7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Tikrai ir tiktai rėmas

Kaip ir nurodo vokiečių menininko Jay Gardo parodos (kuratorė Giedrė Malūkaitė) pavadinimas „Rėmas, ne paveikslas“ („It’s the Frame not the Painting“), čia ypač svarbus ne paveikslas, o rėmas. Centro patalpas menininkas pavertė ankštomis ekspozicinėmis dėžutėmis būtent šiam, mūsų supratimu, pagalbiniam ir nereikšmingam meno kūrinio priedui nagrinėti. Skulptūriniai objektai sukūrė belaikės ir besvorės erdvės įspūdį, kuris leidžia pasiklysti tarp autoriaus rėmų simuliacijų. Rėmo, kokį mes jį pratę matyti, neverta nė ieškoti – jis perfiltruotas, ištirtas akimi, o tada materializuotas pasirenkant jau seniai autoriaus pamėgtą medžiagą – fanerą ir kitas priemones.

Apie epochos dvasią

Apie tokius filmus kaip „Tulpių karštinė“ sakoma: kostiuminis. Tada galbūt dar paminima veiksmo vieta: senovės Olandija. Ir prisimenama viena kita žvaigždė: Alicia Vikander, Christoph Waltz. Jei klausiama, ar patiko, dažniausiai išgirsi: visai nieko. Konkretesni leidžiasi į detales: gražūs interjerai, nepagailėta kostiumams, gerai atkurta laikotarpio atmosfera (iš kur jie žino?).

Neturgiškas vakaras turguje

Kiek žmonių teatrą keičia į turgų? Kiek iš jų teatrą geba atrasti turgaus mėsos halėje ar vaisių/daržovių skyriuje? Būtent turgaus erdvėje Žaliakalnio turgaus teatro festivalio organizatoriai apgyvendino teatro procesus, o pirkėjus, atėjusius atlikti šeštadieninio turgaus ritualo, pasitiko neįprasta  dienotvarke.

Rimtautas Šilinis (1937–2017)

Rugsėjo 15 d., eidamas 80-uosius metus, mirė garsių dokumentinių filmų scenaristas, režisierius, redaktorius Rimtautas Šilinis.

Užprogramuotos pasekmės

Ten, kur pasirodo dar 2009 m. susibūrusi menininkų grupė „Iš reikalo“, visada tikimės aštraus kritiško ir ironiško žvilgsnio į socialines aktualijas. Šįkart grupės iniciatorės – Jurgita Jasinskaitė, Rasa Noreikaitė-Miliūnienė ir Marta Vosyliūtė – surengė sukrečiančių paradoksų kupiną parodą „Krepšelis ir kiti demonai“, kurią vadinčiau pokalbiu su savo ir mūsų sąžine. Tad ką išgyvena menininkai, susidūrę su valstybės finansavimo politika, t.y. jos dalijamais krepšeliais?

Niekur neskubantiems

Pastarasis savaitgalis užgriuvo sezonų pradžios koncertais – įvairiose organizacijose prasideda renginių maratonai, kurie verčia tik stebėtis Vilniaus kultūrinio gyvenimo turtingumu, nuolatiniu atsinaujinimu, vis įvairesnėmis galimybėmis. Rimta kamerinių koncertų erdve jau tapęs „Vaidilos“ teatras šį pusmetį rengiasi pavirsti neįtikėtinai intensyvaus muzikinio gyvenimo vieta. Čia suplanuoti įvairiausių žanrų atlikėjų koncertai – chorų „Jauna muzika“, „Bel canto“, „Viva“, pianistų Luko Geniušo, Petro Geniušo, Andriaus Žlabio, džiazo, jaunųjų talentų, dainininkių Asmik Grigorian, Viktorijos Miškūnaitės, world music projekto ir kt. Gal todėl į pirmo renginio rugsėjo 17 d. pavadinimą „Didysis sezono atidarymo koncertas“ iš pradžių žvelgiau su šypsena, bet peržiūrėjusi sezono repertuarą turiu pripažinti, jog nekuklioje antraštėje yra tiesos.

Naujame „Menų spaustuvės“ sezone – serialas scenoje ir šokis interaktyvių projekcijų fone

Po rugsėjo pradžioje praūžusio „Naujojo cirko savaitgalio“ festivalio, kieme išardžius „Silo“ areną, „Menų spaustuvė“ pradeda darbuotis įprastu sezono ritmu. Didžiausios sezono naujienos, kaip visuomet – jaunųjų menininkų programos „Atvira erdvė“ premjeros. Šiemet atrinkti projektai – išskirtiniai savo formomis ir kūrėjais, o pirmoji „Atviros erdvės“ premjera Juodojoje salėje pasirodys jau rugsėjo 20 ir 21 d. Jos autorius, jaunasis režisierius Adas Burkšaitis iš tiesų nėra diplomuotas teatro meno kūrėjas. Anaiptol – nuo humanitarinių mokslų jį skiria tokie skambūs žodžiai kaip programavimo studijos Kembridžo universitete bei darbas „Google“ ir „Barclays“ kompanijose. Neįprasto formato spektaklis gimė susijungus informatikos mokslams bei smalsumui tobulos amerikietiškos gyvensenos atspindžiams septintojo dešimtmečio situacijų komedijose. A. Burkšaitis kartu su aktoriais Ieva Savickaite, Valerijumi Kazlausku bei Vigita Rudyte spektaklyje nagrinėja medijų formą ir turinį: pasirinkti XX a. 7-8 dešimtmečiu amerikietiškos televizijos serialai perkeliami į teatro erdvę. Spektaklį sudaro trys „serijos“, atskleidžiančios skirtingas idėjas bei keliančios įvairius klausimus: kokios galimybės slypi atlikėjo akistatoje su žiūrovu? Kur baigiasi iliuzija ir ar teatras turi ją kurti, taip glostydamas ir migdydamas žiūrovus? Ar amerikietiškos grožybės tikrai yra gražios? Ar teatre dar apskritai įmanoma iliuzija? Spektaklio režisierius teigia, kad nesiekia nieko pamokyti ar nurodyti vienareikšmiškai gerų ar blogų žanrų – pagrindiniu tikslu čia tampa eksperimentas pačių žiūrovų galvose ir situacijų komedijų rekonstravimas, perkeliant jas į teatro sceną.

Teatro „Atviras ratas“ naujo sezono pristatyme – tapatybės paieškos nuo praeities iki šių dienų

Rugsėjo 22-23 dienomis teatro laboratorija „Atviras ratas“ pristatys dvyliktąjį sezoną, kurio metu žiūrovus pakvies atpažinti save teatre. Šį introspekcijos procesą penktadienio vakarą simboliškai pradės biografinės improvizacijos „Lietaus žemė“, paremtos realių tarpukariu bei pokariu gyvenusių žmonių istorijomis, o kitą vakarą scena atiteks modernaus žmogaus savasties paieškoms režisierės Ievos Stundžytės spektaklyje „identify“.

          Po spektaklio „Lietaus žemė“ jo kūrėjai žiūrovus pakvies susiburti Andriaus Tapino moderuojamai diskusijai, kurioje taip pat dalyvaus ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai. Teatro erdvėje tyrinėdami savo pačių, o tuo pat metu – ir kiekvieno žmogaus identiteto anatomiją, „Atviro rato“ aktoriai biografinėmis improvizacijomis asmeniškai prisiliečia prie didžiausią įspaudą mūsų tautoje palikusių įvykių. Neleisti istorijai, kad ir kokia ji bebūtų skausminga, nugrimzti į užmarštį – tai ir „Misijos Sibiras“ užduotis, jau dvylika metų vykdoma jaunų neabejingų žmonių. Visiškai skirtingų komandų – teatro kūrėjų bei ekspedicijos dalyvių – skirtingi būdai kalbėti, aktualizuoti ir priminti mūsų visų istoriją susijungs į bendrą visumą, kurioje bus mėginama drauge atrasti atsakymus į klausimus apie pilietiškumą, tautinį identitetą ir praeities vietą šių dienų kontekste.

Septintajame Vilniaus Kamerinio teatro sezone – trys premjeros

Vilniaus Kamerinis teatras (VKT) rugsėjo 17 d. naująjį sezoną tradiciškai pradės Evaldo Jaro režisuotu nuotaikingu spektakliu visai šeimai „Plėšikas Hocenplocas“.

VKT spektakliuose dominuoja įvairūs žanrai, nuo tragikomedijos bei lyrinio farso iki jaunatviška energija bei subtiliu humoru trykštančios muzikinės komedijos, pasakos mažiems ir dideliems. Su teatru bendradarbiauja savo kūrybinį stilių suformavę profesionalūs bei talentingi jaunosios kartos aktoriai, režisieriai, kostiumų dailininkai, scenografai ir kompozitoriai.

Šiais metais VKT žiūrovus nudžiugins trimis premjeromis. Viena jų – iš Lenkijos atvykusio Balstogės Lėlių teatro direktoriaus, meno vadovo bei režisieriaus Jaceko Malinowskio statomas spektaklis „Po grybuku“. Jis kuriams pagal žymios lenkų dramaturgės Martos Guśniowskos pjesę, kuri buvo apdovanota Tarptautiniame festivalyje „Korczak 2011“. 

Režisierė Olga Lapina ir scenografė Renata Valčik: „apie baimes kalbėti būtina“

 

Pati pirmoji 53-ojo Valstybinio jaunimo teatro sezono premjera – rugsėjo 24 dieną įvyksiantis instaliacijų spektaklis šeimai „Apie baimes“. Netradicinio spektaklio, išsidėsčiusio po įvairias teatro erdves, autorės – režisierė Olga Lapina ir scenografė Renata Valčik. Kūrėjos sutinka, kad pasirinkta baimių tema – labai kontraversiška, o jauni tėvai dažniausiai jos vengia. Tačiau, kaip teigia režisierė Olga Lapina, svarbu suprasti, kad apie baimes kalbėti būtina. Todėl šį iššūkį visa kūrybinė komanda priėmė labai atsakingai: spektaklio darbai prasidėjo ilgos laboratorijos principu, kurios metu aktoriai ir kūrėjai vaikystės baimių tema intensyviai konsultavosi su specialistais, psichologais. 

 

Instaliacijų spektaklis šeimai „Apie baimes“ – valanda kelionės po teatro erdves. Jose žiūrovai atras iki šiol nematytus kambarius, kuriuose susitiks su įvairiomis baimės formomis. „Neturime tikslo išgąsdinti. Priešingai: mes stengiamės baimę dekonstruoti, pažiūrėti į ją iš šono ir sužinoti, kokias pasekmes baimė turi mūsų gyvenimui bei kokios priemonės ją padėtų peržengti“, – sako spektaklio režisierė Olga Lapina.

 

Likus vos porai savaičių iki premjeros, apie spektaklį kalbamės su režisiere Olga Lapina ir scenografe Renata Valčik.

 

PUSLAPIS
IŠ
1003