Anonsai

Lietuvai 57-ojoje Venecijos bienalėje atstovaus hipnotizuojančios Žilvino Landzbergo tikrovės

Žilvinas Landzbergas
R
2017 05 10–10 29
Spaudos dienos: gegužės 10–12 d.
Atidarymas: gegužės 12 d., 19 val.

Organizatorius: Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
Komisaras: Kęstutis Kuizinas
Kuratorės: Ūla Tornau ir Asta Vaičiulytė

57-ojoje Venecijos bienalėje Lietuvą atstovaus Žilvino Landzbergo instaliacija „R“, atverianti hipnotizuojančias tikroves, kuriose šiaurietiški peizažai ir vaizdiniai susijungia su venecijietiška Scuola San Pasquale pastato balto kubo erdve.

R – tai ryšys, regimybė, ramybė, raktas, radis, renis, refleksija, realybė, reikšmė ir rimas. RA – kaip astronomijoje, mitologijoje, medicinoje, chemijoje, muzikoje, jūreivystėje ir kitur. R yra kompleksiškiausia abėcėlės raidė, aprėpianti platų geometrinių figūrų bei reikšmių spektrą ir tįstanti racionalumo ir fantazijos ribomis.

R yra būdingas Žilvino Landzbergo meninės praktikos elementas, kur R reiškiasi kaip erdvė ir kaip objektas, kaip veikėjas, raidė, ženklas ir portalas. Landzbergo instaliacijos įgyja fizinį ir jutiminį kūną, jose pasitelkiama pasakos struktūra, kuomet archetipiniai elementai, socialinės refleksijos ir asmeninės įžvalgos susipina į fantastinius erdvinius pasakojimus.

Žilvinas Landzbergas (g. 1979 m. Kaune) gyvena ir dirba Vilniuje. Landzbergas studijavo skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje ir baigė podiplomines studijas „De Ateliers“ rezidencijoje Amsterdame. Nuo 2003 m. Landzbergas aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, yra surengęs savo solo parodas tokiose institucijose kaip Šiuolaikinio meno centras Vilniuje ir „Modern Art Oxford“ Jungtinėje Karalystėje. Jo darbai buvo pristatyti daugelyje tarptautinių grupinių parodų, tokių kaip „About the Trees“ „Zentrum Paul Klee“ Berne (2016), „City Without Walls: Vilnius“ Liverpulio bienalėje (2010), „Lunar Distance“ „De Hallen“ muziejuje Harleme (2009) bei X Baltijos tarptautinio meno trienalė „Miesto istorijos“ Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2009).

Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje projektas Vilniuje bus pristatytas balandžio 11 d. Šiuolaikinio meno centre.

Oficialus Lietuvos paviljono atidarymas Venecijoje įvyks gegužės 12 d., 19 val., Scuola San Pasquale, San Francensco della Vigna, Castello 2786, Venecijoje.

Lietuvos paviljono atstovė spaudai: Eglė Trimailovaitė, E: egle@cac.lt / T: +370 692 06667

Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.  

Ypatinga padėka Lebwen Art Foundation ir Monikai Mačiulytei

 

Įsibėgėjo antrasis 2017 m. projektų finansavimo konkursas


Jau įpusėjo Lietuvos kultūros tarybos (toliau – LKT) vasario pradžioje paskelbtas antrasis šių metų kultūros ir meno projektų finansavimo konkursas. Kultūros organizacijų atstovai kviečiami teikti paraiškas 16 kultūros ir meno sričių ir 19 programų. Paraiškų laukiama dar beveik dvi savaites – iki kovo 14 dienos.

„Kino pavasaris“ pristatė tarptautinę lietuvių filmų programą

Kovo 11-osios išvakarėse festivalis „Kino pavasaris“ pristatė lietuvių filmų programą. Joje bus rodomi Lietuvos kino kūrėjų, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir JAV ir Vakarų Europoje, filmai. Programą atidarys Albinos Griniūtės bendros Lietuvos, Suomijos ir Estijos gamybos dokumentinis filmas „Ateljė „Rojaus drabužiai“ („Paradise Gowns“). Jis pasakoja penkių Suomijos salyno gyventojų istorijas. Laikas čia tarsi sustojęs, o santykis su gamta – ypač ryškus. Griniūtė „Kino pavasario“ žiūrovams gerai pažįstama: 2012 m. jos trumpametražis filmas „Našlaitynas“ buvo išrinktas geriausiu lietuviško kino debiutu. „Kino pavasario“ žiūrovai pamatys naują Manto Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis“ apie žmones, gyvenančius Mariupolyje – Rytų Ukrainos mieste, šalia kurio vis dar vyksta karas. Pasaulinė filmo premjera įvyko Berlyno kino festivalyje, jis buvo atrinktas į prestižinę dokumentinių filmų programą „Panorama“. Naująjį filmą „Karalių pamaina“ „Kino pavasaryje“ pristatys režisierius Ignas Miškinis, išgarsėjęs filmu „Artimos šviesos“ (2009). Filmo herojus – jaunas policininkas (Vainius Sodeika), saugantis komos būklės ligonį, įtariamą Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlį. Filme vaidina Dainius Gavenonis, Aistė Diržiūtė. „Filmo scenarijų rašėme kartu su Sauliumi Drunga. Norėjome istoriją papasakoti mažoje erdvėje, minimaliomis priemonėmis. Tai buvo didžiausias iššūkis. Tai pirmas mano filmas, kuriame tiek daug dialogų“, – kalbėjo Miškinis spaudos konferencijoje. „Mariupolis ir „Karalių pamaina“ varžysis tarptautinėje konkursinėje festivalio programoje „Baltijos žvilgsnis“.

