7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Evelina Kondrotaitė

Tebūnie: išgyventi pasaulio gimimą

Gretos Gudelytės spektaklis M.K. Čiurlionio kūrybos motyvais

Minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, Lietuvoje gimė daugybė kultūros projektų, kuriuose vienaip ar kitaip atsigręžiama į jo kūrybą, – nuo parodų, meno instaliacijų, muzikinių kūrinių iki sceninių eksperimentų. Šviesų ir judesio spektaklis „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“, spalio mėnesį pristatytas Liepkalnio vandens saugykloje, – ne išimtis.

Scena iš spektaklio „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Paulius Prievelis spektaklyje „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Paulius Prievelis spektaklyje „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Paulius Prievelis spektaklyje „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Paulius Prievelis spektaklyje „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Paulius Prievelis spektaklyje „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Paulius Prievelis spektaklyje „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Paulius Prievelis spektaklyje „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Paulius Prievelis spektaklyje „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Paulius Prievelis spektaklyje „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Paulius Prievelis spektaklyje „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Paulius Prievelis spektaklyje „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Paulius Prievelis spektaklyje „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“. I. Gelūno nuotr.
Gabrielė Račkauskaitė

Nesibaigiantis kritimas

Jokūbo Brazio spektaklis „Icarus Machine“ Šiaulių dramos teatre

Pradėdamas 95-ąjį sezoną Valstybinis Šiaulių dramos teatras kvietė žiūrovus „prisijaukinti dabartį“ ir pamatyti teatro santykį su dabartimi, atkreipiant dėmesį į tai, kaip skirtinguose spektakliuose atsispindi kasdienybė ir šiandienos aktualijos. Ne išimtis ir rudenį įvykusi režisieriaus Jokūbo Brazio spektaklio „Icarus Machine“ premjera.

Scena iš spektaklio „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Vladyslavas Mozghovyjis spektaklyje „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Vladyslavas Mozghovyjis spektaklyje „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Monika Geštautaitė spektaklyje „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Monika Geštautaitė spektaklyje „Icarus Machine“. D. Šeibelienės nuotr.
Ugnė Sasnauskaitė

Skirtingos šaknys, panašūs vaisiai?

Baleto fantazija „Du į priekį, viens atgal“

Gruodį Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ su Josephu Simonu priešakyje pakvietė pilnutėlę „Menų spaustuvės“ salę į baleto fantaziją „Du į priekį, viens atgal“. Keturios šokėjos (Vaiva Paukštė, Ugnė Irena Laurinavičiūtė, Gabrielle Emily Aidulis, Urtė Groblytė), studijas baigusios skirtinguose Vakarų Europos universitetuose, pasiūlė savo šokio patirčių įvairovę ambicingai, bet tikrai ne novatoriškai vizijai – sujungti du skirtingus stilius į vieną kūrinį.

Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Urtė Groblytė baleto fantazijoje „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Urtė Groblytė baleto fantazijoje „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Ugnė Irena Laurinavičiūtė baleto fantazijoje „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Ugnė Irena Laurinavičiūtė baleto fantazijoje „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Vaiva Paukštė baleto fantazijoje „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Vaiva Paukštė baleto fantazijoje „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Scena iš baleto fantazijos „Du į priekį, viens atgal“. D. Putino nuotr.
Greta Vilnelė

Kai susitinka trys Romeo ir trys Džuljetos

Palle Granhøjaus šokio spektaklis

2019 m. Šeiko šokio teatro trupė kartu su Klaipėdos violončelių kvartetu pristatė įsimintiną šiuolaikinio šokio ir klasikinės muzikos spektaklį „Bolero – Extended“. Juoduose kubuose įsitaisę šokėjai atliko laužytas, pasikartojančias judesių sekas, muzikantams virš jų grojant Maurice’o Ravelio muziką. Tuo metu šis darbas atrodė kaip atviras ir smalsus bandymas ieškoti muzikos ir judesio sinergijos, nebijant rizikuoti formos grynumu.

