TSEKH galerijoje atidaroma nauja tapybos paroda, parodos autorius Marijus Jacovskis. Tai pirmoji Marijaus Jacovskio personalinė tapybos paroda. Autoportretų kolekcijos kūrimas yra labai asmeniškas ir introspektyvus meninis darbas, kuriame autorius žiūrovus kviečia į savo vidinį pasaulį, nurodo žvilgsnį į savo emocijas ir savęs suvokimą.
Galerijoje „T. 2“( Titnago g. 7-53, Vilnius) balandžio 26 d., penktadienį, 19 val. atidaroma Akvilės Malukienės personalinė tapybos paroda „Beformės tamsos daigai“. Parodoje bus eksponuojami naujausi menininkės darbai, sukurti 2023–2024 metais. Autorės darbai pirmiausia išsiskiria netradicine tapybos technika, naudojant smalą, žemes, kosmetinės kaukes, kalkes ar molį. Šį kartą menininkė pasirenka ir anksčiau darbuose naudotus savo pačios užaugintų gėlių motyvus, kurie asocijuojasi su grožiu, trapumu. Nors atrodytų, kad gėlės kontrastuoja su technika, kuriai panaudojama smala, daugiausia juoda spalva, pati menininkė teigia, jog jos darbuose gėlės tampa personažais, simbolizuojančiais ne tik gamtą, bet ir žmogaus sukurtus, industrinius motyvus. Darbų juodumoje atsispindi aplinka, autorės ir žiūrovo pasauliai.
Menas, meno, menui, apie meną – galima be sustojimo žaismingai linksniuoti tarptautinės meno mugės „Art Compensa“ idėją. Nuo 2021 m. kasmet vykstantis renginys auga, kelia naujas ambicijas ir tikslus – suburti daug skirtingų kūrėjų vienoje erdvėje, patraukti publiką lydinčių reginių ir renginių gausa, edukacija, skatinančia pažinti ir išbandyti įvairias meno technikas, raiškos būdus, gyvai patirti ir prisijaukinti meno kalbą.
Šiųmetėje, gegužės 24–26 d. vyksiančioje jau III mugėje „Art Compensa“ dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Islandijos, Ukrainos meno kūrėjai. Mugę aplankys ir tarptautinė publika – šiuo metu jau prekiaujama renginio bilietais kitose Baltijos šalyse – Estijoje ir Latvijoje.
LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus balandžio 25 d. 17 val. kviečia į dviejų naujų parodų atidarymą. Parodoje „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ pristatomi vienų garsiausių XX a. dailininkų, formavusių praėjusio šimtmečio dailės raidą, keramikos dirbiniai ir pagal jų kūrinius austi gobelenai. Parodą lydi dailininko Dariaus Hecqo-Cauquilo darbų paroda „Grįžimas prie ištakų“. Parodos veiks iki rugsėjo 30 d.
Apie gyvenimą superkompiuterio valdomoje visatoje
Gyvendami skaitmeninių sistemų saistomuose miestuose neišvengiamai nardome pasirinkimų erdvėse. Sparčiau ir lengviau susirasti nežinomą adresą padeda žemę po kojomis sužemėlapiavę google mapsai, greitai gauti informaciją ar netgi reikiamas prekes galime pasitelkę „vartotojams draugiškas“ programėles. Rinkdamiesi iš paslaugų siūlytojų „asmeniškai mums“ sukurto meniu, rodos, išvengiame gaišaties ir nesusipratimų; beje, tam skirtas ir vis sparčiau veikiantis internetas. Pavėžėjimą automobiliu, maistą ir daiktus tiekiantys bei juos užsisakantys miestiečiai šiose sistemose natūraliai tapo išaukštintosios gig (t.y. platformų) ekonomikos proceso dalyviais.
Trijų menininkių paroda „Neįrėmintos“ Vytauto Kasiulio muziejuje
Kažkada Marija Teresė Rožanskaitė susisiekė ir padovanojo kadaginę rankeną auksuotais kraštais (įsikibti kai sunku) iš savo instaliacijos („Ateik ir pasiimk“, 2005), nes jai patiko, kaip rašau. Rašiau net ne apie ją, apie kažkokią bendrą parodą. Tokie dalykai nepamirštami. Susitikusios Vokiečių gatvėje pakrizenome kaip moksleivės, pažiūrų sąskambiai kūrė prasmės jausmą, mažiau buvo gaila, kad kartais karščiuojuosi raštu. Susitikau, nes Rožanskaitę žinojau, labai vertinau jos kūrybą, apie ją nuolat įdomiai kalbėjo menotyrininkė Laima Kreivytė.








Gyčio Arošiaus paroda „Dabarties nebūtis“ Pamėnkalnio galerijoje
Šaltas, tolimas, baugus ir nepažįstamas. Sidabrinė plėvelė uždengia galerijos langus paslaptimi. Pro duris žengiu į kitą pasaulį – ar į erdvėlaivį, kuris mane ten nugabens, – į jaunosios kartos tapytojo Gyčio Arošiaus parodą „Dabarties nebūtis“. Ausis pripildo Mario Marzidovšeko muzika ir durims užsivėrus mano kūnas praranda svorį, pakimbu nulinėje gravitacijoje. Muzika gaudžia, aidi, kartojasi ir kinta. Pasijuntu esanti kažkur už bruzdančio miesto ir arčiau juodos kosmoso begalybės, kurios neaprėpiamumas ilgesingai tiesia savo šaltas rankas. Pasiduodu jos stingdančiam glėbiui ir leidžiuosi aplinkai perkelti į nematytus, bet jausmiškai atpažįstamus mokslinės fantastikos filmų siužetus, erdvėlaivius ar laikinais namais tampančias kosmines stotis.






Balandžio 19 d., penktadienį, 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma šiauliečio dailininko Virginijaus Šimoliūno tapybos paroda „Mistika“.
Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64, Kaune) balandžio 18 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į Margaritos Ado parodos „Pirštų galiukais tarp plieno ir spalvos“ atidarymą.