Pagal užsienio žiniasklaidą
Lodzės kino mokykla sudėjo į internetą studentų filmų archyvą. Nuo 1949 m. joje sukurta per penkis tūkstančius vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų. Tai milžiniška medžiaga, kuria ir remiasi mokyklos legenda. Šią legendą kūrė didieji kino režisieriai Krzysztofas Kieślowskis, Januszas Majewskis, Romanas Polańskis, Kazimierzas Karabaszas, Andrzejus Wajda ir daug kitų. Kino dokumentininko Maciejaus Drygaso iniciatyva studijų metais sukurti jų filmai dabar prieinami bet kuriame pasaulio kampelyje. Pasak portalo organizatorių, tai šiuolaikiškiausias tokio pobūdžio portalas Lenkijoje ir gal net visoje Europoje.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Andrejaus Zviagincevo filmas „Nemeilė“ apdovanotas savaitgalį pasibaigusio Londono 61-ojo kino festivalio Didžiuoju prizu. Pasak žiuri, kuriam vadovavo režisierė Andrea Arnold, tai „labai poetiškas ir gražus filmas“.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Spalio 5 d. po sunkios ligos mirė prancūzų aktorė, režisierė ir rašytoja Anne Wiazemsky. Jai buvo septyniasdešimt metų. Wiazemsky gimė 1947 m. Berlyne, kur ir susitiko jos tėvai – iš garsios rusų aristokratų giminės kilęs prancūzų diplomatas Yvanas Wiazemsky ir Raudonojo kryžiaus darbuotoja Claire Mauriac. Anne Wiazemsky senelis – rašytojas, Nobelio premijos laureatas François Mauriacas. Vaikystę būsimoji aktorė praleido Šveicarijoje, Venesueloje ir kitose šalyse, kur dirbo jos tėvas. Į Prancūziją šeima sugrįžo 1961-aisiais.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Netrukus ir Lietuvos ekranuose pasirodys ilgai lauktas Denis Villeneuve’o filmas „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“. Kritikai jau gieda filmui ditirambus, o režisierius rengiasi kitam: „Variety“ pranešė apie Villeneuve’o derybas su studija „Sony Pictures“. Derybų objektas – filmas „Kleopatra“, kuriam studija rengiasi senokai. Kitas potencialus režisieriaus projektas – nauja Franko Herberto romano „Kopa“ ekranizacija. Prisiminsime, kad filmą pagal šį romaną pastatė ir Davidas Lynchas.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Rugsėjo 21 d. mirė lenkų kino ir teatro režisierius, scenaristas, kino teoretikas, knygų apie kiną autorius ir pedagogas Grzegorzas Królikiewiczius. Jam buvo septyniasdešimt aštuoneri. 1962 m. Królikiewiczius baigė teisės studijas Lodzės universitete, 1967-aisiais – režisūrą Lodzės kino mokykloje. Nuo 1969 m. jis kūrė dokumentinius filmus ir televizijos spektaklius, vaidybiniame kine debiutavo 1972 m. filmu „Kiaurai“ („Na wylot“). Iki šiol tai vienas originaliausių ir radikaliausių lenkų filmų. Jame Królikiewiczius pasakojo autentiškų tarpukario žudikų – jaunos bedarbių poros istoriją. Režisierius filme atsisakė tradicinės naracijos, dalis įvykių vyksta už kadro, dialogai minimalūs. Šiame filme jis suformulavo „užkadrinės erdvės“ teoriją, kurios nuosekliai laikėsi. Filmas atsidūrė „ant lentynos“ ir į kino teatrų ekranus buvo išleistas daug vėliau.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Penktadienį Los Andžele mirė amerikiečių aktorius Harry Deanas Stantonas. Jam buvo devyniasdešimt vieneri. Stantonas vaidino Davido Lyncho, Martino Scorese’s, Franciso Fordo Coppolos, Wimo Wenderso, Paolo Sorrentino filmuose, iš viso nusifilmavo per 250 filmų. Sužinojęs apie aktoriaus mirtį, Lynchas pareiškė: „Visi jį mylėjo, ir ne be priežasties. Jis buvo nuostabus aktorius (net daugiau nei nuostabus) ir nuostabus žmogus.“ Garsus kritikas Rogeris Ebertas kadaise suformulavo tokią taisyklę: „Joks filmas su Harry Deanu Stantonu arba M. Emmetu Walshu antro plano vaidmenyse negali būti blogas.“
