Gretos Gudelytės spektaklis M.K. Čiurlionio kūrybos motyvais
Minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, Lietuvoje gimė daugybė kultūros projektų, kuriuose vienaip ar kitaip atsigręžiama į jo kūrybą, – nuo parodų, meno instaliacijų, muzikinių kūrinių iki sceninių eksperimentų. Šviesų ir judesio spektaklis „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“, spalio mėnesį pristatytas Liepkalnio vandens saugykloje, – ne išimtis.








Jokūbo Brazio spektaklis „Icarus Machine“ Šiaulių dramos teatre
Pradėdamas 95-ąjį sezoną Valstybinis Šiaulių dramos teatras kvietė žiūrovus „prisijaukinti dabartį“ ir pamatyti teatro santykį su dabartimi, atkreipiant dėmesį į tai, kaip skirtinguose spektakliuose atsispindi kasdienybė ir šiandienos aktualijos. Ne išimtis ir rudenį įvykusi režisieriaus Jokūbo Brazio spektaklio „Icarus Machine“ premjera.








Baleto fantazija „Du į priekį, viens atgal“
Gruodį Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ su Josephu Simonu priešakyje pakvietė pilnutėlę „Menų spaustuvės“ salę į baleto fantaziją „Du į priekį, viens atgal“. Keturios šokėjos (Vaiva Paukštė, Ugnė Irena Laurinavičiūtė, Gabrielle Emily Aidulis, Urtė Groblytė), studijas baigusios skirtinguose Vakarų Europos universitetuose, pasiūlė savo šokio patirčių įvairovę ambicingai, bet tikrai ne novatoriškai vizijai – sujungti du skirtingus stilius į vieną kūrinį.








Palle Granhøjaus šokio spektaklis
2019 m. Šeiko šokio teatro trupė kartu su Klaipėdos violončelių kvartetu pristatė įsimintiną šiuolaikinio šokio ir klasikinės muzikos spektaklį „Bolero – Extended“. Juoduose kubuose įsitaisę šokėjai atliko laužytas, pasikartojančias judesių sekas, muzikantams virš jų grojant Maurice’o Ravelio muziką. Tuo metu šis darbas atrodė kaip atviras ir smalsus bandymas ieškoti muzikos ir judesio sinergijos, nebijant rizikuoti formos grynumu.








Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį
Teatro aktorė Jūratė Jankauskaitė-Stonkienė gimė Kaune 1936-ųjų spalio 19-ąją. Tapusi ketvirtosios Lietuvos valstybinės konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorių laidos absolvente, ji 1959–1962 m. dirbo Marijampolės, tuomečio Kapsuko, dramos teatre, o šį uždarius 1963-iaisiais persikėlė į Klaipėdą, kurios dramos teatre dirbo net šešiasdešimt vienus metus.








Pokalbis su rankų šešėlių teatro kūrėja Egle Agota Matulyte
„Menų spaustuvė“, bendradarbiaudama su trylika Europos šalių, įgyvendino bendrą ketverių metų trukmės projektą „Babel – or The Art of Listening in TYA“. Šio projekto idėja kilo tarptautinės teatro vaikams ir jaunimui asociacijos „Assitej International“ nariams diskutuojant apie praktines patirtis ir sunkumus, su kuriais susiduria teatrą vaikams ir jaunimui kuriantys profesionalai.


Gildo Aleksos spektaklis „Šarūnas“
Šiuolaikinio cirko ir teatro spektaklis „Šarūnas“ (rež. Gildas Aleksa), pristatomas šiuolaikinio cirko platformos „Teatronas“, pasitelkia Vinco Krėvės to paties pavadinimo dramą ne kaip siužetinį pagrindą, o kaip atspirties tašką šiuolaikinei žmogaus būsenai tyrinėti.








Savaitraštis „7 meno dienos“ tradiciškai pakvietė teatro kritikus apžvelgti įsimintiniausius 2025-ųjų scenos meno įvykius, asmenybes, tekstus, reiškinius, judėjimus.








Jakubo Skrzywaneko spektaklis „Lietuviškos Vėlinės“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Lapkričio 28 d. pasirodė lenkų režisieriaus Jakubo Skrzywaneko spektaklis „Lietuviškos Vėlinės“. Jame, remiantis Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ antra ir ketvirta dalimis, sukurtomis Lietuvoje, per poemoje aprašomą Vėlinių ritualą bandoma žiūrovą pastatyti į akistatą su tautos vėlėmis. Viešojoje erdvėje nuaidėjo pasipiktinimai, kad spektaklyje peržengiama riba naudojant tautos simbolius, smurtinius vaizdinius ir pornografinį turinį.








Dviejų dienų patirtis Dresdeno konferencijoje „Transformation Forever“
Lapkričio 27–29 d. Dresdene, Vokietijoje, vyko konferencija „Transformation Forever“ („Nesibaigianti transformacija“), subūrusi Rytų bei Vidurio Europos kultūros atstovus ir kūrėjus diskusijoms ir meniniams tyrimams, nagrinėjantiems kelią, nueitą nuo Berlyno sienos griūties iki dabar. Konferenciją ir menų festivalį surengė Europos menų centras „Hellerau“ – pasak rengėjų, tikintis apčiuopti, kur mes atsidūrėme praėjus trims dešimtmečiams nuo Europos veidą pakeitusių revoliucijų bangos.