Dalia Dėdinskaitė ir Glebas Pyšniakas šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Dalia Dėdinskaitė ir Glebas Pyšniakas šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Marius Pinigis ir Sofia Pintzou šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Marius Pinigis ir Sofia Pintzou šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Sofia Pintzou ir Marius Pinigis šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Sofia Pintzou ir Marius Pinigis šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Povilas Jurgaitis šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Povilas Jurgaitis šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Povilas Jurgaitis ir Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Povilas Jurgaitis ir Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė ir Sofia Pintzou šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Dominyka Markevičiūtė-Jurgaitienė ir Sofia Pintzou šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“. D. Putino nuotr.
Kristupas Antanaitis

Šeši dešimtmečiai uostamiesčio scenoje: aktorė Jūratė Jankauskaitė

Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį

Teatro aktorė Jūratė Jankauskaitė-Stonkienė gimė Kaune 1936-ųjų spalio 19-ąją. Tapusi ketvirtosios Lietuvos valstybinės konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorių laidos absolvente, ji 1959–1962 m. dirbo Marijampolės, tuomečio Kapsuko, dramos teatre, o šį uždarius 1963-iaisiais persikėlė į Klaipėdą, kurios dramos teatre dirbo net šešiasdešimt vienus metus.

Jūratė Jankauskaitė. K. Meliausko nuotr.
Jūratė Jankauskaitė. K. Meliausko nuotr.
Jūratė Jankauskaitė. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Jūratė Jankauskaitė. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Rytis Gustaitis spektaklyje „Dugne“. Bernardo Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Rytis Gustaitis spektaklyje „Dugne“. Bernardo Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Marija Černiauskaitė spektaklyje „Durys pyška“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė ir Marija Černiauskaitė spektaklyje „Durys pyška“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Žvaigždžių berniukas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Žvaigždžių berniukas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius ir Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius ir Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Marti“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Julija Sakalaitė ir Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Gražus sekmadienis piknikui“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Julija Sakalaitė ir Jūratė Jankauskaitė spektaklyje „Gražus sekmadienis piknikui“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Justina Paltanavičiūtė

Interaktyvumas teatre vaikams gimsta iš abipusio ryšio

Pokalbis su rankų šešėlių teatro kūrėja Egle Agota Matulyte

„Menų spaustuvė“, bendradarbiaudama su trylika Europos šalių, įgyvendino bendrą ketverių metų trukmės projektą „Babel – or The Art of Listening in TYA“. Šio projekto idėja kilo tarptautinės teatro vaikams ir jaunimui asociacijos „Assitej International“ nariams diskutuojant apie praktines patirtis ir sunkumus, su kuriais susiduria teatrą vaikams ir jaunimui kuriantys profesionalai.

Airijoje vykusių „Babel“ mokymų grupė. A. Murphy nuotr.
Airijoje vykusių „Babel“ mokymų grupė. A. Murphy nuotr.
Akimirka iš Airijoje vykusių „Babel“ mokymų. S. K. Kløft nuotr.
Akimirka iš Airijoje vykusių „Babel“ mokymų. S. K. Kløft nuotr.
Akimirka iš Italijoje vykusių „Babel“ mokymų, dešinėje – Eglė Agota Matulytė. S. K. Kløft nuotr.
Akimirka iš Italijoje vykusių „Babel“ mokymų, dešinėje – Eglė Agota Matulytė. S. K. Kløft nuotr.
Akimirka iš Italijoje vykusių „Babel“ mokymų, dešinėje – Eglė Agota Matulytė. S. K. Kløft nuotr.
Akimirka iš Italijoje vykusių „Babel“ mokymų, dešinėje – Eglė Agota Matulytė. S. K. Kløft nuotr.
Evelina Kondrotaitė

Betono aidai ir batuto ritmai

Gildo Aleksos spektaklis „Šarūnas“

Šiuolaikinio cirko ir teatro spektaklis „Šarūnas“ (rež. Gildas Aleksa), pristatomas šiuolaikinio cirko platformos „Teatronas“, pasitelkia Vinco Krėvės to paties pavadinimo dramą ne kaip siužetinį pagrindą, o kaip atspirties tašką šiuolaikinei žmogaus būsenai tyrinėti.