Pagal užsienio žiniasklaidą
Šeštadienį baigėsi 74-asis Venecijos kino festivalis, kuriame šiemet dominavo amerikiečių, italų ir prancūzų filmai. „Auksinio liūto“ apdovanojimas įteiktas Guillermo del Toro filmui „Vandens forma“ („The Shape of Water“). Tai pasakojimas apie nebylę valytoją (Sally Hawking), kuri 7-ajame dešimtmetyje slaptoje laboratorijoje užmezga kontaktą su vandenų pabaisa, iš kurios tyčiojasi CŽV agentas. Kartu su draugu ir juodaode bendradarbe jie pavagia pabaisą. Filmas rodo, kaip Šaltojo karo metais vyrų dominuojamame pasaulyje moters gestas tampa pasipriešinimo ženklu.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Lietuvių mėgstamą Romaino Gary romaną „Aušros pažadas“, kuriame jis aprašė savo vaikystę Vilniuje, 1970 m. ekranizavo Jules’is Dassinas, pagrindinius vaidmenis tada kūrė Melina Mercouri ir Assi Dayanas. Gruodžio pabaigoje Prancūzijoje pasirodys nauja garsiojo romano ekranizacija. Jos režisierius Ericas Barbier, pagrindinius vaidmenis sukūrė Pierre’as Niney ir Charlotte Gainsbourg, taip pat filme vaidina Didier Bourdonas, Jeanas-Pierre’as Daroussinas ir Finneganas Oldfieldas. „Aušros pažadas“ buvo kuriamas Belgijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Maroke.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Irano režisierius Asgharas Farhadi („Komivojažierius“) rugpjūčio 21 d. Madride pradėjo filmuoti savo pirmąjį filmą ispanų kalba. Pagrindinius vaidmenis jame kuria Penelope Cruz ir Javieras Bardemas. Dukart „Oskarus“ pelniusį režisierių filmavimo aikštelėje supa nuolatiniai Pedro Almodovaro bendradarbiai – operatorius Jose Luisas Alcaine ir kostiumų dailininkė Sonia Grande. Filmas vadinasi „Todos lo saben“ ir tai bus psichologinis trileris. Jo herojė Karolina iš Buenos Airių su visa šeima vyksta į gimtąjį miestą Ispanijoje. Tačiau susitikimus su artimaisiais sudrums nenumatyti įvykiai, kurie pasuks visų filmo veikėjų gyvenimą kita vaga. Filmo premjera numatoma ateinančių metų gegužę, greičiausiai Kanų kino festivalyje.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Pastaruoju metu lenkų menininkai vis dažniau steigia naujus susivienijimus. Neseniai juos įkūrė rašytojai ir vertėjai. Lenkų dokumentinio kino režisieriai mano, kad kultūros projektų finansavimą vis dažniau lemia ne kokybė, o politinės autoriaus pažiūros, todėl nusprendė vienytis. Tarp gildijos iniciatorių yra Pawełas Łozińskis („Net nežinai, kaip labai tave myliu“), Jacekas Bławutas, Wojciechas Starońis, Marcinas Koszałka, Maria Zmarz-Koczanowicz, Tomaszas Wolskis, Bartoszas Konopka, Karolina Bielawska („Vadink mane Mariana“), Michałas Marczakas („Visos nemiegotos naktys“) ir kiti garsūs, pasaulyje pripažinti kūrėjai. Jie nusprendė steigti savo gildiją, nes mano, jog dokumentinis kinas turi kelti svarbius klausimus, o ne reikšti politines pažiūras, juolab kad visuomeninėje televizijoje dokumentinius filmus užgožė atvira propaganda. Pasak gildijos steigėjų, šių dienų Lenkijoje pastebima pavojinga tendencija – kultūros partiškumas, vis dažniau lėšos skiriamos „teisingai mąstantiems“ projektų autoriams. Tai kelia grėsmę dokumentiniam lenkų kinui, kuris pastaraisiais metais garsėja filmais, mezgančiais ryšius tarp žmonių, tampančiais savotiška psichoterapija, nebijančiais veikti tikrovę.