Pokalbis su baleto artistu Laimiu Rosleku
Laimis Roslekas – baleto artistas, 2005 m. baigęs Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą. Prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės prisijungė 2004 metais. Sukūrė tokius vaidmenis kaip Droselmajeris balete „Spragtukas“, Radža Dugmanta balete „Bajaderė“, Paša Saidas balete „Korsaras“, Tėvas Lorenco balete „Romeo ir Džuljeta“, Ginklanešys balete „Žizel“, Vilkas balete „Miegančioji gražuolė“, Kasandras balete „Arlekino milijonai“, Kapitonis balete vaikams „Daktaras Aiskauda“, Pomidoras balete vaikams „Čipolinas“, Profesorius balete vaikams „Užburtos akys“ (choreografė Edita Stundytė, 2022) ir kt. Nuo 2014 m. vadovauja LNOBT profesinei sąjungai.
Gasparo Zondovo ir Antono Lukoszevieze’s parodos Vilniuje
Vilniuje parodos atsidaro ir užsidaro pagreitėjusiu tempu. Į kasdienybę nebetelpa. Ypač tos, kurios ne pakeliui. Kartais iš įprastų trajektorijų išstumia atidarymas, kartais – žinojimas, kad kažkas tuoj užsidarys. Šįkart – abu variantai. Galerijoje „Drifts“, įsikūrusioje T. Vrublevskio gatvėje, prie Katedros, buvo paskutinė diena, kai veikė jauno menininko Gasparo Zondovo paroda „Dubio“. Užsukau eidama į violončelininko, fliuksuojančio kompozitoriaus ir fotografo Antono Lukoszevieze’s parodos „Dramblys peizaže“ atidarymą Prospekto galerijoje, kuri yra beveik prie Seimo. Atsitiktinis pabaigos ir pradžios sutapimas sujungė dvi patirtis, ypač kai galvodama apie pirmąją Gedimino prospektu žingsniuoji link antrosios, tarsi nešdama tai, ką matei, link to, ką dar išgirsi ir išvysi.
Vilniaus muziejuje pristatomos parodos „Kaupti. Saugoti. Atskleisti. Muziejaus detektyvas“ patirtį papildys ekskursijos kviečiančios pažinti ne tik parodoje pristatomus muziejaus rinkinio artefaktus, bet ir muziejaus užkaborius, tai kas įprastai lieka paslėpta nuo smalsių lankytojų akių. Parodos pasakojimas persikėlė ir į edukacinius užsiėmimus suteikiančius galimybę detektyvu pasijusti visiems, nuo mažiausio iki didžiausio.
Krėsle prie televizoriaus
Leos Caraxo filmai tarsi antrina jo gyvenimui. Gebėjimas jungti gyvenimą ir meną, realybę ir mitą tapo sudėtine režisieriaus kūrybos dalimi. Regis, kiekviename filme jis rodo asmeniškus jausmus – prancūzų kino enfant terrible būseną, kartėlį, džiaugsmą, nuostabą, susižavėjimą, meilę Juliette Binoche ir Katerinai Golubevai, be kurių nebūtų „Pont Neuf meilužių“ ar „Polos X“. Filmo „Anetė“ (LRT Plius, 14 d. 21.33) siužetas formaliai priklauso muzikos autoriams, grupei „Sparks“, bet veikėjų likimuose sunku nepamatyti Caraxo gyvenimo atgarsių – po tragiškos Golubevos mirties jis vienas augino dukterį. Kartais sudėtinga suprasti, kur baigiasi filmas ir prasideda gyvenimas. Gal todėl „Anetė“ toks demonstratyviai pažeidžiamas. Kaip pažeidžiamas filme yra roko operos, miuziklo žanras, kiču dvelkiantis siužetas ir kūdikis, kurį vaidina marionetė.
Kovo 7–22 dienomis Seimo II rūmų parodų galerijoje (laisvas įėjimas nuo upės pusės) eksponuojamas Jolitos Levčenkienės nutapytas Žalgirio mūšį vaizduojantis 12 metrų triptikas „Diena, pakeitusi istoriją“. Paroda eksponuojama Seimo nario Edmundo Pupinio iniciatyva, pristatymo renginys – kovo 7 d. 13 val.
Artėjanti Kovo 11-oji primena, kad Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio lyderiai ne tik aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybę, kūrė jos ateities viziją, sprendė svarbiausius to meto politinius uždavinius, bet ir rūpinosi valstybinės kalbos stiprinimu, siekė paversti ją patikimu lietuvybės skydu.
Studijos „Keramikos akademija“ organizuojama pažengusių lankytojų paroda „Mano žemė“ kovo 4-27 dienomis Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Girstupio padalinyje (Kovo 11-osios g. 24) kviečia pažvelgti į jaunųjų kūrėjų pasaulį ir jų išraiškos formas.
Kovo 13-osios vakarą, 18 valandą Gailestingumo šventovės ansamblis Bažnytinio paveldo muziejuje atliks senosios Romos giedojimo mokyklos gavėnios giesmes.