Kartkartėmis mane aplanko sapnai su nematytais meno kūriniais ir paprastai tai būna galingi, įspūdingi, stiprūs mano draugų ar net kolegų, su kuriais nebendrauju, darbai.

Vidas Poškus, „Grupinis portretas“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Grupinis portretas“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Geltona kortelė ir baltas debesėlis, Aeronautika. III amžiaus vidurys“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Geltona kortelė ir baltas debesėlis, Aeronautika. III amžiaus vidurys“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Dviejų (dorėninių) kolonelių pagerbimas“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Dviejų (dorėninių) kolonelių pagerbimas“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Merkys. Vladislovas Vaza maudosi“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Merkys. Vladislovas Vaza maudosi“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Merkys. Cecilija Renata maudosi“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Merkys. Cecilija Renata maudosi“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Karaliunas – nuogas“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Karaliunas – nuogas“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Rytinio prikėlimo ritualas“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Rytinio prikėlimo ritualas“. V. Nomado nuotr.
KKKC inf.

Jungtinė Ukrainos menininkų paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę“

Vasario 23 d., penktadienį, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma tarpdisciplininė aštuonių šiuolaikinių Ukrainos menininkų darbų paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“. Parodoje menininkai nagrinėja temas, susijusias su jų asmenine karo patirtimi Rusijos invazijos į Ukrainą metu, taikos ir saugumo ilgesiu, bandymais išgyventi, ateities viltimis. Parodos kuratorė – Yulia Sapiha (Юлії Сапігa). Parodos atidarymo dieną 18.00–18.45 val. Y. Sapiha ves ekskursiją po parodą anglų kalba. Partneriai – Šiaurės šalių namai Reikjavike, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Parodą finansuoja: Šiaurės ministrų taryba. Paroda veiks iki balandžio 28 dienos.

Parodos „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“ fragmentas. Organizatorių nuotr.
Parodos „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“ fragmentas. Organizatorių nuotr.
MKČDM inf.

Almyros Weigel paroda „Ar esu, kas esu?“

Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, vasario 29 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečiame į šiuolaikinės menininkės Almyros Weigel (Lietuva–Vokietija) 30 metų kūrybos parodos „Ar esu, kas esu?“ atidarymą.

Almyros Weigel paroda „Ar esu, kas esu?“. Organizatorių nuotr.
Almyros Weigel paroda „Ar esu, kas esu?“. Organizatorių nuotr.
Rotušės inf.

Romualdo Radzevičiaus kūrybos paroda „Tapyba“

Vasario 20 d. 18 val. atidaroma tapytojo Romualdo Radzevičiaus (1942–2021) kūrybos paroda „Tapyba“.

Romualdas Radzevičius, „Relikvija“
Romualdas Radzevičius, „Relikvija“
KKKC inf.

Eglės Kontrimienės-Degutis paroda „Gilūs paviršiai“

Vasario 23 d., penktadienį, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Eglės Kontrimienės-Degutis tapybos paroda „Gilūs paviršiai“. Joje bus eksponuojami darbai iš dviejų autorės ciklų „Fata Morgana“ bei „Dulkės ir rūdys“. Pasak vizualiųjų menų kritikės Rosanos Lukauskaitės, ciklas „Dulkės ir rūdys“ „sukurtas naudojant mišrią techniką, akrilą bei aerozolį – gali būti suprantamas, kaip tarpinė erdvė tarp laikinumo bei grožio, įprasminanti tradicinės japonų „Vabi Sabi“ (liet. „kuklus paprastumas“) estetikos principus“. O paveikslų ciklas „Fata morgana“ – abstrakti, laisva, marinistinio peizažo interpretacija. Paroda veiks iki kovo 24 dienos.

  < PUSLAPIS IŠ 581  >>> Archyvas