Veiklą pradeda „5 Mills“

 

Naujos ekspozicinės erdvės „5 Mills“ („5 malūnai“) atidarymas Vilniaus dailės akademijos Naujųjų rūmų pirmame aukšte įvyks vasario 27 d. 18 val. grojant grupėms „Baltasis kiras“ ir „Garbanotas bosistas“.

 

Ekspozicinė erdvė „5 Mills“ suteikia daug vilčių ypač Vilniaus dailės akademijos studentams. Galerija kuriama VDA grafikos katedros vedėjos Marijos Marcelionytės-Paliukės ir magistrantės Mildos Dainovskytės iniciatyva. Erdvės pavadinimo idėja, gimusi iš konkretaus adreso, nėra tik pagalbinis orientyras lankytojui, miesto svečiui, – tai nuoroda į beįsisukantį procesą.

 

 

Paskelbti „Oskarų“ nominantai

 

Į geriausio  2013 m. filmo apdovanojimą pretenduoja net devyni filmai: „Amerikietiška afera“, „Kapitonas Phillipsas“, „Dalaso pirkėjų klubas“ („Dallas Buyers Club“), „Gravitacija“, „Ji“ („Her“), „Nebraska“, „Filomena“, „12 metų vergovės“ ir „Volstryto vilkas“.


Geriausio režisieriaus „Oskarui“ nominuoti: Davidas O. Russellas („Amerikietiška afera“), Alfonso Cuarónas („Gravitacija“),  Alexanderas Payne‘as („Nebraska“), Steve‘as McQueenas („12 metų vergovės“), Martinas Scorsese („Volstryto vilkas“).

 

Menininkai atveria vartus į Kristijono Donelaičio metus

2014 m. sausio 16 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėse „Titanikas“ Lietuvos kompozitorių sąjunga organizuoja teatralizuotą muzikos, poezijos ir dailės šventę „Metai atveria vartus“, skirtą Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms.

 

Vyksta metinė prenumerata

 

Mieli skaitytojai,

 

Laikraščių ir žurnalų prenumerata 2014 metams „Lietuvos pašto“ skyriuose ir internetu priimama iki gruodžio 22 d. Nepraleiskite progos kas savaitę skaityti „7 meno dienas“, kurios puslapių šnarėjimu ir įdomiu turiniu džiugins Jus penktadieniais. Po gruodžio 22 d. savaitraštį irgi galima užsiprenumeruoti, bet jau trumpesniam laikotarpiui.

 

„Vilnius Mama Jazz 2013“ – tiesiai į širdį!

Lapkričio 14 – 17 dienomis Vilniaus rusų dramos teatre, muzikos klube „Tamsta“ ir Vilniaus kongresų rūmuose vyks XII tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz 2013“.
 
Lapkričio 14 dieną 19 val. Vilniaus rusų dramos teatre gros Miguelis Zenonas – 36-erių saksofono virtuozas iš Puerto Riko, kuriam skamba garsūs pasaulio džiazo autoritetų pripažinimo žodžiai.
2012 m. žurnalo „Jazz Times“ kritikai ir skaitytojai Miguelį pripažino geriausiu metų alto saksofonininku. Net keturis sykius ryškiausia kylančia žvaigžde muzikantą paskelbė žurnalo „Downbeat“ kritikai. Jis ne kartą buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui – greičiausiai, kad tik laiko klausimas, kada ši prestižinė statulėlė atsidurs saksofonininko kolekcijoje. Žodžiu, tai – muzikantas, esantis „ant bangos“, ir jau ne vienus metus.

