7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Agnė Zėringytė

Agnė Zėringytė

Kaip erdvė veikia mus ir mes ją

Pokalbis su scenografe Barbora Šulniūte

Barbora Šulniūtė sukūrė scenografiją tokiems spektakliams kaip „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, „Operomanija“, 2023), „Ха́tа – Zuhause“ (rež. Gudmonaitė, „Münchner Kammerspiele“, 2023), „Medėja“ (rež. Gudmonaitė, Freiburgo teatras, 2022), „Guašas“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras, 2022), „Jaudulys“ (rež. Aleksandras Špilevojus, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) ir „Meno alchemija“, 2022), „Portalas“ (rež. Mantas Jančiauskas, Oskaro Koršunovo teatras, 2021), „Ledynai“ (rež. Gudmonaitė, Estijos „Vaba Lava“ teatras, 2020), „Panika“ (rež. Gudmonaitė, NKDT, 2019), „12 gramų į šiaurę“ (rež. Špilevojus, Vilniaus mažasis teatras, 2019), „Errorai“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija, 2018) ir kt.

Barbora Šulniūtė. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Barbora Šulniūtė. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Ryo Ishimoto spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Ryo Ishimoto spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Agnė Zėringytė

Juokas išlaisvina šokį

Pokalbis su baleto artistu Laimiu Rosleku

Laimis Roslekas – baleto artistas, 2005 m. baigęs Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą. Prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės prisijungė 2004 metais. Sukūrė tokius vaidmenis kaip Droselmajeris balete „Spragtukas“, Radža Dugmanta balete „Bajaderė“, Paša Saidas balete „Korsaras“, Tėvas Lorenco balete „Romeo ir Džuljeta“, Ginklanešys balete „Žizel“, Vilkas balete „Miegančioji gražuolė“, Kasandras balete „Arlekino milijonai“, Kapitonis balete vaikams „Daktaras Aiskauda“, Pomidoras balete vaikams „Čipolinas“, Profesorius balete vaikams „Užburtos akys“ (choreografė Edita Stundytė, 2022) ir kt. Nuo 2014 m. vadovauja LNOBT profesinei sąjungai.

Laimis Roslekas balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Emilija Šumacherytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Emilija Šumacherytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Jonas Laucius balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Jonas Laucius balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Voicechas Žuromskas balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Voicechas Žuromskas balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Laimis Roslekas balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Laimis Roslekas balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Įsijautus į vaidmenį, galima išlikti savimi

Pokalbis su baleto šokėju Andrea Canei

Andrea Canei – italų kilmės baleto šokėjas, Europos baleto mokyklos Amsterdame absolventas, prieš trejus metus prisijungęs prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės. 2023 m. sukūrė pagrindinius vaidmenis baletuose „Čipolinas“, „Arlekino milijonai“ (2023) ir „Pradžioje nebuvo nieko“(choreografė Živilė Baikštytė, 2023).

Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Aistis Kavaliauskas ir Andrea Canei balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Aistis Kavaliauskas ir Andrea Canei balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Andrea Canei balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Andrea Canei balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Per rašymą nupasakoti būvį

Pokalbis su rašytoja Vaiva Grainyte

Vaiva Grainytė – rašytoja, poetė ir dramaturgė, dirbusi su tarpdisciplininiais teatro žanrais, prisidėjusi prie performansų, radijo spektaklių ir teatro adaptacijų sukūrimo. Kelių skirtingų žanrų knygų autorė, neseniai išleidusi dvikalbį romaną „Rožės ir bulvės / Roses and Potatoes“. Du garsiausi darbai – kartu su menininkėmis Lina Lapelyte ir Rugile Barzdžiukaite sukurtos šiuolaikinės operos „Geros dienos!“ („Operomanija“, 2011) ir „Saulė ir jūra“ (2017), už kurias autorės pelnė pripažinimą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

Vaiva Grainytė. A. Morozovo nuotr.
Vaiva Grainytė. A. Morozovo nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Saulė ir jūra“. E. Levin nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Saulė ir jūra“. E. Levin nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Saulė ir jūra“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Saulė ir jūra“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Karalius Ubu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Karalius Ubu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Karalius Ubu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Karalius Ubu“. D. Matvejevo nuotr.
Muzikinis performansas „Gegutės“. MO muziejaus nuotr.
Muzikinis performansas „Gegutės“. MO muziejaus nuotr.
Agnė Zėringytė

Leisti kūriniui skleistis

Pokalbis su dramaturge Virginija Rimkaite

Dramaturgė Virginija Rimkaitė parašė pjeses „Virimo temperatūra 5425“ (2016) ir „Patina“ (2018). Taip pat sukūrė spektaklių „Virginia Wolf“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė, Balstogės lėlių teatras, 2019), „Namai“ (rež. Aušra Bakanaitė, Klaipėdos lėlių teatras, 2019), „NO FAKE*“ (rež. Tadas Montrimas, „Sirenos“, 2020), „Istorijos iš „Fluxus“ dėžutės“  (rež. Radvilavičiūtė, Klaipėdos lėlių teatras, 2021), „Pasirinkimas“ (rež. Radvilavičiūtė, Vilniaus teatras „Lėlė“, 2022) ir kt. dramaturgiją.