Paulius Markevičius spektaklyje „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Paulius Markevičius ir Milda Jonaitytė spektaklyje „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Paulius Markevičius ir Milda Jonaitytė spektaklyje „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Paulius Markevičius ir Milda Jonaitytė spektaklyje „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Paulius Markevičius ir Milda Jonaitytė spektaklyje „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Paulius Markevičius, Gabrielė Emilija Aidulis ir Aino Mäkipää spektaklyje „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Paulius Markevičius, Gabrielė Emilija Aidulis ir Aino Mäkipää spektaklyje „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Paulius Markevičius, Aino Mäkipää ir Gabrielė Emilija Aidulis spektaklyje „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.
Paulius Markevičius, Aino Mäkipää ir Gabrielė Emilija Aidulis spektaklyje „Šarūnas“. D. Ališausko nuotr.

Kas įsiminė 2025-aisiais?

Savaitraštis „7 meno dienos“ tradiciškai pakvietė teatro kritikus apžvelgti įsimintiniausius 2025-ųjų scenos meno įvykius, asmenybes, tekstus, reiškinius, judėjimus.

Scena iš baleto „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „INSIDES“. C. Larrea nuotr.
Scena iš spektaklio „INSIDES“. C. Larrea nuotr.
Scena iš spektaklio „INSIDES“. C. Larrea nuotr.
Scena iš spektaklio „INSIDES“. C. Larrea nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Unearth“. J. Battisti nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Unearth“. J. Battisti nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Unearth“. J. Battisti nuotr.
Scena iš šiuolaikinio šokio spektaklio „Unearth“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Lygiosios trunka akimirką“. D. Stankevičiaus nuotr
Scena iš spektaklio „Lygiosios trunka akimirką“. D. Stankevičiaus nuotr
Scena iš spektaklio „Lygiosios trunka akimirką“. D. Stankevičiaus nuotr
Scena iš spektaklio „Lygiosios trunka akimirką“. D. Stankevičiaus nuotr
Austė Žiogaitė

Ritualinis kolektyvinių traumų iškėlimas – retraumatizacija ar terapija?

Jakubo Skrzywaneko spektaklis „Lietuviškos Vėlinės“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Lapkričio 28 d. pasirodė lenkų režisieriaus Jakubo Skrzywaneko spektaklis „Lietuviškos Vėlinės“. Jame, remiantis Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ antra ir ketvirta dalimis, sukurtomis Lietuvoje, per poemoje aprašomą Vėlinių ritualą bandoma žiūrovą pastatyti į akistatą su tautos vėlėmis. Viešojoje erdvėje nuaidėjo pasipiktinimai, kad spektaklyje peržengiama riba naudojant tautos simbolius, smurtinius vaizdinius ir pornografinį turinį.

Dainius Svobonas spektaklyje „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Irena Sikorskytė ir Gytis Laskovas spektaklyje „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Irena Sikorskytė ir Gytis Laskovas spektaklyje „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ugnė Žirgulė spektaklyje „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ugnė Žirgulė spektaklyje „Lietuviškos Vėlinės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kristė Agota Savė

Naujoji šiandieninės Europos realybė

Dviejų dienų patirtis Dresdeno konferencijoje „Transformation Forever“

Lapkričio 27–29 d. Dresdene, Vokietijoje, vyko konferencija „Transformation Forever“ („Nesibaigianti transformacija“), subūrusi Rytų bei Vidurio Europos kultūros atstovus ir kūrėjus diskusijoms ir meniniams tyrimams, nagrinėjantiems kelią, nueitą nuo Berlyno sienos griūties iki dabar. Konferenciją ir menų festivalį surengė Europos menų centras „Hellerau“ – pasak rengėjų, tikintis apčiuopti, kur mes atsidūrėme praėjus trims dešimtmečiams nuo Europos veidą pakeitusių revoliucijų bangos.

Kristė Agota Savė Dresdeno konferencijoje „Transformation Forever“. Asmeninio archyvo nuotr.
Kristė Agota Savė Dresdeno konferencijoje „Transformation Forever“. Asmeninio archyvo nuotr.
Europos menų centras „Hellerau“. K. A. Savės nuotr.
Europos menų centras „Hellerau“. K. A. Savės nuotr.
Alica Minar Dresdeno konferencijoje „Transformation Forever“. K. A. Savės nuotr.
Alica Minar Dresdeno konferencijoje „Transformation Forever“. K. A. Savės nuotr.
Kristė Agota Savė. Asmeninio archyvo nuotr.
Kristė Agota Savė. Asmeninio archyvo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 142  >>> Archyvas