 

Palangos Gintaro muziejus švenčia 50 metų jubiliejų

 

Lietuvos dailės muziejus padalinys – Palangos gintaro muziejus – jubiliejinius metus pasinka atnaujinta gintaro ekspozicija, atkurtais istoriniais rūmų interjerais ir įrengtomis naujojo įėjimo į muziejų erdvėmis. Visapusišką istorinio pastato renovaciją šiuo metu vykdantis muziejus 50 metų sukakčiai surngė ir įspūdingą paroda, kurioje apibendrinama kryptinga  muziejaus penkių dešimtmečių veikla, atskleidžiama unikalaus muziejaus sėkmės istorija.

 

Palangos gintaro muziejus buvo įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. grafų Tiškevičių rūmuose, pastatytuose 1897 m. gražiausioje Palangos vietoje – parke, netoli legendinio Birutės kalno ir Baltijos jūros. Muziejaus įkūrimą inicijavo ir kaupti eksponatus pradėjo buvęs Lietuvos dailės muziejaus direktorius Pranas Gudynas, o pirmąją ekspoziciją sukūrė ir iki šiol ekspozicinius bei tiriamuosius darbus tęsia ilgametis muziejaus vadovas Romualdas Budrys.

 

Kino teatre „Pasaka“ – naujausių švedų filmų retrospektyva

Gegužės 28 d. – birželio 2 d. Švedijos ambasada, Švedijos institutas ir kino teatras „Pasaka“ pristato švedų filmų retrospektyvą. „Švedų kino dienose“ bus parodyti  septyni filmai, sukurti 2011–2012 metais.
 

„Švedų kino dienas“ atidarė švedų kino žvaigždė, aktorius ir rašytojas Jonas Karlssonas. Jis pristatė 2012 m. režisieriaus Mårteno Klingbergo komediją „Lakūno kabina“, pasakojantį apie lėktuvo pilotą, kuris vieną dieną praranda ne tik darbą, bet ir žmoną, sūnų bei namus. Ilgai ieškojęs naujos veiklos, veikėjas priima radikalų sprendimą − užsidėjęs peruką ir pasivadinęs Marija, jis pretenduoja į lėktuvo pilotės vietą. Jam pasiseka, bet skrydžio metu lėktuvas tampa nevaldomas ir Marija

PUSLAPIS
4

Žurnalas „Kinas”SKAITYKITE ŽURNALE „KINAS”

Būti nusikaltimo bendrininku, arba Vedami pasąmonės keliais

Vienas turtingas prancūzų ekscentrikas Dynnas Eadelas, keliaudamas po Sinajaus dykumą, greičiausiai buvo apsvaigęs nuo kvaišalų, nes, prisiminęs Davido Lyncho filmą „Kopa“ („Dune“, 1984), panoro jį pažiūrėti dideliame ekrane smėlio kopų apsuptyje. Taip atsirado ir buvo įgyvendinta kino teatro po atviru dangumi vidury niekur idėja. Deja, pastačius milžinišką ekraną, išdėliojus kėdes ir susirinkus svečiams, kai beliko įžiebti projektoriaus lempą, įvyko elektros perkrova. Seansas buvo atšauktas, Eadelas daugiau niekada negrįžo į Sinajų, kino teatro kėdės bei ekranas buvo palikti dykumos stichijos ir laiko valiai, o jų išnaras dar ir dabar galima pamatyti iš palydovo. Tą kartą gigantomanija ir avantiūrizmas nesuveikė.

Jaučiami, bet neparodyti

Douglaso Gordono filmo „Neturėjau kur eiti“ („I Had Nowhere To Go“, 2016) preliude Jonas Mekas pasakoja apie savo pirmąją fotografiją. Tiksliau, bandymą ją padaryti. Tai įvyko Semeniškiuose, per karą. Pamatęs netoli kaimo žygiuojančius sovietų armijos kareivius, Mekas nusprendė išbandyti savo fotoaparatą ir išbėgęs į kelią nufotografavo link jo artėjančių kareivių būrį. Meką šiurkščiai sustabdęs rusų karininkas suplėšė ir sumindė iš jo kameros ištrauktą fotojuostelę. Taigi pirmoji būsimo Amerikos avangardinio kino judėjimo vėliavnešio nuotrauka dienos šviesos neišvydo, bet pabandykite ją įsivaizduoti...

Filmai apie mus

Gydytoja Ženi gydo senus, pavargusius, nepasiturinčius žmones – tipiškus socialinių paslaugų vartotojus. Jos kabinetas (taip ir noriu rašyti senamadišką „ambulatoriją“) įsikūręs priemiestyje. Kabinetas ankštas, tai dar paryškina gausūs ir dažnai neįgalūs gydytojos pacientai, kuriems sunku patiems užlipti ar nusileisti siaurais laiptais. Vieną vakarą Ženi neleidžia studentui praktikantui atidaryti durų – darbo valandos seniai baigėsi. Kitą dieną ji sužino, kad į duris skambinusi juodaodė mergina rasta negyva.

Žurnalas „Kinas”ŽURNALAS „KINAS”