Virginija Rimkaitė. D. Finkovskio nuotr.
Virginija Rimkaitė. D. Finkovskio nuotr.
Vytautas Rumšas, Rimantė Valiukaitė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Virimo temperatūra 5425“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Rumšas, Rimantė Valiukaitė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Virimo temperatūra 5425“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Rumšas, Rimantė Valiukaitė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Virimo temperatūra 5425“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Rumšas, Rimantė Valiukaitė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Virimo temperatūra 5425“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Virimo temperatūra 5425“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Agnė Zėringytė

Į šokį mane atvedė likimas

Pokalbis su balerina Karolina Matačinaite

Karolina Matačinaitė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės prisijungė 2014 m., baigusi M.K. Čiurlionio menų mokyklą. 2015 m. pelnė „Metų baleto vilties“ apdovanojimą. Baleto solistė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Spragtukas“, „Bajaderė“, „Don Kichotas“, „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020), „Infra“ (choreografas Wayne’as McGregoras, 2022) ir kt.

Karolina Matačinaitė ir Benjaminas Thomas Davisas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė ir Benjaminas Thomas Davisas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė ir Emilija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė ir Emilija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė ir Emilija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė ir Emilija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė. M. Aleksos nuotr.
Karolina Matačinaitė. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė, Julija Šumacherytė ir Karolina Matačinaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė, Julija Šumacherytė ir Karolina Matačinaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Žaisti pagal taisykles

Pokalbis su balerina Marine Pontarlier

Marine Pontarlier, prieš dvejus metus baigusi Europos baleto mokyklą Amsterdame, prisijungė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupės, šoka ir kordebalete, ir antraplanius bei pagrindinius vaidmenis. Pasirodė tokiuose spektakliuose kaip „Romeo ir Džuljeta“ (choreografas Krzysztofas Pastoras, 2016), „Don Kichotas“, „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020), „Infra“ (choreografas Wayne’as McGregoras, 2022) ir kituose. Sukūrė pagrindinius vaidmenis vaikiškuose spektakliuose „Snieguolė ir septyni nykštukai“ bei „Čipolinas“.

Marine Pontarlier balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier ir Benjaminas Thomas Davisas balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier ir Benjaminas Thomas Davisas balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier ir Benjaminas Thomas Davisas balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier ir Benjaminas Thomas Davisas balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier ir Edvinas Jakonis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier ir Edvinas Jakonis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Neįstrigti į monotoniją

Pokalbis su baleto šokėju Imanoliu Sastre’u Martinu

Ispanų kilmės baleto šokėjas Imanolis Sastre’as Martinas, baigęs Europos baleto mokyklą Amsterdame, trečius metus šoka Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Pasirodydavęs įvairių spektaklių kordebalete, praėjusį sezoną debiutavo Espados vaidmeniu balete „Don Kichotas“. Taip pat „Kūrybiniame impulse“ pristatė savo sukurtą choreografiją: 2022 m. – eskizą „Sielos“, o 2023 m. – „Sinergija“.

Imanolis Sastre’as Martinas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as Martinas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Imanolis Sastre’as Martinas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Imanolis Sastre’as Martinas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as Martinas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as Martinas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as Martinas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as Martinas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Imanolis Sastre’as Martinas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Imanolis Sastre’as Martinas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as Martinas ir Vilija Montrimaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as Martinas ir Vilija Montrimaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Imanolis Sastre’as Martinas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Imanolis Sastre’as Martinas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Šokio dialogai

„Kūrybinis impulsas XI“

Besidomintiems Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) šokėjų trupe svarbiu ir džiugiu įvykiu tampa buvusio baleto trupės meno vadovo Krzysztofo Pastoro sumanyta iniciatyva „Kūrybinis impulsas“, šiais metais surengtas vienuoliktą kartą. Jis tapo erdve pasireikšti pradedantiems choreografams, kurių idėjos atspindi ne tik šiandienos Lietuvos baletą, bet ir jo ateitį.

Scena iš šokio kompozicijos „Draft No. 2 „π INSECURED“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Draft No. 2 „π INSECURED“. M. Aleksos nuotr.
Akvilė Šulcaitė šokio kompozicijoje „Aš ateinu vienas ir pas tave“. M. Aleksos nuotr.
Akvilė Šulcaitė šokio kompozicijoje „Aš ateinu vienas ir pas tave“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Seansas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Seansas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Laikyti, paleisti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Laikyti, paleisti“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Gabrielės Marčiukaitytės šokio kompozicijoje „Trikdžiai“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Gabrielės Marčiukaitytės šokio kompozicijoje „Trikdžiai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Sinergija“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Sinergija“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos  „Nei penki, nei devyni“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Nei penki, nei devyni“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Draft No. 2 „π INSECURED“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio kompozicijos „Draft No. 2 „π INSECURED“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Šokdama esu kitoje būtyje

Pokalbis su baleto šokėja Darija Seliukaite

Baleto šokėja Darija Seliukaitė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės prisijungė 2018 m., baigusi Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą. Kaip kordebaleto šokėja dalyvauja spektakliuose „Don Kichotas“, „Bajaderė“, „Spragtukas“ ir kt. Sukūrė pagrindinį Klaros vaidmenį balete vaikams „Užburtos akys“ (choreografė Edita Stundytė, 2022).

Darija Seliukaitė  balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė ir Joao Jezleris balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė ir Joao Jezleris balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris ir Darija Seliukaitė  balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris ir Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė  balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė  balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė ir Joao Jezleris balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė ir Joao Jezleris balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė  balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas