63-iojo tarptautinio Berlyno kino festivalio Europos kino mugėje lietuviški filmai sulaukė kino profesionalų dėmesio. Mugėje buvo parodyti septyni lietuviški filmai. Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, Berlyno kino festivalis mūsų šalies kūrėjams – puiki vieta pristatyti savo darbus pasaulio kino pramonės atstovams. „Lietuvos kino stende apsilankė daugiau nei tūkstantis mugės dalyvių. Jie domėjosi filmų gamyba mūsų šalyje, bendradarbiavimo galimybėmis, kurios, tikėtina, netolimoje ateityje taps tarptautiniais projektais. Daug kino profesionalų apsilankė ir lietuviškų filmų peržiūrose. Per trejus metus atliktas nemažas darbas Berlyno kino mugėje, kur esame nebe naujokai. Lietuva kino žemėlapyje pastebima vis dažniau“, – sako R. Kvietkauskas.

Pasak Rimantės Daugėlaitės, „Lithuanian shorts“ vadovės, Lietuva Klermone-Ferane buvo

„Lietuvių trumpo metro filmams užtenka slėptis pogrindyje, metas drąsiai apie save pranešti pasauliui.“ Su tokiu siekiu trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian shorts“ keliaus į Klermone-Ferane (Clermont-Ferrand) vykstantį didžiausią Europoje trumpo metražo filmų festivalį, žurnalistų vadinamą mažaisiais Kanais. Ten vasario 1–9 d. Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių nacionaliniame stende pristatys geriausius lietuvių filmus.

Kasmet Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ pristato nacionalines kino naujienas. Kovo 14–28 d. vyksiančiame jau 18-ame „Kino pavasaryje“ atskira programa bus skirta lietuviams, studijuojantiems ir kuriantiems svetur. Festivalio komanda taip pat kviečia kino kūrėjus iki sausio 7 d. registruoti savo filmus į „Kino pavasario“ programą „Lietuvių filmai“.
 

Tradiciškai festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovai pamatys naujausius lietuvių vaidybinius, dokumentinius bei trumpo metražo filmus. Savo kūrybą pristatyti gali visi – ir studentai, ir kino profesionalai. Tačiau šį kovą festivalis pateiks dar vieną naujovę – programą „Lietuvių filmai“ papildys sekcija „Lietuviai svetur“, kurioje bus pristatyti užsienyje kuriančių lietuvių darbai. „Kino pavasaris“ nori su užsienio kino mokyklose besimokančių ar jau ne pirmus metus užsienyje dirbančių tautiečių filmais supažindinti ir į festivalį atvyksiančius užsienio svečius.

Populiarios trumpo metražo vaidybinės komedijos „Jau puiku, tik dar šiek tiek...“ (2009) autorė Lina Lužytė dokumentinį filmą „Igruški“ (Lietuva, 2012) nufilmavo Baltarusijoje, Žlobine. Praėjus 21 metams po Sovietų Sąjungos griūties daugelis miesto gyventojų išgyvena tik siūdami ir pardavinėdami pliušinius žaislus. Vieninteliai žaislų, kuriuos filmo autorė kažkodėl nusprendė vadinti rusiškai „igruški“, pirkėjai – pravažiuojančių traukinių keleiviai. Tačiau priartėti prie traukinio su žaislais prekeiviams yra draudžiama. O žmonės gamina žaislus, juos parduoda, šnekasi, išgėrinėja

Rugsėjo pradžioje į Venecijos Lido salą sugužėjo kino profesionalai ir gerbėjai iš viso pasaulio – čia jau 69-ą kartą vyko „La Biennale di Venezia“. Vienuolika dienų trukusioje seniausioje pasaulyje kino šventėje netrūko netikėtų premjerų ir šokiruojančiai drąsių filmų.

Konkursinėje programoje šiemet buvo pristatyta aštuoniolika naujų filmų. „Auksinį liūtą“ užtikrintai laimėjo naujausias Pietų Korėjos meistro Kim Ki-duko filmas „Pieta“. Religinė jo potekstė akivaizdi. Bet aštriai ir atvirai nagrinėjamų religijos temų netrūko ir daugelyje kitų konkursinės programos filmų.

Esu įsitikinęs, kad pagrindinio „Pietos“ herojaus tamsią naktį gatvėje nenorėtų sutikti net didžiausias narsuolis. Kim Ki-dukas pasakoja apie žiaurų skolų išmušinėtoją (Lee Jung-jin), be gailesčio luošinantį savo aukas, kad pasinaudotų jų sveikatos draudimo pinigais. Nors beveik visi žiauriausi epizodai lieka už kadro, filmas veikia taip, kad gali nustebinti net didžiausius siaubo filmų gerbėjus – tai, kas neparodyta, mūsų vaizduotė užpildo kur kas baisesniais vaizdiniais ir veikia stipriau. Režisierius tuo meistriškai naudojasi. Kim Ki-dukas sako, kad žiaurumą rodo siekdamas atskleisti, pasak jo paties, „šiuolaikinę visuomenę, atsidūrusią gilios krizės ir radikalaus kapitalizmo padėtyje“. Anot jo, kitas pagrindinis filmo herojus yra pinigai, kurių troškimas griauna žmonių gyvenimus.